- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- I-1941-208/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00574-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 3R-11 (AG-361/01-2017) (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu Komisija nusprendė bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Su tokiu Komisijos Sprendimu nesutinka, nes Komisija netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius jos veiklą. Pasak pareiškėjos, iš visų Komisijos Sprendime išvardintų teisės aktų yra akivaizdu, jog pareiškėjos skundą privalo išnagrinėti Komisija. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 7 dalies nuostata aiškiai įvardija, kad ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas pareiškėja pasirinko, kad jos skundą nagrinėtų Komisija.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į skundą (b. l. 21–23) su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ne kiekvienas ginčas, kylantis tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, yra mokestinis ginčas. Šiuo atveju pareiškėjos skundas nėra mokestinis ginčas. Paaiškino, kad pareiškėjai registruotu laišku buvo išsiųstas Inspekcijos 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. (42.60)-SD-17, kuriuo pareiškėja neatleista nuo 37 636,97 Eur PVM delspinigių ir nuo 5 961,58 Eur GPM delspinigių sumokėjimo. Šio laiško pareiškėjai įteikti nepavyko. Pareiškėja skundą dėl Inspekcijos 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo Inspekcijai pateikė tik 2017 m. rugsėjo 19 d., tačiau skunde nebuvo paaiškinta, kodėl pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Inspekcija nusprendė pareiškėjos skundą dėl minėto Inspekcijos sprendimo laikyti nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai, kadangi pareiškėja skundą dėl Inspekcijos sprendimo pateikė, praleidusi Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 20 dienų skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Taip pat akcentavo, kad pareiškėjai buvo paaiškinta, jog ji turi teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą pateikdama ir skundą dėl sprendimo, kurio padavimo terminas yra praleistas. Pareiškėja dėl to kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją, kuri pareiškėjos skundą paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtu, nes toks pareiškėjos skundas yra ne mokestinis ginčas, todėl nepriklauso Mokestinių ginčų komisijos kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. kovo 29 d. pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą atleisti ją nuo prievolės sumokėti Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigius. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (42.60)-SD-17 neatleido pareiškėjos nuo 37 636,97 Eur PVM delspinigių ir nuo 961,58 Eur GPM delspinigių sumokėjimo (Komisijos byla Nr. 7.1 (toliau – ten pat), b. l. 27–28). Inspekcijoje 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 15 d. skundas dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. (42.60)-SD-17 (toliau – Panevėžio AVMI Sprendimas) (ten pat, b. l. 21). Jame pareiškėja nurodė, kad Panevėžio AVMI Sprendimas jai buvo įteiktas tik 2017 m. rugsėjo 9 d. Inspekcija 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 68-169 nusprendė R. A. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti ją pareiškėjai (ten pat, b. l. 10–11). Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2017 m. spalio 18 d. priimtu sprendimu Nr. 68-169, pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK). MGK 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolu Nr. PP-346 (7-251/2017) pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėjos inicijuojamas ginčas dėl Inspekcijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 68-169 nėra mokestinis ginčas, nes juo mokestinis ginčas nebuvo sprendžiamas iš esmės, todėl nepriklauso MGK kompetencijai, taip pat MGK nurodė, kad Inspekcijos 2017 m. spalio 19 d. sprendime Nr. 68-169 neteisingai nurodyta apskundimo tvarka (ten pat, b. l. 16). 2017 m. gruodžio 11 d. Komisijoje buvo gautas pareiškėjos 2017 m. gruodžio 8 d. skundas dėl Inspekcijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 68-169, kuriuo pareiškėja prašė jį panaikinti (ten pat, b. l. 3–4). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. gruodžio 8 d. skundą, nusprendė bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą nutraukti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai (ten pat, b. l. 59–61).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjos R. A. byla nutraukta kaip nepriskirtina Komisijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi Komisija skundžiamu Sprendimu iš esmės atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimo, todėl pareiškėja taip pat kelia reikalavimą įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl minėto Inspekcijos sprendimo.
Pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (2 dalis).
Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (3 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja Komisijai skundė Inspekcijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 68-169, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Panevėžio AVMI Sprendimo laikytas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai, prašydama jį panaikinti. Minėtas pareiškėjos skundas buvo laikytinas nepaduotu dėl to, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti. Taigi iš esmės Komisija skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kuriam taikoma privaloma išankstinė mokestinio ginčo nagrinėjimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs dėl mokesčių bylų ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų santykio, nurodydamas, kad minėto įstatymo nuostatos sudaro pagrindą mokesčių bylas išskirti į dvi rūšis: 1) mokestinius ginčus ir 2) kitas mokesčių bylas. Pirmosios (mokestiniai ginčai) nagrinėjamos specialia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje numatyta tvarka. Antrosioms speciali jų nagrinėjimo tvarka netaikoma, kas reiškia, kad šios bylos turėtų būti nagrinėjamos bendrąja administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-442-840/2010. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.). Pažymėtina, kad ABTĮ 28 straipsnio nuostatos numato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip (1 dalis). Tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo, pareiškimo) neišnagrinėja, šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą, pareiškimą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas (2 dalis). Pagal ABTĮ 20 straipsnio 3 dalį apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad kilęs ginčas, kuriam taikoma privaloma ikiteisminė mokestinio ginčo nagrinėjimo tvarka, negali būti nagrinėjamas Komisijoje, vadovaujantis paminėtomis ABTĮ 28 straipsnio ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis. Pastarosiose numatyta, kad Komisijos nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų. Ši taisyklė reiškia, kad administracinių ginčų komisijos negali spręsti visų mokesčių bylų, t. y. tiek mokestinių ginčų, tiek kitų mokesčių bylų, todėl pareiškėjos argumentas, kad jos skundą privalo išnagrinėti Komisija, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, sutikdamas su Komisijos skundžiamame Sprendime padaryta išvada, atkreipia pareiškėjos dėmesį tai, kad Inspekcijos kaip institucijos, nagrinėjančios skundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, sprendimai ABTĮ nustatyta tvarka skundžiami administraciniam teismui.
Apibendrinant tai, kad išdėstyta, konstatuotina, jog byla dėl Inspekcijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimo panaikinimo pagal pareiškėjos skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nepriskirtina nagrinėti Komisijos kompetencijai. Taigi Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 3R-11 (AG-361/01-2017) teisėtai ir pagrįstai bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą nutraukė kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 3R-11 (AG-361/01-2017) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti bei tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos R. A. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.