- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-887-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00305-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- D. R.
- Trečiasis asmuo
- R. M., D. M.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-887-123/2013
2013 m. gegužės 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei D. R. (J. M. teisių perėmėja) dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, atsakovės D. R. (J. M. teisių perėmėja) priešieškinį ieškovei L. M., tretiesiems asmenims R. M., D. M. dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 100 000 Lt kompensaciją už turto pagerinimą. Nurodė, kad nuo pat santuokos su atsakovės sūnumi R. M. sudarymu apsigyveno atsakovei priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose kartu su savo vaikais gyveno iki šiol. R. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Per ilgą gyvenimą ji su sutuoktiniu jų bendromis lėšomis ir fiziniu darbu iš esmės pagerino namus, kadangi intensyviai ūkininkavo, ūkio darbų palengvinimui pasistatė naujus ūkinius pastatus, juos įsirengė, sodyboje suformuotas statinių kompleksas, sukurta nauja turto vertė, kuri, jos manymu, sudaro mažiausiai 100 000 Lt. Po sutuoktinio mirties ieškovės bei vaikų santykiai su atsakove pablogėjo, atsakovė ėmė rodyti priešišką nusistatymą. Teismo posėdžio metu ieškovė pareikštą reikalavimą sumažino iki 65 000 Lt, paaiškino, kad šiuo metu sodyboje nebegyvena, tačiau yra likę jų daiktai. Pareikštą priešieškinį prašė atmesti.
Priešieškiniu atsakovė J. M. prašė ieškinį atmesti, iškeldinti iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovę su jos šeimos nariais – R. M. bei D. M., įpareigoti ieškovę nugriauti jai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje be jos leidimo ir projektinės dokumentacijos pastatytus pastatus: tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė ir jos sūnus prisistatė sodyboje statinių, tačiau jos sutikimo negavo, statyboms projekto neturėjo, todėl jie turi būti nugriauti. Patalpos atsakovei reikalingos pačiai gyventi, įspėjimai dėl išsikeldinimo ieškovei ir jos dukroms per Skuodo rajono notaro biurą įteikti 2011 m. spalio mėnesį, tačiau jos neišsikraustė. Tarp atsakovės bei jos šeimos narių buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, nuomos mokesčio neprašė, nes jie iš dalies savo lėšomis pagerino gyvenamąsias patalpas.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2012-11-14 sprendimu ieškinio netenkino, priešieškinį tenkino iš dalies – iškeldino L. M., R. M., D. M. iš J. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), su visu jų turtu. Atsakovė ir ieškovės sutuoktinis buvo artimi giminaičiai, todėl teismas darė išvadą, kad tarp atsakovės ir jos sūnaus šeimos susiklostė panaudos santykiai. Įvertinęs liudytojų parodymus teismas nustatė, kad atsakovė leido atlikti jai ir jos sutuoktiniui namo rekonstrukcijos, kitų statinių statybos darbus. Tačiau gyvenamojo namo rekonstrukcija ir kitų pastatų statybos darbai iš esmės buvo atliekami ieškovės ir jos šeimos buičiai sutvarkyti ir palengvinti, ūkinei veiklai vykdyti, o realios būtinybės jiems atlikti nebuvo. Ieškovė reikalavimą dėl turto pagerinimo kompensacijos priteisimo grindžia pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad bendra pastatų vertė yra 65 000 Lt, tačiau duomenų, kokia prieš atliktus darbus buvo gyvenamojo namo bei ūkinio pastato vertė, byloje nėra. Nustatė, kad pastatų rinkos vertė neatspindi ieškovės ir jos sutuoktinio realiai turėtų išlaidų dydžio. Darbų atlikimas, pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiems darbams turėtų išlaidų atlyginimo. Konstatavo, kad ieškovė, kartu su sutuoktiniu R. M., nepasirūpindami reikalinga statybos dokumentacija, ir neturėdami konkrečias išlaidas patvirtinančių dokumentų, prisiėmė riziką dėl galimų neapdairios veiklos neigiamų padarinių. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinį atmetė. Atsakovė per notarą buvo pareikalavusi ieškovės ir trečiųjų asmenų išsikelti iš gyvenamojo namo, ir nors ieškovė su dukromis minėtame name nebegyvena, tačiau ten tebėra jų daiktai, todėl teismas tenkino priešieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo. Reikalavimo dėl pastatų nugriovimo netenkino, nes gyvenamojo namo rekonstrukcijos bei statybos darbai buvo atlikti atsakovei leidus, ginčas dėl jų kilo tik santykiams tarp ieškovės ir atsakovės tapus konfliktiškiems.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. M. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovės priešieškinį, ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad atsakovės atstovas F. Š. bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovei kompensaciją už atsakovės sodyboje esančio gyvenamojo namo atnaujinimą bei naujai pastatytus statinius (infrastruktūrą), tačiau atsakovės atstovo pasiūlytos kompensacijos už turto pagerinimą dydis ieškovei pasirodė per mažas, todėl taikaus susitarimo byloje pasiekti nepavyko. Sutinka, kad rinkos vertė pilnai neatspindi turėtų išlaidų dydžio. Nurodo, kad gerino anytos (atsakovės), savo ir vaikų gyvenimo gerovę, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės L. M. apeliacinį skundą atsakovė D. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nutyli, jog atsakovės atstovas F. Š. atsisakė pasiūlymo sumokėti ieškovei kompensaciją už gyvenamojo namo atnaujinimą ir naujai pastatytus statinius atsakovės sodyboje. Pastatai buvo pastatyti be atsakovės sutikimo, negavus leidimų, nedarant projekto, dalis pastatų buvo savavališkai nugriauti. Atlikti pagerinimai gyvenamajame name nėra kokybiški ir buvo nereikalingi, nes namas buvo įrengtas ir gyvenamas. Po atlikto remonto ieškovė su savo šeimos nariais naudojosi pagerinimais, nuomos mokesčio nemokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo ir iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis – ieškovė ir jos šeimos nariai iškeldinti iš atsakovei priklausančios sodybos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apeliantės skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo
Sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), registruota atsakovės vardu, jos vardu taip pat registruoti trys statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1968 m., ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1967 m., kiti statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1983 m. (t. 1, b. l. 149). Iš Namų valdos su pastatais rinkos vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad gyvenamajame name 1999 m. atlikta namo rekonstrukcija: pastatas apšiltintas, lauko sienos apmūrytos silikatinėmis plytomis, pristatyta veranda, perstatytas priestatas, atliktas vidaus patalpų remontas, įvestas vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, įrengta vonia ir tualetas. Sodyboje nuo 1990 m. iki 1997 m. pastatyti šie statiniai, kurių teisinė registracija neatlikta: tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinamo turto rinkos vertė 2012-01-18 yra 65 000 Lt (t. 1, b. l. 59–61).
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tarp atsakovės ir jos sūnaus šeimos susiklostė panaudos santykiai. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d., 1964 m. CK 366 str.). Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė buvo leidusi jai priklausančioje sodyboje atlikti namo rekonstrukciją, statyti statinius, tačiau gyvenamojo namo rekonstrukcija ir kitų pastatų statybos darbai iš esmės buvo atliekami ieškovės ir jos šeimos buičiai sutvarkyti ir palengvinti, ūkinei veiklai vykdyti, realios būtinybės jiems atlikti nebuvo.
Byloje nėra įrodyta atliktų rekonstrukcijos darbų ir naujai pastatytų statinių kaina, panaudos gavėjų patirtų būtinų išlaidų dydis (CPK 178, 185 str.). Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Pateikta turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad buvo atlikta rekonstrukcija, pastatyti statiniai, tačiau rinkos vertė neatspindi ieškovės ir jos sutuoktinio realiai turėtų išlaidų dydžio. Apeliantė apeliaciniame skunde sutinka, kad rinkos vertė pilnai neatspindi turėtų išlaidų dydžio. Panaudos gavėja ir jos šeimos nariai, atlikdami darbus vadinamuoju ūkio būdu, ir neturėdami konkrečias išlaidas patvirtinančių dokumentų, prisiėmė riziką dėl galimų neapdairios veiklos neigiamų padarinių.
Svarbia nagrinėjamu atveju laikytina aplinkybė, kad namo rekonstrukcija bei statinių statybos darbai buvo atlikti nepasirūpinus reikalinga dokumentacija, nebuvo kreiptasi dėl leidimų, nebuvo rengiami projektai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtų darbų atlikimas, pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiems darbams turėtų išlaidų atlyginimo. Priešingas aiškinimas reikštų vieno iš pagrindinių teisės principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria), pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).
Iš bylos duomenų matyti, kad šalims bylos nagrinėjimo teisme metu nepavyko pasiekti taikaus susitarimo dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, todėl aplinkybė, kad atsakovės atstovas F. Š. bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovei kompensaciją už atsakovės sodyboje esančio gyvenamojo namo atnaujinimą bei naujai pastatytus statinius (infrastruktūrą), negali būti pagrindu ieškiniui patenkinti.
Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovės ieškinys dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.
Dėl priešieškinio reikalavimų
CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Apeliantė L. M. prašo atmesti atsakovės priešieškinį, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo apeliacinio skundo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovės priešieškinis buvo tenkintas iš dalies ir ieškovė L. M. su dukromis buvo iškeldintos iš J. M. priklausančios sodybos su visu jų turtu, todėl plačiau dėl šios apeliacinio skundo dalies nepasisako.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-11-14 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.