Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1688-392/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2S-1688-392/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02812-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „ME transportas“
Atsakovas
EUROINS ROMANIA ASIGURARE
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1688-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02812-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ME transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ME transportas“ ieškinį atsakovui EUROINS ROMANIA ASIGURARE – REASIGURARE S.A. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl transporto priemonių vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo išmokos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 365,15 Eur dydžio neišmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovui EUROINS ROMANIA ASIGURARE – REASIGURARE S.A. dėl draudimo išmokos priteisimo, atsisakė priimti. Grąžino ieškovei sumokėtą 15 Eur dydžio žyminį mokestį.

3. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo, kaip iš draudimo bendrovės, kuri yra eismo įvykį tarp ieškovės ir kalto asmens pagal ieškinio turinį sukėlusios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudęs subjektas (atsakovas). Ieškovė ieškinio reikalavimą, teismingumą pagal ieškinio turinį kildina iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ), ieškinio reikalavimu reikšdama prašymą dėl draudimo išmokos priteisimo.

4. Konstatavo, kad ieškinyje nurodomos šalys – ieškovė ir atsakovas nėra teisinio sutartinio santykio dalyviai, kurio pagrindu – TPVCAPDĮ – ieškovė (nebūdama draudiku) reiškia ieškinį atsakovui (dėl draudimo išmokos priteisimo). Teismo vertinimu, ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo bendrais pagrindais, kuriam taikomas bendrosios teismingumo taisyklės - ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo – juridinio asmens- buveinę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 29 straipsniai). Ieškovė atsakovo - EUROINS ROMANIA ASIGURARE – REASIGURARE S.A., buveinę yra nurodžiusi adresu Rumunija, (duomenys neskelbtini). Tiek Lietuvos Respublika, tiek Rumunija yra Europos Sąjungos narės (2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo).

5. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas Rumunijos kompetetingame teisme pagal atsakovo buveinės vietą, todėl ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsisakė priimti, kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

6.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, nevertino ir neanalizavo jau pačiame ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų dėl ieškinio teismingumo Vilniaus regiono apylinkės teismui, neatsižvelgė į galiojantį nacionalinį ir Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, galiojančią teismų praktiką.

6.2. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių buveinės yra skirtingose valstybėse. Ieškovė savo nuolatinės buveinės vietos valstybėje – Lietuvoje – ieškinį prieš atsakovę gali reikšti vadovaudamasi tiek nacionalinėmis, tiek ir tarptautinėmis teisės normomis. Vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) 11 straipsnio b dalimi, nukentėjusysis (naudos gavėjas) gali kreiptis į atsakingo už eismo įvykį asmens draudiką ir savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teismuose. Dėl eismo įvykio metu žalą patyrusio asmens teisės kreiptis į savo buveinės vietos teismą su ieškinio prieš kitos Europos Sąjungos šalies draudiką yra ne kartą pasisakytą Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. Akivaizdu, kad ieškovė, kaip eismo įvykio metu žalą patyręs asmuo, neabejotinai turi teisę ieškinį atsakingam kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudikui reikšti ieškovės buveinės vietos valstybėje – Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Ieškinyje nurodyta, kad 2020 m. vasario 12 d. Italijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu į stovintį ieškovės vilkiką Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė stovėjimo aikštelėje manevravęs vilkikas DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl vilkiko Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ieškovei buvo padaryta 365,15 Eur (be PVM) žala. Eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės – vilkiko DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs atsakovas. Ieškovė nurodė, kad teikė atsakovo atstovui Lietuvoje prašymą atlyginti dėl vilkiko sugadinimo padarytą 365,15 Eur dydžio žalą, tačiau iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas neatlygino ieškovei padarytos turtinės žalos.

10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl draudimo išmokos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 365,15 Eur dydžio neišmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovės ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, atsisakė priimti, kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, konstatavęs, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas Rumunijos kompetetingame teisme pagal atsakovo buveinės vietą.

11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, nevertino ir neanalizavo jau pačiame ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų dėl ieškinio teismingumo Vilniaus regiono apylinkės teismui, neatsižvelgė į galiojantį nacionalinį ir Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, galiojančią teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių buveinės yra skirtingose valstybėse. Ieškovės buveinė yra Lietuvoje, o atsakovo – Rumunijoje.

12. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliantės atskirojo skundo motyvais, kad jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat vadinamo reglamentu „Briuselis I“. Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012), kuris yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau, taip pat autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau (66 straipsnis).

13. Pagal Reglamentą Nr. 1215/2012 asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narėms teismuose. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 4, 5 straipsniai).

14. Reglamento Nr. 1215/2012 3 skirsnis reglamentuoja jurisdikciją dėl bylų, susijusių su draudimu. Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnyje nurodyta, kad draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose.

15. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnio b dalimi nukentėjusysis (naudos gavėjas) plačiąja prasme gali kreiptis į atsakingo už eismo įvykį asmens draudiką ir savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teismuose. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė šia jai suteikta teise pasinaudojo tinkamai ir pasirinko savo teises ginti savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teisme – Vilniaus regiono apylinkės teisme.

16. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį atsakovui dėl draudimo išmokos priteisimo, atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad byla neteisminga Vilniaus regiono apylinkės teismui, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ME transportas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Virginijus Kairevičius