Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,

2016 m. balandžio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M.S. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M.S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b.l. 3-5) prašo teismo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-02-03 sprendimą Nr. 16-85-IL-00029-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Nurodo, jog ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Ginklų šaudmenų ir kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nurodant, jog leidimas negali būti išduodamas, kadangi policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Mano, jog atsakovas netinkamai motyvuoja priimtą sprendimą, motyvai yra nepakankami, nepagrįsti, todėl prašo skundžiamą sprendimą panaikinti. Teigia, jog atsakovo nurodyta aplinkybė apie tai, kad jo atžvilgiu 2011-07-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtinio nusikaltimo, įvykdyto neblaiviam, šiuo metu jau yra praradusi aktualumą jo pavojingumo vertinimui. Akcentuoja, jog minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam ir nukentėjusiajam susitaikius. Pripažįsta praeityje padaręs klaidų, tačiau mano, jog jos negali būti pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklą. Paaiškina, jog dauguma jo padarytų administracinių teisės pažeidimų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu ir negali įtakoti leidimo neišdavimo. Pažymi, jog paskutinį kartą administracine tvarka yra baustas 2012-12-14 už tai, kad laiku neatvyko persiregistruoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, kurio galiojimas pasibaigė 2012-12-14. Mano, jog minėtas pažeidimas negali būti siejamas su Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos grėsmės atsiradimu. Pabrėžia, jog jis atitinka Įstatyme numatytus reikalavimus, siekiant įsigyti ir naudoti šaunamuosius ginklus. Paaiškina, jog ginklas yra būtinas jo pomėgiui – medžioklei. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog komisariato vertinami duomenys apie asmenį, siekiantį laikyti ginklą, neturi prarasti savo aktualumo, turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Mano, jog aplinkybės apie asmens patraukimą administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn neturi tiesioginės teisinės reikšmės Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto kontekste.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas 2011 metais, padaryti administraciniai teisės pažeidimai dauguma yra už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, po padarytų pažeidimų praėjo daugiau kaip 5 metai, todėl atsakovas turėjo atsižvelgti ir į šiai dienai aktualius duomenis apie asmenį. Pažymėjo, jog po turėto leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo 2012 metais, jis nepadarė naujų pažeidimų, todėl atsakovas rėmėsi neaktualiais duomenimis, atsisakydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamaisiais ginklais.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b.l. 12-13) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2016-01-05 buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir pateikti reikalingi dokumentai. Pažymi, jog vadovaujantis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-127, pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti patikrinimai, siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešioti) ginklus galėtų būti neišduodamas. Akcentuoja, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu 2011-07-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas pareiškėjui ir nukentėjusiesiems susitaikius, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 5 kartus yra baustas administracine tvarka, vieną pažeidimą įvykdė neblaivus. Teigia, jog skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklą vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kadangi pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Argumentuoja, jog teisės aktų nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina pareiškėjo įvykdytą nusikalstamą veiką, padarytus administracinius teisės pažeidimus. Mano, jog šie duomenys neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir gali būti laikomi pakankamu pagrindu apriboti jo teisę laikyti (nešioti) ginklus, nes leidimas laikyti ginklus yra siejamas su asmenybe, o faktas, kad dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo pareikšti įtarimai, jau konstatuoja, kad asmuo yra praradęs nepriekaištingą reputaciją pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį. Paaiškina, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus, tačiau 2013-01-02 atsakovo sprendimu buvo panaikintas. Mano, kad pareiškėjo samprotavimai, jog ginklas yra būtinas jo pomėgiui – medžioklei, yra nepagrįsti, kadangi apribojimas turėti šaunamuosius ginklus neapriboja jo teisėtų lūkesčių dalyvauti medžioklėse. Teigia, jog pareiškėjas, įgydamas ir turėdamas ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-02-03 sprendimo Nr. 16-85-IL-00029-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnį (2014 m. rugsėjo 25 d. Įstatymo Nr. XII-1157 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-10-04, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu, toliau – ir Įstatymas) B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

Bylos duomenys patvirtina, jog Tauragės AVPK 2016-02-03 sprendimu Nr. 16-85-IL-00029-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (b.l. 7), išnagrinėjęs pareiškėjo M.S. 2016-01-05 prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, jo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas – teisinis skundžiamo sprendimo pagrindas). Faktiniu atsisakymo pagrindu nurodyta tai, kad pareiškėjo atžvilgiu 2011 m. liepos 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 98-1-00387-11 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalį (nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. rugsėjo 27 d. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 98-1-00387-11 nutrauktas, M.S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius), taip pat pareiškėjas už įvairius administracinius teisės pažeidimus baustas 5 kartus, iš kurių 1 padarė būdamas neblaivus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.

Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Įstatymo 17 straipsnyje yra aptarti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Nagrinėjamam ginčui aktualus minėto straipsnio 1 dalies 11 punktas, pagal kurį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog Įstatyme nepateikta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Vertintina tai, kad aptariama teisės norma – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas – pradėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d. Iki tol galiojusiame šio įstatymo 17 straipsnyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija), kuriame taip pat buvo nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, analogo nagrinėjamam ginčui taikytinam 17 straipsnio 1 dalies 11 punktui (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-447 redakcija) nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, 2015 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2046-662/2015 nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia pareiškėjo iki šios datos padarytus nusižengimus, įvertinant juos pagal „kokybinį“ bei aktualumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru kokybiniu aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas, t. y., kaip jau minėta, pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia jo iki šios datos padarytus nusižengimus.

Ginčijamame Tauragės AVPK 2016-02-03 sprendime Nr. 16-85-IL-00029-e atsakovas nurodė, kad atlikus privalomąjį patikrinimą, nustatyta, jog M.S. dėl nusikalstamos veikos – smurtinio nusikaltimo – 2011-07-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas), kuris 2011-09-27 nutarimu nutrauktas, pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (b.l.24), taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 5 kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus. Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (b.l. 17-19) nustatyta, kad M.S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas 5 kartus: 1) 2005-10-10 Tauragės AVPK nutarimu už ATPK 178 straipsnio pažeidimą (alkoholinių gėrimų vartojimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose); 2) 2007-04-11 nutarimu už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies pažeidimą (pažeidė kelio ženklo 330 reikalavimus); 3) 2008-06-17 nutarimu už ATPK 123 straipsnio 5 dalies pažeidimą (vairavo transporto priemonę, nedraustą privalomosios civilinės atsakomybės draudimu); 4) 2009-02-23 nutarimu už ATPK 123 straipsnio 5 dalies pažeidimą (vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomosios atsakomybės draudimu); 5) 2012-12-14 nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad laiku neatvyko perregistruoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 687, kurio galiojimo laikas pasibaigė 2012-12-12. Taigi iš šių faktinių duomenų matyti, kad tik vienas administracinės teisės pažeidimas – neatvykimas laiku į policijos įstaigą persiregistruoti išduoto leidimo, kurio galiojimas pasibaigė 2012-12-12, padarytas po Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto įsigaliojimo (2011-03-01), taip pat po Įstatymo įsigaliojimo pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas ir ikiteisminis tyrimas. Iki Įstatymo įsigaliojimo padaryti 3 administracinės teisės pažeidimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir vienas (2005 m.) susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal bylos duomenis pareiškėjas jau yra turėjęs išduotą leidimą laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus Nr. 687, kuris atsakovo atsiliepime nurodytais duomenimis 2013-01-02 sprendimu buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėjas nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmuo. Pažymėtina, jog tokio sprendimo atsakovas teismui nepateikė. Būtent iki leidimo panaikinimo momento (nustojo galioti 2012-12-12, panaikintas 2013-01-02) atsakovui buvo žinomi visi tie patys duomenys, kuriais jis šiuo metu grindžia atsisakymą išduoti leidimą, t.y. tiek duomenys apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, tiek ir ankstesni padaryti administraciniai teisės pažeidimai. Šiame kontekste pažymėtina, jog iki leidimo Nr. 687 galiojimo pasibaigimo momento (2012-12-12), Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata jau buvo galiojanti, tačiau atsakovas pareiškėjo atžvilgiu neapribojo jo teisės laikyti (nešiotis) ginklus. Toks atsakovo veiksmų nenuoseklumas kelia abejonių byloje ginčijamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Teisėjų kolegijos vertinimu pateikti faktiniai duomenys nėra pakankamai informatyvūs ir akivaizdūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms. Atsakovo skundžiamame sprendime nurodytas motyvas, kad vienas iš administracinių teisės pažeidimų yra įvykdytas asmeniui būnant neblaiviam (2005 metais), teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto kontekste, yra praradęs aktualumą, vertinant pareiškėjo galimą keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Taip pat vertintina tai, kad administracinių teisės pažeidimų registre tik nurodytas pažeistas straipsnis – ATPK 178 straipsnis, tačiau nenurodyta, ar pažeidėjas viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, ar viešoje vietoje pasirodė neblaivus, t.y. iš šių duomenų negalima nustatyti pačio neblaivumo fakto, nors atsakovas ginčijamą sprendimą būtent motyvuoja tuo, kad asmuo šį pažeidimą padarė būdamas neblaivus. Teisėjų kolegijos vertinimu padaryti administraciniai teisės pažeidimai neturi būti vertinami kiekybiškai (5 padaryti pažeidimai), tačiau turi būti atsižvelgiama į jų aktualumą šiai dienai, t.y. nagrinėjamu atveju pažeidimai padaryti 2005-2009 metų laikotarpiu, dauguma jų nėra šiurkštūs administraciniai teisės pažeidimai (Kelių eismo taisyklių pažeidimai), vienas iš pažeidimų yra susijęs su išduoto leidimo laikyti ginklus nepratęsimu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tuo metu jis buvo išvykęs į užsienį, neužsiėmė savo mėgstama veikla – medžiokle, todėl nustatytu laiku neatvyko į policijos įstaigą prasitęsti leidimo. Todėl šie minėti padaryti administracinės teisės pažeidimai kokybiškai neturėtų būti vertinami Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto kontekste, kadangi kaip jau minėta pagal aukščiau nurodytą LVAT praktiką, turi būti vertinami tik tokie duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (akivaizdu, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kelio ženklo nepaisymas ar išduoto leidimo neprasitęsimas negali kelti grėsmės paminėtoms vertybėms). Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo paskutinio padaryto administracinio teisės apžeidimo iki kreipimosi į atsakovą dėl leidimo išdavimo praėjo beveik 4 metai. Byloje nėra jokių duomenų, jog per šį laikotarpį pareiškėjas būtų pažeidęs visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pareiškėjas paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini), su tėvais, seserimi, vienkiemyje. 2016-01-05 grįžo iš užsienio, šiuo metu yra bedarbis, tačiau planuoja dirbti draugo įmonėje transporto priemonių vairuotoju. Leidimas turėti šaunamąjį ginklą būtinas jo pomėgiui – medžioklei. Byloje pateikto medžiotojo bilieto kopija (b.l. 8) patvirtina, jog pareiškėjas turi išduotą medžiotojo bilietą, tačiau kaip matyti šiuo metu jis jau nebegalioja (galiojo iki 2016-03-06). Nors pareiškėjas byloje ir nepateikė duomenų teigiamai charakterizuojančių jo asmenybę, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, kad atsakovo surinkti duomenys nėra pakankami Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam ribojimui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės neabejotinai charakterizuojančios pareiškėją kaip asmenį, linkusį (galintį) kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovo priimtas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. neatliko objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimo, sprendimo nemotyvavo, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl nagrinėjamoje byloje netenkintinas pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016-01-05 prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovo 2016-02-03 sprendimą Nr. 16-85-IL-00029-e, todėl jis naikintinas ir atsakovas įpareigotinas atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016-01-05 pateiktą prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo M.S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-02-03 sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 16-85-IL-00029-2.

Įpareigoti atsakovą Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M.S. 2016-01-05 pateiktą prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) medžioklei skirtus ginklus (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.