Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-16 · Administracinė byla Nr. I-3250-386/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
I-3250-386/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00027-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
A. B., L. G., M. S., G. L., R. R.-M., D. S., M. J.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3250-386/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00027-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B., L. G., M. S., G. L., R. R.-M., D. S., M. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. B., L. G., M. S., G. L., R. R.-M., D. S., M. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 1-5) prašo:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (16.2)-2D-17607 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti atsakovą nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusius asmenis ir nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusiems asmenims įpareigojimus atstatyti iki neteisėtos statybos darbų buvusius ūkinius pastatus – sandėlius (jų dalis).

Nurodo, kad atsakovas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4380-386/2018, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą, kuriuo pareiškėjai prašė imtis veiksmų nustatant asmenis, atlikusius galimai neteisėtus statybos darbus, ir įpareigoti atstatyti išardytus-nugriautus ūkinius pastatus-sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo statiniai). Paaiškina, jog Skundžiamu sprendimu minėtas prašymas netenkintas konstatavus, kad atlikti griovimo darbai negali būti laikomi savavališkais. Atkreipia dėmesį, kad namui (duomenys neskelbtini) priskirtoje teritorijoje egzistavę ginčo statiniai laikytini tiek namo (duomenys neskelbtini), tiek namo (duomenys neskelbtini) priklausiniais bei buvo naudojami abiejų namų gyventojų ir kad nuosavybės teisių į juos registravimo procedūros šiuo metu yra nepasibaigusios. Pažymi, jog atsakovas nevertino pareiškėjų pateiktų įrodymų, patvirtinančių Ginčo statinių atskirų dalių ir pamatų egzistavimą patikrinimo vietoje iki jų nugriovimo-išardymo. Paaiškina, jog Skundžiamame sprendime nustatyta, kad pagal galimo pažeidimo dieną galiojančius teisės aktus Ginčo statiniai priskirtini II nesudėtingųjų statinių grupei, todėl tokių statinių griovimui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Mano, jog atsakovas turėjo įvertinti ir kitas esmines su statybos darbais susijusias aplinkybes, dėl kurių statyba (šiuo atveju griovimo darbai) yra negalima, t. y. aplinkybes, kad Ginčo statinių teisėto valdymo faktas apskritai nėra nustatytas, todėl statybos darbai yra atlikti asmenų, negalinčių būti statytojais. Pažymi, kad Ginčo statiniai nėra pripažinti bešeimininkiais. Teigia, kad Skundžiamame sprendime taip pat nurodomi namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. 2 savininko paaiškinimai, kurie neatitinka tikrovės.

Atsiliepimas

Departamentas atsiliepimu (b. l. 60-63) į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti šį skundą kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad nėra ginčo dėl to, jog Ginčo statiniai egzistavo. Nurodo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjai yra įgiję daiktines teises į Ginčo statinius ir kad Ginčo statiniai yra pastatyti teisėtai. Teigia, kad tik į teisėtai pastatytus statinius asmuo gali įgyti teises. Mano, jog apskritai keltinas klausimas dėl pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimo, o, nesant pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimo, administracinė teisena nutrauktina.

Paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 nuostatomis, pagalbinio ūkio pastatai (sandėliai) priskirtini II nesudėtingųjų statinių grupei ir tokių statinių griovimui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, atlikti statinių griovimo darbai negali būti laikomi savavališkais. Teigia, kad dėl to atsakovė neturi pagrindo imtis veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatose.

Pareiškėjai ar jų atstovai bei atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-17607 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018-10-05 sprendimo vykdymo“ (b. l. 8-11) ir atsakovo įpareigojimo nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusius asmenis bei nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusiems asmenims įpareigojimus atstatyti iki neteisėtos statybos darbų buvusius ūkinius pastatus – sandėlius (jų dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai A. B., L. G., M. S., G. L., R. R.-M., D. S., M. J. 2017 m. spalio 27 d. prašymu „Dėl savavališkai išardytų/nugriautų statinių ir įpareigojimo atstatyti savavališkai išardytus/nugriautus statinius“ (b. l. 7) (toliau – ir 2017 m. spalio 27 d. prašymas) kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (Inspekcijoje gauta 2017 m. lapkričio 2 d., reg. Nr. 3D-3597) informuodami, kad adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo atliekami neteisėti statinių ardymo ir griovimo darbai bei prašydami imtis veiksmų, nustatant asmenis, atlikusius neteisėtus statybos darbus, ir įpareigoti juos atstatyti išardytus-nugriautus pagalbinio ūkio paskirties statinius-ūkinius pastatus-sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (16.2)2D-16924 „Dėl statinių adresu (duomenys neskelbtini) nugriovimo“ atsakydamas į pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą nurodė, jog iš prašyme nurodytų duomenų ir prie prašymo pridėtų dokumentų nustatyta, kad nugriauti Statiniai priskirtini prie II grupės nesudėtingųjų statinių, kurių griovimui nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, be to, atkreipė dėmesį, kad prašyme nurodyti pagalbinio ūkio paskirties nesudėtingieji statiniai ir nuosavybės teisė į juos nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4380-386/2018, be kita ko, konstatavęs, jog atsakovas iš esmės nepriėmė jokio administracinio sprendimo dėl pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymo, įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą.

Šioje byloje Skundžiamas sprendimas priimtas vykdant minėtą teismo sprendimą ir Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2018 m. lapkričio 15 d. pavedimą Nr. PS-43 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018-10-05 sprendimo vykdymo“. Skundžiamu sprendimu konstatuota, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 30, 46 dalių, 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 15, 16, 19 punktų bei 2 lentelės 2 eilutės nuostatomis, Ginčo statiniai priskirtini II nesudėtingųjų statinių grupei ir tokių statinių griovimui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, todėl atlikti Ginčo statinių griovimo darbai negali būti laikomi savavališkais ir Departamentas neturi pagrindo imtis veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatose. Atsakant į 2017 m. spalio 27 d. prašymo dalį dėl kaltų asmenų, atlikusių galimai neteisėtus statybos darbus, nustatymo ir jų įpareigojimo atstatyti išardytus-nugriautus statinius, informuota, jog patikrinimo metu statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl Departamentas neturi pagrindo imtis veiksmų, numatytų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pažymėta, jog ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei konstatuojamas savavališkos statybos faktas ir surašomas savavališkos statybos aktas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui pateikiamas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius-atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

Pareiškėjų pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-46) Pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenyse nurodyta, kad pagalbiniai pastatai-sandėliai (duomenys neskelbtini), pažymėti 5I1ž, 6I1Ž, 7I1ž, 8I1ž, 9I1ž, yra II grupės nesudėtingieji statiniai, būklė – fiziškai pažeisti, be to, nurodyta, jog pastatas, pažymėtas 4I1ž – sunaikintas. Bylos duomenimis šiuo metu Ginčo statiniai yra žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 30-35) Ginčo statinių nurodomas statusas – „Formuojamas“, nuosavybės teisės neįregistruotos. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje žemės sklype (duomenys neskelbtini) pažymėti pamatai (žemės sklypo Nr. 11-11a dalis).

Byloje pateiktos fotonuotraukos (nurodyta data – 2017 m. rugpjūčio 30 d., vieta – (duomenys neskelbtini)), kuriose matomi galimai atliekami pamatų, dalies mūrinių sienų ardymo darbai. Byloje taip pat pateiktas Antstolio 2017 m. rugsėjo 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 184-17-22, kuriuo užfiksuoti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) vaizdai, kuriuose matomos tik galimai buvusioje pamatų vietoje likusios žymės (grioveliai).

Inspekcijos 2018 m. lapkričio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-3321(16.2) (b. l. 65-66) nurodyta, jog departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėja, dalyvaujant akte nurodytiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojams, patikrino teritoriją žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog ūkinių pastatų ar jų pamatų nenustatyta ir, kaip paaiškino patikrinime dalyvavęs vienas iš dalyvavusių gyventojų, yra likusios tik pamatų žymės (grioveliai). Nurodyta, kad buvusioje pamatų vietoje stovi medinė malkinė ir sandėliuojamos medinės gegnės. Pažymėta, jog kiti gyventojai nurodė, kad nuo 2005 m. seniūnė ir seniūnaitis pastoviai žodžiu klausdavo, kada bus sutvarkyta teritorija ir kad buvo duotas konteineris sutvarkyti statybines atliekas. Teigiama, jog patikrinime dalyvavęs vienas iš dalyvavusių gyventojų nurodė, kad pamatus ardė nuotraukose nurodyta firma. Teigiama, kad nugriautas buvęs lauko tualeto pastatas 2016 m. kadastrinių duomenų byloje nebuvo fiksuotas.

Skundžiamame sprendime papildomai nurodyta, kad R. V., buto (duomenys neskelbtini), savininkas, pateikė Inspekcijos Klaipėdos departamentui 2018 m. lapkričio 27 d. paaiškinimą (reg. Nr. 1D-16712), kuriame nurodė, kad mediniai sandėliai, kuriuos sovietiniu laikotarpiu rajono gyventojai naudojo malkoms laikyti, 1991 m. sudegė ir niekada nebuvo atstatyti, nes niekada įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti kaip statiniai, jiems nebuvo nustatytos nuosavybės teisės. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), be prieš 27 metus sudegusių sandėlių buvo ir mūrinis lauko tualetas (neįregistruotas kaip statinys), kuris, įvedus miesto vandentiekį ir kanalizaciją, buvo nebenaudojamas pagal paskirtį daugiau kaip 20 metų, todėl apgriuvo ir daugelį metų gadino žemės sklypo estetinį vaizdą bei kėlė grėsmę aplinkiniams. Dėl šio tualeto liekanų pašalinimo per seniūnaitį kreipėsi į Neringos miesto savivaldybę, tačiau dėl lėšų trūkumo liekanų pašalinimas buvo vis atidėliojamas, todėl su Neringos miesto savivaldybės miesto tvarkymo ir statybos skyriumi buvo sutarta, kad savo jėgomis pašalins medinių konstrukcijų liekanas, išveš kitas statybines atliekas (sudegusių sandėlių pamatų betono likučius bei iš aplinkinių sklypų sutemptą statybinį laužą), o savivaldybė pristatys statybinių atliekų konteinerius ir pasirūpins jų išvežimu.

Iš 2017 m. spalio 27 d. prašymo ir Skundžiamo sprendimo bei pareiškėjų skundo teismui ir atsakovo atsiliepimo į šį skundą matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Ginčo statiniai apskritai egzistavo. Remiantis pateiktų įrodymų visuma, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog buvo atlikti Ginčo statinių (jų dalių) griovimo-ardymo darbai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje nurodyta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį; ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Šio straipsnio 90 dalyje nurodyta, kad statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjų nurodomi Ginčo statinių griovimo darbai laikytini statyba.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Inspekcija statybos patikrinimus atlieka, be kita ko, viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio šio straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad išsamią statybos patikrinimo tvarką, tikrintinų statybų įtraukimo į Inspekcijos metinius veiklos planus tvarką nustato, Inspekcijos pareigūnui privalomų pateikti dokumentų sąrašą ir surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas. Statinio (jo dalies) statybos teisėtumo tvarką nustato Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 (Aprašo 1.1 punktas). Aprašo 27.2 punkte nurodyta, kad neplaninis statybos ir ūkio subjekto veiklos patikrinimas atliekamas Inspekcijos vadovybės ar Inspekcijos administracijos padalinio vadovo sprendimu (pavedimu, įsakymu, potvarkiu, pagal skirtą užduotį, rezoliuciją ir pan.) turint informacijos (gavus skundą, pranešimą) ar kilus pagrįstų įtarimų dėl statybos dalyvio, ūkio subjekto veiklos (pvz., pasirodžius tam tikrai informacijai žiniasklaidoje), kuri galbūt prieštarauja teisės aktams ar neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nurodyta, kad nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys; pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Nesudėtingųjų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713. Iš 2017 m. spalio 27 d. prašymo ir Skundžiamo sprendimo bei pareiškėjų skundo teismui ir atsakovės atsiliepimo į šį skundą matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Ginčo statiniai, vadovaujantis Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis, priskirtini nesudėtingųjų statinių II grupei – tai pripažįsta ir pareiškėjai, ir atsakovas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad statyba leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys. Taigi nesudėtingų statinių griovimui statybą leidžiantis dokumentas apskritai nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjų argumentas, kad nugriaunant Ginčo statinius buvo pažeistas viešasis interesas, kadangi tai buvo atlikta be statybą leidžiančio dokumento.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas; jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: 1) statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas ar naudotojas; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkas, valdytojas ar naudotojas.

Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tikslas – patikrinti, ar statyba vykdoma teisėtai, ar statybos dalyvių veikla vykdoma laikantis statybos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, siekiant išvengti galimos reikšmingos žalos ar realaus pavojaus grėsmės valstybei, visuomenei, kitų asmenų interesams, aplinkai (Aprašo 2 punktas). Pagal Aprašą vykdomi statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami surašant patikrinimo aktus (kontrolinius klausimynus), kurių rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu, (toliau – klausimynas (-ai)), išskyrus Apraše nurodytas išimtis; naudojantis klausimynais patikrinama, ar statyba vykdoma teisėtai ir ar statybos dalyviai laikosi Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (Aprašo 8 punktas). Aprašo 33.6 punkte nurodyta, kad atliekant statybos patikrinimą pagal skundą ar pranešimą, išskyrus atvejus, kai pagal skundą ar pranešimą tikrinami ypatingojo ar neypatingojo statinio statybos ar rekonstrukcijos darbai, klausimynas gali būti nenaudojamas ir surašomas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodomi aktualūs faktiniai duomenys: statybos adresas, atliktų (atliekamų) statybos darbų rūšis (pagal statinio laikančiąsias konstrukcijas, atliktų darbų mastą), statinio kategorija (pagal statinio matmenis, aukštį, ilgį, plotį, plotą), paskirtis (pagal NTR duomenis), galimi pažeidimai (atstumų, reikalavimų, susijusių su specialiųjų žemės ir miško sąlygų naudojimu – nurodant duomenis pagal nekilnojamojo turto registro išrašą), paaiškinimai (skaičiavimai) dėl objekto neatitikties statinio požymiams, nurodomi statybos ir patikrinimo dalyviai (liudininkai), jų kontaktiniai duomenys (esant galimybei), pridedami jų paaiškinimai. Pridedamos nuotraukos, schemos turi aiškiai ir konkrečiai patvirtinti konstatuojamas aplinkybes (Aprašo 42 punktas).

Aprašo 27 punkte išvardyti dokumentai (skundai, pranešimai, informacija ir kt.) nagrinėjami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasitikėjimo linijos nuostatų, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-105, nustatyta tvarka. Tačiau, jei nagrinėjant pirmiau nurodytus dokumentus privaloma atlikti statybos ar ūkio subjekto veiklos patikrinimą, jis atliekamas pagal šį Aprašą (Aprašo 28 punktas).

Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 52 straipsnyje nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Inspekcijos įgalioti pareigūnai, vykdantys statybos valstybinę priežiūrą pareigūnai, šio Aprašo nustatyta tvarka atlikę patikrinimą ir nustatę pažeidimų, privalo vadovautis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Statybos įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso, šio Aprašo, kitų teisės aktų nuostatomis dėl pažeidimų šalinimo ir atsakomybės taikymo (Aprašo 49 punktas). Pavyzdžiui, nustačius pažeidimų, už kuriuos Administracinių nusižengimų kodekse ir Statybos įstatyme nustatyta administracinė atsakomybė, teisės aktų nustatyta tvarka surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir nagrinėjama administracinio nusižengimo byla (Aprašo 49.10 punktas).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) – tai Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Skundžiamu sprendimu nepasisakyta dėl to, kas buvo statytojas ir ar toks asmuo apskritai turėjo tokią teisę.

Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas), kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytos išimtys – kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės aptikėjimo teise – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Skundžiamu sprendimu nenurodyta dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo griauti Ginčo statinius.

Taip pat sutiktina su pareiškėjų argumentais, jog Statybos įstatyme yra įtvirtinti privalomi reikalavimai statinių, įskaitant ir nesudėtinguosius statinius, griovimui. Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nesudėtingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 92 punkte nurodyta, kad statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. Skundžiamu sprendimu nepasisakyta dėl Ginčo statinių griovimo darbų užbaigimo deklaracijos.

Taigi, patikrinimo metu nebuvo tikrinama, ar statytojas arba kitas asmuo turėjo teisę vykdyti minėtus statybos darbus, ar statyba ir jos užbaigimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų gauti atitinkamus sutikimus atlikti statybos darbus bei pateikti statybos užbaigimo deklaraciją. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Skundžiamas sprendimas neatitinka Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4-6 punktų, kuriuose nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kitų viešojo administravimo subjektų atstovais patikrinimo metu patikrina ar: statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kai statinio projektas nėra privalomas; statybos metu teisės aktų nustatyta tvarka pildomi su statybos vykdymu susiję dokumentai; ar statybos dalyviai turi teisę užsiimti atitinkama statybos veikla.

Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje; teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 5 punkto 6 dalyje nurodyta, kad mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai – teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nepadarę žalos viešajam interesui ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba kuriais padaryta žala labai nedidelė, nurodyti šių taisyklių 50 punkte (pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalį). Nors minėti teisės aktų pažeidimai padaryti vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, tačiau pagal šių taisyklių 50.1.3 punktą šie pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, kadangi nagrinėjamu atveju privaloma gauti rašytinį sutikimą dėl statybos iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje ir pamatų statymas-griovimas nepatenka į šiame punkte nustatytas išimtis.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu Skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog statybos patikrinimo metu nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai. Šio straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad statybos patikrinimo metu kilus įtarimų, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija patikrina jo išdavimo teisėtumą ir atlieka kitus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog statybos patikrinimo metu nustačiusi teisės aktų pažeidimų, kuriuos padarė statybos dalyviai, Inspekcija apie šiuos pažeidimus informuoja atitinkamas institucijas, išduodančias šiuos statybos veiklai būtinus privalomus dokumentus (atestatus ir kt.); minėtoms institucijoms teikiama visa informacija apie nustatytus pažeidimus, neatsižvelgus į jų mastą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Kaip minėta, Ginčo statinių griovimui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, nesudėtingų statinių griovimui nenustatytas statinio projekto rengimas, todėl pareiškėjų nurodomi atlikti Ginčo statinių griovimo darbai negali būti laikomi savavališka statyba. Pažymėtina, kad įpareigojimas atstatyti (atkurti) nugriautus statinius (ar jų dalis) taikomas tik nustačius savavališkos atvejį (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3-4 punktai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą nustatyti neteisėtus statybos darbus atlikusiems asmenims įpareigojimus atstatyti iki neteisėtos statybos darbų buvusius ūkinius pastatus – sandėlius (jų dalis) laikytinas nepagrįstu.

Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, atsakovas įpareigotinas dar kartą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš naujo nagrinėdamas minėtą prašymą turės pasisakyti dėl galimybės nustatyti statybos darbus atlikusius asmenis, atskirai dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atlikti šiuos veiksmus nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. B., L. G., M. S., G. L., R. R.-M., D. S., M. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (16.2)-2D-17607 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018-10-05 sprendimo vykdymo“.

Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. prašymą „Dėl savavališkai išardytų/nugriautų statinių ir įpareigojimo atstatyti savavališkai išardytus/nugriautus statinius“ (gauta 2017 m. lapkričio 2 d., reg. Nr. 3D-3597).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė