Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

2020-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-317-1130/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-11-27Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-27
Bylos Nr.
II-317-1130/2020
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00325-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-317-1130/2020
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00325-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 27 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. B. (J. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo S. Č. (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

J. B. pateikė teisme skundą prašydamas pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo S. Č. (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiosios teisės atėmimo laikotarpį sumažinti, paskirti mažesnę baudą ir paskirtą piniginę baudą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

J. B. ir institucija, kurios pareigūnas surašė skundžiamą nutarimą, pateikė raštiškus sutikimus, kad byla, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismas, vadovaudamasis Teisėjų tarybos rekomendacijomis ir proceso dalyvių raštiškais sutikimais, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

J. B. padavė skundą, kuriame nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis patrulis J. G. jam surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. 5.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matavimo prietaisu nustatytas 0,97 promilių neblaivumas, įvertinus prietaiso paklaidą nustatytas 0,95 promilių neblaivumas, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas S. Č. viešame posėdyje žodinio proceso tvarka priėmė nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, nesutinka tik su nuobaudos griežtumu, nes mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas nevertinant konkrečios situacijos individualiai. Institucija, nagrinėdama bylą ir skirdama nuobaudą, įvertino tik tai, kad jis gailisi dėl nusižengimo ir nėra sunkinančių aplinkybių, o nusižengimo padarymo aplinkybių, pobūdžio, jo asmenybės nevertino, dėl ko liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Dėl to, kad padarytas nusižengimas yra šiurkštus ir kėlė grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui, ginčo nėra. Labai apgailestauja dėl savo poelgio, daug analizavo, kodėl sėdo už vairo, ir suprato, kad tai atsitiko dėl neapdairumo, nerūpestingumo, bet tuo pačiu ir iš baimės, kad gali apvogti jo išperkamosios nuomos būdu įsigytą automobilį, šiuo metu supranta, kad apie įtartinus asmenis reikėjo pranešti policijai. Jo elgesys yra netoleruotinas, visiškai pripažįsta nederamą elgesį, savikritiškai vertina savo veiksmus, supranta savo poelgio neigiamą pobūdį, nuoširdžiai gailisi, išgyvena ir atsiprašo. Penktadienio vakarą susitiko su draugais, kadangi vairuoti neketino, išgėrė kokteilių. Eidamas nakvoti, nusprendė patikrinti savo automobilį, pamatė, kad jaunuoliai įtartinai žiūri į jo automobilį, pagalvojo, kad ruošiasi pavogti kokią detalę, todėl nusprendė perstatyti automobilį pas pažįstamus į kiemą, nuvažiavus apie kilometrą sustabdė policija. Su pareigūnų nustatytu neblaivumu sutiko, nesiginčijo. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas paaiškinimas, kad išgėrė vieną butelį alaus nėra tikslus, išgėrė daugiau. Tekstą už jį rašė pareigūnai. Automobilį vairavo sekmadienį, jau švintant, esant geroms eismo sąlygoms, nebuvo jokio eismo judėjimo, vairavo trumpą atstumą, dėl ko girtumo laipsnis prieš sėdant už automobilio vairo ir policijos pareigūno nustatyto galimai nesiskyrė. Dėl padaryto nusižengimo neigiamų pasekmių nekilo, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Niekada nevairavo neblaivus, jo požiūris į alkoholį yra neigiamas. Yra krepšininkas, dalyvaudavo įvairiose varžybose, praktikavo slidinėjimo sportą, priklausomybių neturi ir nėra registruotas priklausomybių ligų centre. Juo pasitiki ir teigiamai charakterizuoja (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė Č. M., (duomenys neskelbtini) bažnyčios (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas – kunigas D. V., buvusios darbovietės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) cecho vadovas E. G.. Be to, yra neteistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais ir broliu, vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti. Taip pat teikia visapusišką pagalbą sveikatos problemų turintiems tėvams. Tėvas jį charakterizuoja kaip labai gerą žmogų ne tik artimiesiems, bet ir svetimiems žmonėms, dėmesingą, rūpestingą, jaučiantį pagarbą vyresnio amžiaus žmonėms, pasižada jį prižiūrėti bei laiduoja už jį. Šios jį charakterizuojančios aplinkybės nors ir nepateisina jo poelgio ir visa apimtimi neeliminuoja atsakomybės, tačiau viliasi, kad teikia pagrindą teismui manyti, kad prevencinį ir auklėjamąjį poveikį gali daryti ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta minimali administracinio poveikio priemonė. Anksčiau dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, tačiau dėl pandemijos sukeltų pasekmių buvo atleistas iš darbo, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nesulaukęs darbo pasiūlymų, kreipėsi į buvusią darbovietę, teiraudamasis darbo, jį priimtų į darbą vairuotojo pareigose ir tarpininkauja, kad iš jo nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiuo metu vienintelės jo pajamos – 300 Eur nedarbo išmoka, be to, lizingu yra įgijęs automobilį už 3500 Eur, bendra galutinė grąžintina suma 4484 Eur, grąžinimo data – 2022 m. birželio 15 d., mėnesinė įmoka – 150 Eur, yra iš dalies yra išlaikomas mamos. Tėvas dėl sveikatos problemų nedirba. Baudos sumokėti neturėdamas darbo negalės. Gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau didesnės parduotuvės, poliklinika yra Šalčininkų m., o susisiekimas viešuoju transportu yra apsunkintas. Poreikį turėti teisę vairuoti ir dažnai vykti į viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) ir į Vilnių tyrimams, pagrindžia ir tėvo sveikatos problemos, taip pat prireikus pas gydytojus veža ir mamą. Tik būdamas mobiliu gali pilnavertiškai rūpintis tėvais.

Institucija, priėmusi ginčijamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad J. B., įvertinus alkotesterio paklaidą, nustatytas 0,95 promilių girtumas, ne tik viršijo numatytą 0,4 promilių ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį, bet ji yra arčiau 1,5 promilių ribos, po kurios viršijimo atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Įstatymų leidėjas, greta kitų, išskiria ir nuobaudos bendrosios bei individualiosios prevencijos funkcijas. Nuobaudos individualioji prevencija pasireiškia tuo, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, suvoktų jo pavojingumą bei savo veiksmų priešingumą teisei ir daugiau taip nesielgtų. Bendroji nuobaudos prevencija yra nukreipta į platesnį subjektų ratą ir skirta informuoti visuomenę, kad už padarytus teisės pažeidimus asmenims yra taikomos valstybinio poveikio priemonės. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencijos priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesų išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. J. B., išimtinėmis aplinkybėmis nurodė tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, sunkiau bus surasti darbą, negalės dirbti vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), negalės vežti tėvų pas gydytojus, taip pat jog charakterizuojamas teigiamai. Tačiau jis yra nepatyręs dviejų metų vairavimo stažo neturintis vairuotojas, buvo baustas administracine tvarka, taigi kyla abejonės ar jis atitinka charakteristikoje nurodytas savybes, priešingai, jo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės. Vairuodamas neblaivus J. B., padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2254) numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Nėra ginčo, kad J. B. 2020 m. rugsėjo 27 d. 05.10 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,97 promilių girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punktą. Ginčijamu 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, galutine administracine nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu J. B. administracinėn atsakomybėn už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Pažymėtina, kad J. B. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.

Pateiktu skundu J. B. iš esmės kelia tik paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – individualizavimo ir paskirtos baudos sumažinimo bei išdėstymo klausimą, nurodydamas, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, sumažinti paskirtą baudą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), taikydama ANK 34 straipsnio nuostatas, kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. B. nuo pat pažeidimo padarymo pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, kas, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad J. B. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad J. B. baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimą, kuris laikytinas mažareikšmiu, nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Taigi, J. B. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Neigiamų pasekmių dėl pažeidimo nekilo, žalos nepadaryta. Be to, jis charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi sveikatos problemų turinčiais tėvais. Šios aplinkybė teigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau nėra pagrindo teigti, jog aptartos asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės laikytinos išimtinėmis. Todėl institucijos nutarimu J. B. paskirta minimali nuobauda ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės terminas savo dydžiu yra proporcingi padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežti, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina ir tai, jog aplinkybės, kad susiradęs darbą J. B. automobiliu vyktų į darbą kitame mieste ir kad jam kartais tenka tėvus vežti į gydymo įstaigas taip pat nėra pakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Akivaizdu, kad minėtos aplinkybė egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau neturėjo lemiamos įtakos kaltininko apsisprendimui, be to, taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nėra tiesiogiai susijusi su asmens atliekamomis darbinėmis funkcijomis. Skunde pareiškėjas netiksliai nurodo, kad buvusi darbovietė jį į darbą priimtų vairuotojo pareigoms ir tarpininkauja, kad nebūtų atimta teisė vairuoti. Iš į bylą pateiktos darbovietės charakteristikos – tarpininkavimo rašto turinio matyti, kad įmonė teigia galinti suteikti buvusias (duomenys neskelbtini) pareigas, minimame rašte rašte nepasisakoma, kad J. B. bus priimtas vairuotojo pareigoms, tačiau užsimenama, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas pasiekti darbovietę. Teismas pažymi, kad į darbovietę galima vykti ir kitais būdais, ne tik nuosavu automobiliu, todėl skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad J. B. rūpinasi sveikatos problemų turinčiais tėvais, taip pat lemiamos įtakos administracinio nusižengimo apdarymo metu J. B. apsisprendimui neturėjo, be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog prižiūrimi tėvai yra sistemingai gabenami į medicinos įstaigas. Poreikis nuvežti sergančius tėvus atlikti papildomus tyrimus gali būti patenkinamas alternatyviais būdais, be kita ko, išimtiniais ? reikiamais atvejais ir iškviečiant greitąją medicinos pagalbą. Pabrėžtina, jog administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, kadangi tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis (ANK 22 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). Taigi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Todėl asmuo turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti ginčijamos specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. B. skundo dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo laikotarpio sumažinimo tenkinti nėra pagrindo.

J. B. taip pat prašo paskirti mažesnę baudą, negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali bauda ir išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui.

Kaip minėta, J. B. skirta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali 800 Eur bauda atsižvelgus į tai, kad nustatyta viena J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skunde J. B. nurodė, kad nedirba jo pajamos sudaro 300 Eur per mėnesį, gyvena su tėvais, turinčiais sveikatos problemų. Pagal byloje esančius duomenis J. B. turi kreditorinį įsiskolinimą tretiesiems asmenis, per mėnesį sumoka apie 150 Eur. Tačiau J. B. yra jaunas darbingo amžiaus vyras neturintis sveikatos problemų. Taigi aukščiau išnagrinėtos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti mažesnę baudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje minimali. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad J. B. pagrįstai paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali bauda. Išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti J. B. mažesnę baudą negu ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, byloje nenustatyta, todėl skundas šioje dalyje netenkintinas. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, taip pat į tai, kad jis nedirba, jo mėnesio pajamos nedidelės, turi kreditorinį įsipareigojimą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas per 20 mėnesių terminą (ANK 675 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, J. B. skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 30 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje dalyje dėl baudos apmokėjimo termino keistinas, paskirtos baudos sumokėjimo terminas išdėstomas per 20 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

J. B. (J. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti iš dalies.

I. J. B. paskirtos 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudos mokėjimą per 20 mėnesių laikotarpį, įpareigojant jį per šį laikotarpį kas mėnesį mokėti po 40 Eur į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, arba į bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje www.vmi.lt nurodytą sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20123406637.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.

TeisėjasErlandas Stanislovaitis