Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-13 · Administracinė byla Nr. I-2903-208/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-13
Bylos Nr.
I-2903-208/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00954-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
N. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2903-208/2013Proceso Nr. 3-61-3-00954-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2;74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui N. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

N. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti jam 20 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra buvęs vidaus reikalų sistemos pareigūnas, tačiau Lukiškių TI-K nuo 2009-03-02 iki 2010-04-04 buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, todėl visą jo laikymo Lukiškių TI-K laiką jo sveikatai ir gyvybei grėsė didelis pavojus. Apie tai jis žodžiu pranešė Lukiškių TI-K pareigūnams, tačiau į jo paaiškinimus jie nereagavo, pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą (toliau – ir SVĮ), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 52 str., 70 str. Pareiškėjo nuomone, tai buvo daroma tikslingai siekiant jį paveikti, sukompromituoti visuomenės akyse, apšmeižti, įžeisti, sudaryta kliūtis jam rašyti skundus, nes tai būtų pamatę kiti nuteistieji. Jis nuolat juto baimę ir grėsmę savo gyvybei. Po tokių išgyvenimų buvo sumenkintas jo pasitikėjimas savimi, sukeltas neigiamas savęs vertinimas.

Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12-14).

Lukiškių TI-K paaiškino, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2009-03-02 ir į įstaigos administraciją dėl laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Apie tai, kad jis yra dirbęs ugniagesio pareigose nepranešė ir kitą darbo dieną po pokalbių su Socialinės reabilitacijos, Vidaus tyrimų tarnybos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnais. Nuo 2009-03-02 iki 2010-04-21 jis su prašymais, skundais dėl laikymo sąlygų į įstaigos administraciją nesikreipė. Pareiškėjas 2010-04-21 raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių ir pranešė apie darbą ugniagesio pareigose, todėl nuo 2010-04-21 jis buvo patalpintas į kamerą su nuteistaisiais, kurie yra buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais. Po minėto pareiškėjo kreipimosi, Lukiškių TI-K 2010-04-22 išsiuntė raštišką paklausimą Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai viršininkui dėl pareiškėjo aukščiau minėtos tarnybos. 2010-04-23 buvo gauta pažyma apie jo eitas pareigas, todėl pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniuje. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija, laikydama pareiškėją kartu su suimtaisiais, kurie nėra valstybės tarnautojai, galiojančių teisės aktų nepažeidė, kadangi asmens byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo laikytas kartu su asmenimis, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai.

Nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2009-03-02 (b. l. 15, 21) ir buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai. Pareiškėjas 2010-04-21 kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su pareiškimu, pranešdamas, kad jis yra dirbęs ugniagesiu (b. l. 16). Lukiškių TI-K 2010-04-22 kreipėsi į Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai viršininką dėl informacijos apie pareiškėjo tarnybą (b. l. 17), kuris 2010-04-22 raštu patvirtino, jog pareiškėjas nuo 1991-05-07 iki 1992-06-01 dirbo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sukarintos priešgaisrinės dalies Lietuvos elektrinės apsaugai ugniagesiu, jam buvo suteiktas specialusis laipsnis vidaus tarnybos eilinis (b. l. 18). Lukiškių TI-K 2010-04-27 išvada buvo siūloma pareiškėją tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Vilniaus 1-uosius pataisos namus, skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams (b. l. 19). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-05-05 perkėlė pareiškėją atlikti bausmę į Vilniaus 1-uosius pataisos namus (b. l. 20).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal SVĮ 10 str. 1 d. 5 p., suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, uždaromi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Pagal BVK 70 str. 3 d. nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: <...> buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai <...>.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtintų Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 1.5 p. nustatyta, kad nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į Vilniaus 1-uosius pataisos namus – vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1991-05-07 iki 1992-06-01 dirbo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sukarintos priešgaisrinės dalies Lietuvos elektrinės apsaugai ugniagesiu (b. l. 18). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Nurodytos SVĮ ir Taisyklių nuostatos dėl buvusių ar esančių valstybės politikų, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojų laikymo atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų yra imperatyvios. LVAT 2013-01-02 sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012 išaiškino, kad už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Rėžimo būti laikomam atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų, kurie nėra ar nebuvo valstybės tarnautojai, politikai taikymui nėra būtinas pareiškėjo prašymas. Todėl tai, kad pareiškėjas nuo 2009-03-02 iki 2010-04-21 nepateikė informacijos apie buvusią darbovietę, neturi jokios įtakos Lukiškių TI-K įtvirtintos pareigos vykdymui. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas priskirtinas suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, grupei, todėl jis, vadovaujantis aptartomis SVĮ bei BVK nuostatomis, turėjo bei turi būti laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Nustatyta, kad pareiškėjas bausmės vykdymui buvo išsiųstas į Vilniaus 1-uosius pataisos namus (dabar Vilniaus pataisos namų atskirasis sektorius) (b. l. 20). Tačiau nuo 2009-03-02 iki 2010-04-04, pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius SVĮ 10 str. 1 d. 5 p. reikalavimus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K neveikimas (SVĮ nustatytos pareigos nevykdymas) laikomas neteisėtu veiksmu.

Byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirto suėmimo vykdymo režimo reikalavimus. Pareiškėjo paaiškinimai, kad Lukiškių TI-K laikomas kartu su kitais asmenimis, kurie nebuvo valstybės tarnautojai, politikai, jis nuolat juto baimę, grėsmę savo gyvybei, po tokių išgyvenimų buvo sumenkintas jo pasitikėjimas savimi, sukeltas neigiamas savęs vertinimas, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo neturtinė teisė buvo pažeista. Tačiau teismas akcentuoja tai, kad pats pareiškėjas delsė ir ilgą laiką (daugiau kaip metus) nesikreipė dėl savo teisių pažeidimo, nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas nagrinėjamu klausimu.

Teismų praktikoje pripažįstama tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinė bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).

Įvertinus tai, kad Lukiškių TI-K gavęs informaciją apie buvusią pareiškėjo darbovietę iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų ir jį perkėlė bausmę atlikti tinkamu režimu (b. l. 17, 19, 20), tai, kad pats pareiškėjas iš karto nepasirūpino tinkamu Lukiškių TI-K administracijos informavimu apie savo buvusią darbovietę, tai, kad nėra įrodymų, jog laikymo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į LVAT praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, tai, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog nustatytas pažeidimas buvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, jog joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto, o pareiškėjas nepateikė priešingą išvadą patvirtinančių įrodymų, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K padaryto pažeidimo konstatavimas vertinamas kaip pakankama satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui atskirai nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendė:

pareiškėjo N. J. skundą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius