- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 1-105-805/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11041-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbo UAB „Maxima“ kasininke, praeityje neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji A. R. 2016 m. kovo 6 d. apie 15 val. 30 min. viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėto namo (duomenys neskelbtini) mieste, dėl mažareikšmės dingsties matant aplinkiniams, sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiajai V. M. į veido kairiąją pusę, po to spyrė vieną kartą V. M. į pilvą, dėl ko nukentėjusioji V. M. nugriuvo į gyvatvorę, po to tęsdama nusikalstamą veiką sudavė kojos keliu ne mažiau šešis smūgius nukentėjusiajai V. M. į galvos sritį, tokiais įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė išgąstį ir pasipiktinimą, padarydama nukentėjusiajai V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje veido dešinėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Tokiais veiksmais A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Iš įtariamosios A. R. apklausos protokolo matyti, kad ji kalta prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. A. R. parodė, kad 2016 m. kovo 6 d. apie 15 val. 30 min. iš T. S. namų, kuriuose šiuo metu gyvena, ėjo į parduotuvę. Išėjus iš daugiabučio namo laiptinės einant šaligatviu pamatė kitoje gatvės pusėje einančią V. M.. Buvo girdėjusi, kad V. M. skleidė apie ją apkalbas neva ji miega su visais vyrais. Ji dėl to ant jos buvo supykusi. Pasakė V. M. „ateik žiurke, reikia pasikalbėti“. V. M. prie jos nepriėjo. Ji pati perėjo gatvę ir priėjo prie V.. Pasakė V. kodėl ji taip kalba. V. jai atsakė, kad tai neteisybė. Tada jai pasakė, kad nemeluotų. V. atsakė, kad taip reikėjo. Būdama ant jos supykusi smogė vieną kartą delnu jai į veidą, po to spyrė koja, dėl ko V. nugriuvo į gyvatvorę. Šiai nugriuvus keletą kartų sudavė delnu į galvos sritį. Tuo metu iš namo išėjo T. S.. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b.l. 79-81, 88-89).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo A. R. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina:
Nukentėjusiosios V. M. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad einant kartu su savo draugais Kęstučio gatve, Prienuose, link Pociūnų kaimo išgirdo kaip pažįstama A. R. jai sušuko „žiurke palauk“. Ji palaukė kol atėjo A., kuri jai pasakė, kad turi labai ilgą liežuvį, tada ji paklausė ką ji turi omenyje. Jai nieko neatsakius A. dešinės rankos delnu sudavė jai į kairės pusės žandą, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą. Tada A. jai su koja sudavė vieną smūgį į pilvą, dėl ko ji įgriuvo į gyvatvorę. Ji rankomis užsidengė veidą, tačiau jautė ir matė kaip A. sudavė jai ne mažiau šešis kartus į veido ir galvos sritis. Kaip A. nuo jos atsitraukė, neprisimena. Tą pačią dieną pas gydytojus nesikreipė, nes gerai jautėsi, kitą dieną kreipėsi pas šeimos gydytoją (b.l. 25-26).
Liudytojo E. K. apklausos protokole užfiksuota, kad 2016 m. kovo mėnesio pradžioje lydėjo V. M. namo į Pociūnų kaimą. Kartu su jais ėjo V. draugė ir pažįstamas pravarde „R.“. Praėjus Š. parduotuvę išgirdo kaip kažkas šūktelėjo V., kad ši palauktų. Kas šūktelėjo, nematė. Jis pasakė V., kad eitų, tačiau ji jo nepaklausė ir nėjo, liko stovėti. Jis ėjo toliau. Atgal atsisukęs nežiūrėjo, kadangi svetimi reikalai jam neįdomūs, kas įvyko V. nematė. Jokių riksmų, šauksmų, nebuvo girdėti. Po keleto minučių V. juos pasivijo. Matė, kad jos veidas apdraskytas. Palydėjo V. iki Bagrėno kalno ir sugrįžo į namus. A. R. nepažįsta (b.l. 40-42).
Liudytojo T. S. apklausos protokolas patvirtina, kad 2016 m. kovo mėnesio pradžioje apie 15 val. 30 min. jo draugė A. R. iš namų išėjo į parduotuvę. Netrukus pro atvirą langą išgirdo lauke triukšmą. Pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad kitoje gatvės pusėje stovi A., o į krūmus įkritus V. M.. Kaip A. R. sudavė smūgius V. nematė. Greitai išbėgo į lauką išsiaiškinti kas vyksta. Šūktelėjo A. ką ji daro, kad ateitų pas jį. Tuo metu A. perėjo gatvę link jo ir nuėjo į parduotuvę, o jis sugrįžo į namus. Ar V. buvo sužalota nematė, nes prie jos priėjęs nebuvo. Kitų asmenų prie V. nematė. Kas įvyko tarp A. ir V., nežino (b.l. 47-48).
Atstovės pagal įstatymą E. M. parodymais matyti, kad 2015 m. kovo 6 d. apie 18 val. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo jos nepilnametė dukra V. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad dukrai prie dešinės akies matėsi sumušimas. Ji jos paklausė kas nutiko. Dukra papasakojo, kad kai buvo mieste prie Š. parduotuvės, esančios Kęstučio gatvėje, Prienuose, ją sumušė iš matymo pažįstama mergina vardu A.. Kadangi dukra tą dieną gerai jautėsi, į gydytojus nesikreipė. 2015 m. kovo 7 d. pasijutus blogiau dukra kreipėsi pas šeimos gydytoją. Dėl ko buvo sumušta jos dukra, ji nežino (b.l. 33-34).
2016 m. kovo 7 d. E. M. protokole - pareiškime užfiksuota, kad 2016 m. kovo 6 d. apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), prie Š. parduotuvės buvo užpulta ir sumušta jos nepilnametė dukra V. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8).
2016 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Prienų mieste, (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėto pastato (b.l. 13-16).
2016 m. kovo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio išvadoje nurodyta, kad V. M. nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje veido dešinėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje veikiant galvqą kietu, buku, žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 23-24).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, t.y. viešoje vietoje, įžūliai elgdamasi ir demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, dėl mažareikšmės priežasties, sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiajai V. M. į veido kairiąja pusę, po to spyrė vieną kartą V. M. į pilvą, dėl ko nukentėjusioji V. M. nugriuvo į gyvatvorę, o po to kojos keliu sudavė ne mažiau šešis smūgius nukentėjusiajai V. M. į galvos sritį, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė išgąstį ir pasipiktinimą, nukentėjusiajai V. M. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje veido dešinėje pusėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu bei sutrikdė visuomenės rimtį. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. R. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusiajai žala nepadaryta. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji A. R. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 94-98).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamosios A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straispnio 1 dalies 2 punkte yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. praeityje neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašyta, ji niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme.
Pagal BK 64¹ straipsniu, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straispnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BPK 119 straipsniu A. R. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
A. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 18 (aštuoniolikai) mėnesių, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti šiuos įpareigojimus per visą paskirtosios bausmės laiką bei 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu pagrindu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę A. R. paskirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje tęsti šiuos įpareigojimus per visą paskirtosios bausmės laiką bei 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajai A. R. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
A. R. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti.
Išaiškinti A. R., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.