Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei Lilijai Krezub,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. patikslintą pareiškimą, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, M. F., L. F., dėl termino Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai dalyje sklypo Nr. 268 pirkimo įregistravimui atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą 1994 m. vasario 12 d. sudarytai Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai dalyje sklypo Nr. 268 pirkimo įregistravimui. Nurodė, kad 1994 m. vasario mėn. 12 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp jo, G. B., ir Vilniaus rajono valdybos, pagal kurią įgijo nuosavybės teise du dvylikos arų dydžio žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijoje „Vokė“, sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta Vilniaus rajono notarų biure. Už jį sutartį veikdama pagal įgaliojimą pasirašė sutuoktinė R. B.. Sutartyje buvo numatyta, kad ją reikia per vieną mėnesį užregistruoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Nebūdamas teisininku ir pamatęs, kad viena iš Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties šalių buvo Vilniaus rajono taryba, o ją atstovavo Vilniaus rajono valdybos atstovas, žemėtvarkos tarnybos vadovas S. B., padarė išvadą, kad Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį įregistruos būtent žemėtvarkos tarnybos vadovas, nes vienas sutarties egzempliorius perduotas jam ir savo sutarties egzempliorių jis privalėjo užregistruoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Be to, sutartyje nebuvo nurodyta, kad sutartį Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje privalo įregistruoti pirkėjas. Padaręs tokią išvadą suklydo, tačiau apie savo suklydimą sužinojo vėliau. Taigi šis suklydimas laikytinas reikšmingu ir svarbiu ir yra pagrindas atnaujinti terminą įregistruoti Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Įsigijus sklypus, jam buvo išduotas sodininkų bendrijos bilietas, kuriame nurodyta, kad jam priklauso sklypai Nr. 268 ir 270, visus metus sąžiningai mokėjo nario mokesčius, padengdavo išlaidas elektros įrengimo, kitoms reikmėms. 2008 metų pabaigoje sužinojo, kad vienas iš jo 1994-02-12 sutartimi įsigytų sklypų, tai yra sklypas Nr. 270, buvo parduotas M. F. ir ant šio žemės sklypo vykdomos statybos. Tai sužinojęs kreipėsi į teismą ir paprašė sandorį pripažinti negaliojančiu, taikyti restituciją, atnaujinti termino įregistruoti sutartį, įpareigoti nugriauti gyvenamąjį namą. Teismas ieškinio netenkino, netenkino ir reikalavimo atnaujinti terminą įregistruoti sutartį. Teismas nurodė, kad įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, ginčo esmę, ieškovo elgesį po sutarties sudarymo, o būtent aplinkybę, jog neužregistruotas sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-02 įsakymu Nr. 1575-41 buvo užregistruotas valstybės vardu ir vėliau perleistas atsakovui, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl termino įregistruoti 1994-02-12 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo negali būti tenkinamas nenustačius, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė priežastis neatnaujinti termino – aplinkybė, jog neužregistruotas sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-02 įsakymu Nr. 1575-41 buvo užregistruotas valstybės vardu ir vėliau perleistas atsakovui. K. V. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravo, terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas. Taigi, nors 1994 m. vasario 12 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įregistruota, tačiau ji dalyje sklypo Nr. 268 pirkimo, yra galiojanti, jos sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: ieškovė siekė parduoti, o atsakovas – pirkti sklypą, ieškovė gavo iš atsakovo sutartą sklypo kainą, turtą perdavė įgijėjui, kurį jis priėmė, niekas nereiškia pretenzijų į sklypą Nr. 268, sklypas Nr. 268 įgytas sąžiningai, teisėtai, neregistruotas kito asmens vardu, sklypas atvirai, nepertraukiamai kaip savo valdomas daug metų.

Suinteresuoti asmenys M. F. ir L. F. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad žemės sklypo Nr. 268 atžvilgiu neturi teisinio suinteresuotumo, todėl neprieštarauja, jei terminas pareiškėjo prašymu būtų atnaujintas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame prašė bylą nutraukti. Nurodė, jog mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 279 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos A. T. praktika jog sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje, o analogiškas pareiškėjo reikalavimas jau yra išnagrinėtas Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-269-892/2012.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad analogiškas pareiškėjo reikalavimas jau yra išnagrinėtas Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-269-892/2012.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo nuosavybės teisė neįregistruota dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-02 įsakymu buvo užregistruotas sklypas valstybės vardu ir perparduotas. Dabar sutarčių privalomai registruoti nereikia. Teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas. Žemės sklypas yra nupirktas, pirkimo pardavimo sutartis yra galiojanti. Nėra ginčo dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Pareiškėjas sklypą valdo ir šiandien.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė bylą nutraukti. Klausimas jau buvo nagrinėjamas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pirkimo pardavimo sutartis yra, tačiau buvo neįregistruota, todėl laikoma negaliojančia. Termino atnaujino klausimą teismas vieną kartą jau išnagrinėjo ir termino neatnaujino.

Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras atstovė pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad patikslintam pareiškimui prieštarauti nebūtų pagrindo. Sklypas yra neįregistruotas, nuosavybės teisės į žemės sklypą yra neįregistruotos. Ginčas civilinėje byloje pagrinde buvo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pačioje sutartyje nėra nurodyta, kas sutartį privalo įregistruoti. Pareiškėjas akcentuoja, kad buvo suklaidintas aplinkybių.

Suinteresuoti asmenys M. F. ir L. F. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad žemės sklypo Nr. 268 atžvilgiu neturi teisinio suinteresuotumo, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-269-892/2012 pagal pareiškėjo G. B. patikslintą ieškinį atsakovams M. F., L. F., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, termino įregistruoti sutartį atnaujinimo, įpareigojimo nugriauti gyvenamąjį namą. Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat nagrinėjo ir klausimą dėl termino įregistruoti 1994-02-12 žemės sklypo pirkimo sutartį (b. l. 8) atnaujinimo. Teismas nagrinėdamas nurodytą klausimą 2012-05-16 sprendime (b. l. 9-19) nurodė, kad ieškovui nustatytu terminu neįregistravus sudarytos 1994-02-12 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, jis nuosavybės teisės į žemės sklypus neįgijo. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant teisės aktų nustatytą terminą, per kurį sutartis turėjo būti įregistruota (1 mėnesį) bei į tai, kiek šis terminas buvo praleistas (pareiškimas dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo buvo pateiktas 2009-09-23, tai yra praėjus daugiau nei 15 metų nuo termino įregistruoti sutartį pabaigos), ginčo esmę, į ieškovo elgesį po sutarties sudarymo, dėl ieškovo nerūpestingumo sekusias pasekmes, o būtent aplinkybę, jog neužregistruotas sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-02 įsakymu Nr. 1575-41 buvo užregistruotas valstybės vardu ir vėliau perleistas atsakovui, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl termino įregistruoti 1994-02-12 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo negali būti tenkinamas nenustačius, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.5 str.). Minėta, jog 1964 m. CK 149 str. 2 d. numatė, kad tais atvejais, kai sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Dėl to teisiškai neįregistravus 1994-02-12 nekilnojamojo turto įgijimo sandorio, neatnaujinus termino įregistruoti šį sandorį, darytina išvada, kad ieškovui neatsirado nuosavybės teisė pagal 1994-02-12 sutartį į žemės sklypus Nr. 268 ir 270.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-764-661/2013 nutarta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 1994-02-12 žemės sklypų pirkimo sutarties sudarymo metu galiojusios Civilinio kodekso bei kitų aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos nuosavybės teisės atsiradimą siejo ne su sutarties sudarymu ar daikto perdavimu, o su sutarties teisine registracija. Taip pat minėtų teisės aktų nuostatuose buvo numatyta pirkėjo pareiga sutartį įregistruoti miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto argumentus, tyrė jo nurodytas termino įregistruoti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį priežastis – apklausė liudytojus, ištyrė rašytinius įrodymus ir motyvuotai išdėstė argumentus jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant teisės aktų nustatytą terminą, per kurį sutartis turėjo būti įregistruota (1 mėnesį) bei į tai, kiek šis terminas buvo praleistas praėjus daugiau nei 15 metų nuo termino įregistruoti sutartį pabaigos, ginčo esmę, į ieškovo elgesį po sutarties sudarymo, dėl ieškovo nerūpestingumo sekusias pasekmes – būtent aplinkybę, jog neužregistruotas sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-02 įsakymu Nr. 1575-41 buvo užregistruotas valstybės vardu ir vėliau perleistas atsakovui, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl termino įregistruoti 1994-02-12 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo negali būti tenkinamas nenustačius, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.5 str.). Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir be pateisinamų priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą įregistruoti privatizuotą ginčo sklypą.

Pareiškėjas pareiškimu prašo atnaujinti terminą 1994 m. vasario 12 d. sudarytai Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai dalyje sklypo Nr. 268 pirkimo įregistravimui. Iš 1994 m. vasario 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad buvo tariamasi iš esmės dėl dviejų žemės sklypų pirkimo, o sutarties forma standartinė, sutartyje nurodoma, jog sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje, tačiau nenurodoma, kas turi sutartį įregistruoti. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-269-892/2012 pareiškėjo reikalavimai pagrinde buvo susiję su sklypu Nr. 270. Atsižvelgiant į pasakytą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, šią nestandartinę teisinę situaciją, teismo vertinimu, bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl termino įregistruoti atnaujinimo negalimumo būtent dalyje dėl sklypo Nr. 270. Tuo tarpu vertinant šioje byloje pateiktą prašymą atnaujinti terminą 1994 m. vasario 12 d. sudarytai Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai dalyje sklypo Nr. 268 pirkimo įregistravimui nustatyta, jog M. F. ir L. F. žemės sklypo Nr. 268 atžvilgiu neturi teisinio suinteresuotumo, VĮ Registrų centras atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra, taip pat pažymėjo, jog sutartyje nėra nurodyta, kas sutartį privalo įregistruoti. Bylos duomenimis pareiškėjas ir šiandien valdo žemės sklypą Nr. 268. Byloje nustatyta, kad faktiškai sutartis dalyje dėl žemės sklypo Nr. 268 pirkimo buvo įvykdyta, tačiau nebuvo įregistruota. Pareiškėjas nurodo, jog suklydo neužregistravęs sutarties, tačiau apie savo suklydimą sužinojo vėliau. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog jis nėra teisininkas, sutartyje nebuvo nurodyta, kad sutartį yra privaloma užregistruoti, sutartis buvo sudaryta su valstybine įnstitucija, kas sudarė prielaidą pareiškėjui tikėtis, kad registravimo klausimas bus išspręstas kompleksiškai. Įvertinus tai, jog faktiškai sutartis dalyje dėl žemės sklypo Nr. 268 pirkimo buvo įvykdyta, o pareiškėjas toliau valdo šį žemės sklypą, tretieji asmenys pretenzijų į minimą sklypą neturi, teismas laiko, jog yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo prašomą terminą, t. y. atnaujinti terminą 1994 m. vasario 12 d. sudarytos Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalyje dėl sklypo Nr. 268 pirkimo įregistravimui.

Pagal (duomenys neskelbtini) str. 6 d., dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, tai, jog pareiškėjas pareiškimą kelis kartus tikslino, bei tai, jog dėl bylos nagrinėjimo suinteresuoti asmenys M. F. ir L. F. patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo atlyginti (b. l. 98-100), šios išlaidos (423,50 EUR) priteistinos iš pareiškėjo (M. F. ir L. F. kiekvienam po 211,75 EUR).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą 1994 m. vasario 12 d. sudarytos Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalyje dėl sklypo Nr. 268 pirkimo įregistravimui, nustatant naują 1 (vieno) mėnesio terminą įregistravimo veiksmams atlikti, terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims M. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 211,75 EUR ir L. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) 211,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.