Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamajam O. S. nedalyvaujant baudžiamąją bylą, kurioje O. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams viešųjų darbų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi neatlikta 166 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 27 MGL (1350 Eur) dydžio baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi paskirta ir neišieškota 27 MGL (1350 Eur) dydžio bauda pakeista į 162 valandas viešųjų darbų;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi pakeista bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams ir 27 MGL (1350 Eur) dydžio bauda, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi paskirta bausmė – 162 valandos viešųjų darbų pakeista į laisvės apribojimą 54 dienoms, įpareigojant: bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 6 mėnesiams 18 dienų, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

O. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 17 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, vieną kartą delnu sudavė savo buvusiai sutuoktinei M. B. į kairįjį skruostą ir abejomis rankomis smaugė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai M. B. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies srityje su kraujosruva kairės akies obuolio srityje, odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šiais savo veiksmais O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 246 straipsniu, BPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka, baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, nes jis vengia atvykti į teismą ir yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaltinamasis O. S. žinojo apie nagrinėjamą baudžiamąją bylą dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, nes bylą perdavus į teismą jis nurodė, kad negalės dalyvauti teisme, nes susirgo ir pridėjo seną, t. y. 2023 m. birželio 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Kita vertus, O. S. neatvyko į minėtos dienos teisiamąjį posėdį, jis taip pat neatvesdintas, 2023 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad O. S. nurodytu adresu nesurastas, Sodros duomenimis, O. S. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs. Reikšminga ir tai, kad dėl O. S. nebuvo išduotas Europos arešto orderis.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamajam O. S. įteikus pranešimą apie įtarimą bei šaukimą į teisiamąjį posėdį, visgi buvo žinoma apie dėl jo pradėtą ir vykstantį baudžiamąjį procesą, jam pareikštą kaltinimą ir jo ribas, daro išvadą, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant nepakenks teisminio nagrinėjimo išsamumui ir leis įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą teismo pareigą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti sprendimą (BPK 1, 2 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis, 240 straipsnis).

Vadovaudamasis BPK 436 straipsnio 1 dalimi, teisiamajame posėdyje kaltinamojo O. S. gynėjas advokatas S. Pelš nurodė, kad neturi ką pasakyti, nes kiek bendravo su ginamuoju O. S. ikiteisminio tyrimo metu, negalėjo suprasti jo pozicijos, todėl kažko paaiškinti dėl kaltinimo gynyba neturi. Gali reikšti savo nuomonę, kad kvalifikacija neteisinga, nes santuoka buvo nutraukta, bet iš kitos pusės O. S. su nukentėjusiąja M. B. gyveno kartu. Dėl kaltumo –susilaiko nuo pasisakymo, nes ginamasis O. S. nedalyvauja procese ir jam būtų nekorektiška už jį prisipažinti ir pareikšti nuomonę, ar jis kaltas ar ne. Turi sutikti su liudytojos J. B. pateikta kaltinamojo charakteristika. Bendravimas su O. S. buvo labai apsunkintas, labai buvo nenuspėjamas ir jam net kilo abejonės, ar jis neturi psichinių sutrikimų. Tikisi, kad bus priimtas teisingas sprendimas.

Nukentėjusioji M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Viskas vyko prieš metus, smulkmenų neprisimena. Ne pirmas toks atvejis. Kaip visada neįmanoma gyventi su žmogumi, O. S. buvo girtas, ji su O. S. susiginčijo, O. S. trenkė jai į veidą, visokiais žodžiais apkalbinėjo. Ji prašė jo išeiti, jis išeiti nenorėjo, todėl iškvietė policiją, tada O. S. išsigando ir pabėgo. O. S. įvykio metu jai trenkė per veidą, smaugė. Dėl to patyrė fizinį skausmą, negalėjo dirbti porą savaičių. Tuo metu su O. S. buvo (duomenys neskelbtini), bet bendravo. O. S. dažnai vartojo alkoholį. O. S. jos neatsiprašė, jam tai normalu. Konflikto aplinkybes žino jos dukra. Dukra kartu su ja negyvena, bet kitą dieną po įvykio atvyko pas dukrą ir dukra ją matė. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti O. S.

Liudytoja J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. įvykęs konfliktas tarp jos mamos ir O. S. buvo tada, kai buvo panaudotas fizinis smurtas prieš motiną. Visko neprisimena. Prisimena, kad buvo fizinio smurto, buvo mėlynių veide. Fizinis smurtas buvo panaudotas prieš jos motiną M. B. ir motina turėjo mėlynes. Pati ji fizinio smurto nematė, tik pasekmes kitą dieną. Mama jai pasakojo, kad buvo konfliktas ir fizinis smurtas buvo panaudotas. O. S. buvo blogas žmogus, viskas kas blogiausia atsispindi jame. Tai žmogus, kuris neaišku ką mąsto, kokie jo tolesni veiksmai, jis nenuspėjamas ir agresyvus, negerbiantis kitų, savanaudiškas. O. S. nuolat vartojo alkoholį, tai buvo jo hobis. Paskutinį kartą su O. S. bendravo tada, kai gyveno su motina, prieš 2 metus. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti O. S.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis O. S. parodė, kad kaltės nepripažįsta, dėl savo prastos sveikatos, t. v y. slogos ir temperatūros, atsisako šiandien duoti parodymus (1 t., b. l. 105-107). Papildomos apklausos metu O. S. parodė, kad neprisipažįsta ir nepamena, kad būtų smurtavęs prieš savo buvusią žmoną M. B. Kadangi nepamena, kad toks įvykis 2022 m. rugpjūčio mėnesį galėjo būti, jokių parodymų apie tai duoti negali (1 t., b. l. 110-111).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. B. parodė, kad su O. buvo susituokę iki (duomenys neskelbtini), šiuo metu jie yra (duomenys neskelbtini), bendro ūkio neveda, tačiau jis kartais ateina pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pavalgyti ir paprašyti pinigų. 2022 rugpjūčio viduryje, tikslios datos nepamena, išgirdo skambutį į duris. Priėjo, pažiūrėjo per akutę ir pamatė, kad už durų stovi jos buvęs vyras O. S. Atidarė duris, nes nenorėjo, kad šis jas daužytų ir vėl darytų gėdą prieš kaimynus. Kai O. užėjo, pajuto alkoholio kvapą, suprato, kad jis jau yra išgėręs. Pasiūlė jam užeiti į virtuvę. O. turėjo su savimi atsinešęs alaus, kurį jie kartu išgėrė. Jiems bendraujant jis staiga pasidarė agresyvus, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Ji sėdėjo ant kėdės, kai O. užsimojo ir vieną kartą ranka stipriai sudavė jai į kairįjį skruostą, po to abiem rankomis griebė už gerklės ir pradėjo ją smaugti. Ji gindamasi rankomis jį nuo savęs nustūmė, gal ir pataikė jam kur nors, bet viskas vyko labai greitai, todėl įvykio aplinkybių nuosekliai papasakoti negali. Jai pavyko iš savo telefono iškviesti policiją. Išgirdęs, kad kviečia pareigūnus O. S. iš jos buto pabėgo. Kiek žino, jis tą patį vakarą buvo sulaikytas netoli jos namų. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji iš pradžių norėjo rašyti pareiškimą, tačiau vėliau persigalvojo, nes prisiminė prieš tai buvusius teismo posėdžius, kai niekas nieko nepadaro. Paskutinį kartą jos buvęs vyras už smurtą prieš ją gavo baudą ir viešuosius darbus, po ko vaikščiojo ir šaipydamasis sakė, kad niekas jam nieko negali padaryti ir jis laisvėje. Po šio įvykio dėl akies ir skruosto traumos dvi savaites buvo nedarbinga, kreipėsi į V. Š. ir A. V. medicinos paslaugų filialą, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jai yra žinoma, O. kažkur (duomenys neskelbtini) nuomojasi butą (1 t., b. l. 25-27). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji M. B. parodė, kad čia ne pirmas įvykis toks, visą laiką, kai O. S. prisigeria, bando išprovokuoti, išvadina ir pradeda mušti. Prisigeria, įžeidinėja, paprašo, kad jis išeitų ir jis tada pradeda muštis. O. S. ją smaugė, buvo kraujuota akis. Dėl to įvykio, tai jis buvo pas ją namuose, (duomenys neskelbtini). Atėjo normalus, bet gėrė, prisigėrė, pradėjo ją įžeidinėti, žeminti, tada paprašė jo išeiti. Viskas vyko prieškambaryje. Paėmė telefoną paskambinti policijai, bet tuo metu jis telefoną ištraukė iš rankos. Stumdyti pradėjo, nukrito ant grindų ir pradėjo ją smaugti. Gal jis išsigando po to, paleido ją ir jai pavyko paimti telefoną, iškvietė policiją. Policija jį išprašė. Jis pradėjo ją stumdyti, kai ji stovėjo, kalbėjo su juo ir prašė jo išeiti. Jo smūgiai tokie, kad kai duoda tai ir guli ant grindų. Jis trenkė su ranka, gal į krūtinę, neatsimena. Nukrito ant grindų ir jis pradėjo ją smaugti. Jis buvo iš viršaus, pasilenkė prieš ją ir smaugė dviem rankomis. Tuo metu ją visaip vadino „gražiais“ žodžiais, turi omeny keiksmažodžiais. Kai ją paleido, pasiėmė telefoną ir iškvietė policiją, nes jis toliau stovėjo prieškambaryje, nenorėjo išeiti. Atvyko greitai policija ir jį išprašė. Jai buvo mėlynė ir kraujas akyje — visas akies obuolys buvo raudonas, kairės akies. Ant kaklo nuo smaugimo gal ir buvo kokių mėlynių, gal kokios nedidelės, bet neatsimena. Kairė akis buvo mėlyna, aplink akį. Mėlynė aplink akį atsirado gal dėl to, kad ją smaugė. Sunku prisiminti, nes buvo šoke. Mano, kad mėlynė atsirado dėl to, kad smaugė. Buvo pas savo gydytoją, kitą dieną nuėjo, nes jai reikėjo nedarbingumo. Įvykis buvo praeitais metais, vasaros pabaiga. Buvo vakaras, apie 23.00 val. Įvykis, kai stumdė, smaugė, truko gal apie 5-10 minučių. Blogai daro, kad jį įleidžia, bet kai jis ateina blaivus, viskas būna gerai. Bet dar ir bijo, kad jis gali ir duris išlaužti. Dukros buto duris jau yra išlaužęs, jai reikėjo jas keisti. Taip pat bijo, kad einant pasivaikščioti su šuniu gali duoti per galvą. Jis taip jai grasina, dar taip nebuvo. Jis ateina, nes nori gerai gyventi, čia šilta, duoda pavalgyti ir pinigų, kai prašo. Jis neturi buto. Nedirba. Po šio įvykio jis buvo dar kartą atėjęs, irgi kvietė policiją. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad visų aplinkybių ir smulkmenų dabar neprisimena. Pasakė, ką atsimena. Gali būti, kad galėjo būti suduotas ir smūgis. Gal ir sudavė per veidą. Dabar negali prisiminti, nes daug laiko praėjo ir jo veiksmai tokie pasikartojantys. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu pirminių apklausų metu sakė, kad buvo suduotas smūgis, vadinasi davė. Negalėjo išsigalvoti. Pas tyrėją įvykį atsiminė daug geriau, nes buvo nedaug laiko praėję. Gali patvirtinti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Buvęs sutuoktinis taip elgiasi daug kartų, jį įleidžia, nes bijo. Jis gali ateiti į darbą ir pridaryti nemalonumų. Su juo neįmanoma susitarti. Ji jam sako, kad nenori būti su juo, kad jai su juo blogai, bet jis vis tiek ateina, nes nesupranta jos žodžių. Jeigu jo neįleistų, jis išdaužytų duris. Jai prieš kaimynus gėda. Kviečia policiją. Dukrai paskambino ar tą vakarą, ar kitą dieną, ir papasakojo apie įvykį. Ji netoli gyvena. Tikriausiai, kad matė jos sužalojimus. Ji matydavo jos sužalojimus, nes dukra pas ją ir gyveno. Apie sužalojimus daugiau niekam nepasakoja, nes gėda. Dėl šio įvykio sužalojimų turėjo nedarbingumą (1 t., b. l. 31-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. parodė, kad M. B. yra jos mama. Maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metus mama (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) O. S. O. atsikraustė gyventi pas jas į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau O. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Išgėręs jis būdavo labai agresyvus ir aršus. Jis buvo taip stipriai primušęs mamą, kad buvo teismas ir, kiek jai yra žinoma, jis yra nuteistas už tai. 2022 liepos mėnesį ji išsikraustė. Praeitą vasarą, maždaug 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepasakys, jai paskambino mama, pasakė, kad ji atvažiavo prie jos namų ir nori, kad ateitų pas ją į automobilį pasikalbėti. Ji nusileido į kiemą, įsėdo į automobilį ir pamatė, kad mamos akis raudona, po akim kraujosruva ir ryškėja mėlynė. Dar matė, kad pas mamą ant kaklo įdrėskimai, paraudimai. Paklausė kas atsitiko ir ji pasakė, kad praeitą vakarą pas ją buvo atėjęs O., prašė pavalgyti ir duoti jam pinigų. Mama jį įsileido, nors kiek jai yra žinoma, jie jau yra (duomenys neskelbtini). Kiek jai pasakojo mama, jis buvo ramus, kol neišgėrė alaus, kurį su savimi atsinešė. Prisigėręs jis pradėjo konfliktuoti, o po to trenkė mamai į veidą. Įvykio detalių mama jai nepasakojo, nes ji pati buvo šoke. Mama paklausė, ką jai daryti, kaip jai su tokiu veidu eiti į darbą ir ji jai patarė kreiptis į medikus ir paprašyti nedarbingumo pažymėjimo. Mama taip ir padarė ir kelias savaites nebuvo darbe. Kiek jai mama pasakojo, O. iki šiol jos nepalieka ramybėje. Atvažiuoja į darbą, ateina prie namų, beldžiasi ir skambinėja į duris. (1 t., b. l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu akistatos tarp nukentėjusiosios M. B. ir O. S. metu prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko, nukentėjusioji M. B. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 119-121).

Apžiūrėjus Bendro pagalbos centro pateiktą pagalbos skambučio garso įrašą nustatyta, kad pranešėja kvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad ją sumušė buvęs vyras.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. 23.30 val. pranešėjos M. B. buvęs vyras O. S. ją sumušė (1 t., b. l. 64).

Iš 2022 m. rugpjūčio 18 d. gydytojo išrašo matyti, kad M. B. diagnozuotas akies obuolio, ir akiduobės audinių sumušimas. Nurodyta, kad trauma buityje, t. y. 2022 m. rugpjūčio 17 d. apie 24 val. sumušė vyras. Nustatytas kairės akies audinių patinimas, hematoma, kairėje kaklo pusėje, paviršiniai odos nubrozdinimai. Išduotas nedarbingumas 7 d., kuris pratęstas iki 14 d. (1 t., b. l. 51-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3256/2022 M. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies srityje su kraujosruva kairės akies obuolio srityje, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki gydytojo apžiūros (duomenys neskelbtini), tai yra iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai, tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 55-57).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Visų pirma, teismas pastebi, kad nors kaltinamasis viso proceso metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, jis taip pat parodė, kad neatsimena tokio įvykio. Šioje vietoje svarbu, kad nukentėjusiosios M. B. parodymai esminėse detalėse nekito viso proceso metu. Štai jau pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje ji parodė, kad 2022m. rugpjūčio viduryje, pas ją į butą atėjo buvęs sutuoktinis O. S. Jiems bendraujant O. S. tapo agresyvus ir vieną kartą jai stipriai sudavė į kairįjį skruostą, po to abiem rankomis puolė už gerklės ir pradėjo smaugti. Jai pavyko iš savo telefono iškviesti policiją. O. S. išgirdo, kad ji kviečia policiją ir iš buto pabėgo (1 t., b. l. 25). Be to, savo parodymus nukentėjusioji M. B. patvirtino ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 33-35). Nukentėjusiosios parodymai esminėse detalėse buvo išsamūs ir nuoseklūs, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti ir nesiremti. Be to, kaip matyti iš policijos įvykių registro išrašo, 2022 m. rugpjūčio 17 d. 23.30 val. gautas pranešimas, jog pranešėjos buvęs vyras ją sumušė, vaikų nėra, GMP atsisakė, laukia (1 t., b. l. 64). Analogiškos aplinkybės matyti ir iš skambučio į BPC apžiūros protokolo (1 t., b. l. 67).

Šioje vietoje teismas pastebi ir tai, kad akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusios metu nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų, tačiau reikšminga ir tai, kad šio procesinio veiksmo atlikimo metu nukentėjusioji M. B. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 119-120).

Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Antai, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja J. B., kuri parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. įvykęs konfliktas tarp jos mamos ir O. S. buvo tada, kai buvo panaudotas fizinis smurtas prieš motiną. Prisimena, kad buvo fizinio smurto, buvo mėlynių veide. Fizinis smurtas buvo panaudotas prieš jos motiną M. B. ir motina turėjo mėlynes. Pati ji fizinio smurto nematė, tik pasekmes kitą dieną. Mama jai pasakojo, kad buvo konfliktas ir fizinis smurtas buvo panaudotas. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti O. S.

Nukentėjusiosios M. B. atžvilgiu vartoto fizinio smurto aplinkybę patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies srityje su kraujosruva kairės akies obuolio srityje, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki gydytojo apžiūros (duomenys neskelbtini), tai yra iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai, tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 55-57). Taip pat iš sveikatos įrašo matyti, kad nukentėjusioji M. B. gydytojui nurodė, kad patyrė traumą buityje, t. y. sumušė vyras (1 t., b. l. 51).

Šiuo atveju nėra abejonių, kad O. S., suduodamas smūgius nukentėjusiajai M. B. ir smaugdamas ją, suvokė, kad sukelia jai fizinį skausmą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę, kad veika padaryta šeimos narei, nes M. B. ir O. S. buvo (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Be to, ir veika kvalifikuota atitinkamai kaip padaryta ne šeimos narei. Tai nesunkina kaltinamojo padėties ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Kaltinamojo O. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. B. sveikatą. Nors gynėjas nesutiko su veikos kvalifikavimu ir teigė, kad veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, šie argumentai atmestini. Teismas nustatė, kad, kaip jau minėta, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis O. S. ir nukentėjusioji M. B. buvo (duomenys neskelbtini), kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Atitinkamai nėra jokio pagrindo spręsti, kad nusikalstama veika buvo padaryta šeimos nariui.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę O. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jo baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika baigta. Kaltinamojo O. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad O. S. anksčiau teistas, taip pat ir dėl nusikaltimų, pavojingų žmogaus sveikatai, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 142). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad O. S. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. S. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, kadangi anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmės rūšys, kaip antai bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas nepasiekė bausmei keliamų tikslų. Visa tai rodo, kad O. S. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Taigi, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. S. už nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą bausmės rūšies vidurkiui.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju O. S. yra teisinis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Kaip minėta, O. S. išvadų dėl ankstesnių nusikalstamų veikų nedaro, be to, šiam momentui dar ir pasislėpė nuo teismo, nukentėjusiosios teigimu, galimai išvyko į (duomenys neskelbtini) be teismo leidimo. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios teigiamai apibūdintų kaltinamojo asmenybę. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. S. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Kiti klausimai

O. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už O. S. gynusio advokato darbo užmokestį, kuris sudaro – 541,66 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes O. S. nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, nagrinėjant bylą jam nedalyvaujant, gynėjas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 435 straipsnio pagrindais. Tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Teismas nustatė, kad kaltinamasis O. S. niekur nedirba, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo ir garso įrašai, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305, 307, 437–438 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio O. S. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

O. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nepriteisti iš O. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, voką su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo ir garso įrašai, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendžio nuorašą įteikti kaltinamojo gynėjui, terminą, per kurį nuosprendis įsiteisėja, skaičiuoti nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (gynėjui nuo nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą.