Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.1.1.4

2020 m. liepos 23 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. M. 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 20.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sugyventine A. K., su kuria gyvena bendrai neįregistravę santuokos, tyčia mažamečio K. Š. akivaizdoje, kumščiu smogė vieną kartą nukentėjusiajai A. K. į kairę veido pusę, pataikydamas į viršutinę lūpą ir taip mušdamas nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tai yra 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 20.05 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia stūmė sugyventinės A. K. mažametį sūnų K. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris nuo pastūmimo pakrito ant lovos ir taip smurtaudamas mažamečiui K. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat, A. M. 2020 m. liepos 3 d., apie 23.30 val., P(duomenys neskelbtini), D. S. sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia šeimos nariui – broliui R. M. sudavė ranka du smūgius į veidą ir vieną smūgį į nugarą ir taip mušdamas nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl 2019 m. rugsėjo 14 d. padarytų nusikalstamų veikų

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. M. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad su A. K. veda šeimyninį gyvenimą ir gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyvena A. mažamečiai vaikai, t. y. A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 13 d. kartu su A. K. ir jos mažamečiais vaikais nuvažiavo į savo tėviškę (duomenys neskelbtini), aplankyti savo mamos, brolių ir seserų. Kitą vakarą jie vartojo alkoholį. Galėjo būti apie 20 val., jis būdamas neblaivus, lyg norėjo automobiliu kažkur važiuoti, o A. K. iš jo atėmė raktelius nuo automobilio, kad jis niekur nevažiuotų. Pamena, tai kad atėmusi automobilio raktelius, juos įmetė į šulinį ir kas toliau vyko, jis dėl savo girtumo jau nelabai ką pamena. Tačiau jis sutinka su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą, apie tai, kad jis vykusio konflikto metu kambaryje savo sugyventinei A. K. kumščiu smogė vieną kartą į kairę veido pusę, pataikydamas į viršutinę lūpą ir sukėlė skausmą. Sutinka su tuo, kad konflikto metu kambaryje buvusį K. Š. pastūmė ir nuo pastūmimo K. parkrito ant lovos ir savo tokiais fiziniais veiksmais K. sukėlė fizinį skausmą. Jis visiškai prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, jis dėl to labai gailisi. Dėl girtumo jis ir neprisimena visų aplinkybių (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 65 – 67).

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. yra jos sugyventinis. 2019 m. rugsėjo 13 d. ji kartu su A. M. ir savo mažamečiais vaikais A. ir K. nuvažiavo į A. M. tėviškę, (duomenys neskelbtini), aplankyti jo mamos, brolių, seserų. Ji kartu su A. M. kepė šašlykus, ji gėrė šampaną ir sidrą. Apie 20.00 val. ji išgirdo, kad jų automobilis užsivedė. Suprato, kad A. M. ketina juo važiuoti. Jai išbėgus, A. sėdėjo automobilyje už vairo. Ji kuo skubiau atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles ir iš spynelės ištraukė automobilio užvedimo raktelį ir tuo pačiu išjungė automobilio variklį. Ji su automobilio rakteliais įbėgo į gyvenamąjį namą ir nuėjo į kambarį. Tuomet jos sugyventinis puolė ją, kad ji jam atiduotų raktelius. Kambaryje vykusio konflikto metu A. M. jai kumščiu smogė vieną kartą į kairę veido pusę, pataikydamas į viršutinę lūpą. Nuo suduoto smūgio ji lūpoje pajuto stiprų fizinį skausmą. Kai A. M. jai smogė, kambaryje buvo jos mažametis sūnus K. Š., kuris viską matė. Tuo metu A. M. priėjo prie K. Š. ir jį pastūmė. K. pastūmimo parkrito ant lovos. Vaikas sėdėdamas ant lovos verkė. Suprato, kad vaikas verkia dėl to, kad jį pastūmė. K. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Byloje civilinio ieškinio ji nereiškia. Ji A. M. pretenzijų dėl šio įvykio neturi, jam atleidžia ir kartu su sūnumi taikosi (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 44 – 47).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis J. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėjo, kad smurtą patyrusio asmens kairėje veido pusėje, ties lūpa yra sužalojimas, patinimas (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 22 – 26).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo sodyboje stovi gyvenamas namas ir ūkinis pastatas. Fotonuotraukose užfiksuotas nukentėjusiosios veidas, matomas sužalojimas ties lūpa, patinimas (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 14 – 16, 17 – 21).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. M. 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 20.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, nukentėjusiajai A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su sugyventine A. K., tyčia, rankos kumščiu smogė vieną kartą į kairę veido pusę, pataikydamas į viršutinę lūpą, tokiu būdu nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą bei 20.05 val., tyčia stūmė sugyventinės A. K. mažametį sūnų K. Š., kuris nuo pastūmimo pakrito ant lovos ir taip smurtaudamas mažamečiui K. Š. sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad jis vykusio konflikto metu kambaryje savo sugyventinei A. K. kumščiu smogė vieną kartą į kairę veido pusę, pataikydamas į viršutinę lūpą ir sukėlė skausmą bei, kad konflikto metu kambaryje buvusį K. Š. pastūmė ir nuo pastūmimo K. parkrito ant lovos ir tokiais fiziniais veiksmais K.sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji parodė, kad kambaryje vykusio konflikto metu A. M. jai kumščiu smogė vieną kartą į kairę veido pusę, pataikydamas į viršutinę lūpą, tada A. M. priėjo prie K. Š. ir jį pastūmė, kuris pastūmimo parkrito ant lovos. A. K. patirti sužalojimai užfiksuoti nuotraukose. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

Dėl 2020 m. liepos 3 d. padarytos nusikalstamos veikos

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. M. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad R. M. yra jo brolis, kuris (duomenys neskelbtini). Jis taip pat šiuo adresu gyvena. 2020 m. liepos 3 d. apie 21.00 val., jis atvyko pas sesers A. M. sugyventinį D. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini) švęsti D. S. gimtadienį. Kai jis atvyko tuo metu jau buvo jo mama V. M.. Būnant pas D. S. namuose apie 22.00 val., taip pat pas jį atvyko jo brolis R. M.. R. iš pažiūros buvo neblaivus. Apie 23.30 val., tarp jo ir brolio R. kieme įvyko žodinis konfliktas. Dėl kokios priežasties jie su broliu susipyko jis neatsimena. Jis atsimena, kad rankos kumščiu broliui R. į veido sritį sudavė vieną smūgį, pataikydamas į nosį. Po suduoto smūgio broliui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po suduoto smūgio brolis nebuvo praradęs sąmonės, nukritęs ant žemės nebuvo. Gindamasis brolis rankos kumščiu jam sudavė smūgį į dešinės pusės šoną. Po to jis rankos kumščiu sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek prisimina broliui smūgiavo į juosmens sritį, į nugaros sritį. Po šių suduotų smūgių brolis nebuvo nukritęs, sąmonės nebuvo praradęs. Tai pamatęs D. S. juos išskyrė. Po konflikto jis išvyko namo, o brolis pasiliko. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 162 – 164, t. 2, b. l. 6 – 7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo mama V. M. ir su savo broliais A., ., A. ir seserimi I.. 2020 m. liepos 3 d., jis kartu su savo broliais A. ir A. M. nuvažiavo su automobiliu pas jo seserį A. M. į namus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Važiavo ten švęsti A. vyro D. S. gimtadienį. Jis dar būdamas namuose, prieš važiuodamas pas seserį A. vartojo alkoholį. Jis gėrė alų. P. A. jie nuvažiavo vakare, tiksliai kiek buvo valandų neprisimena. B. A. namuose, tiksliau kieme, susibarė su broliu A.. Dėl kokios priežasties įvyko barnis negali pasakyti. A. taip pat buvo išgėręs alkoholio. Konflikto meta jam brolis A. sudavė rankos kumščiu ir delnu du kartus į veidą. Kiek prisimina po smūgių jam iš nosies bėgo kraujas. Po to jį kažkaip parsigriovė ant žemės. Kiek prisimina, po to dar jam brolis sudavė kokį vieną smūgį ranka į nugarą. Ar dar kur sudavė smūgius brolis jam neprisimena. Tuo pat metu jis gindamasis nuo jo irgi broliui sudavė smūgius į veidą, kažkur į petį ir lyg į šoną. Jį ir brolį skyrė sesės vyras D. ir svečiai. Tada jo sesuo iškvietė policiją ir tuo pačiu atvyko greitoji pagalba. Jį išvežė į ligoninę, kur buvo apžiūrėtas ir po to paleido į namus, sakė, kad viskas gerai. Su broliu susitaikė, pretenzijų neturi (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 182 – 184).

Nukentėjusiojo nepilnamečio R. M. atstovė pagal įstatymą V. M. apklausta kaip liudytoja parodė, kad A. M. ir R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jos sūnūs. Abu sūnus gyvena pas ją adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 3 d., apie 19.00 val., ji atvyko pas žentą D. S. gyvenantį (duomenys neskelbtini), švęsti jo gimtadienio. Apie 21.00 val., tai pat pas D. S. į namus atvyko jos sūnus A. M.. Sūnus R. M. atvažiavo apie 22.00 val. Ji matė, kad R. M. iš pažiūros buvo neblaivus kai atvyko. Su kuo ar kur sūnus vartojo alkoholį pasakyti negali, kadangi su juo tą vakarą mažai bendravo. Jos šventė D. S. gimtadienį. Apie 23.30 val., jai būnant kambaryje išgirdo lauke šauksmus. Vėliau sūnus R. jai pasipasakojo, kad brolis A. jam sudavė kelis smūgius į veido sritį. Ji jo paklausė dėl ko sudavė smūgius, tačiau R. jai nieko neaiškino. Ji ant R. veido, ant lūpos ir po nosimi matė kraujo. R. išvežė apžiūrai į Prienų ligoninės skubios pagalbos skyrių. Kaip tarp A. ir R. lauke įvyko konfliktas ir kaip buvo sužalotas R. ji nematė, nes buvo kambaryje. Prieš konfliktą R. su A. švenčiant gimtadienį prie jos nesipyk (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 157 – 159).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad 2020 m. liepos 3 d., jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose jis gyvena kartu su savo sugyventine A. M., vyko jo gimtadienio šventė. Pas jį į svečius buvo atvykusi A. motina V. M.. Buvo ir daugiau dar svečių. Tos pačios dienos vakare pas jį į svečius atvyko ir A. broliai A. ir R.. Jie abu buvo jau neblaivūs. Vakare tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, bet jau buvo vėlus metas, R. ir A.kieme pradėjo pyktis, stumdytis ir muštis. Kas kiek kam sudavė smūgių pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Jis ėjo juos skirti. Mano, kad A. norėdamas suduoti smūgį Ryčiui sudavė jam smūgį į veidą. Jis dėl to A. jokių pretenzijų neturi ir dėl to jokio pareikšimo nerašys, nes kaip jau sakė, kai jis juos skyrė pataikė jam. Dėl kokios priežasties susimušė R. ir A. pasakyti negali. Taip pat tiksliai pasakyti kiek kuris ir kur sudavė smūgius pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Kiek žino broliai susitaikė (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 188 – 190).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavimas į minėtą sodybą yra iš kelio Vilnius -Prienai-Marijampolė pasukus šiaurės kryptimi į lauko keliuką. Važiuodami šiuo lauko keliuku patenkama į neaptvertos sodybos teritoriją. Sodybos rytinėje pusėje matome medinę pavėsinę. Aplink pavėsinę pasodinta veja, kraujo dėmių nematyti. Aplinka tvarkinga, daiktai neišmėtyti, grumtynėms būdingų požymių neužfiksuota. Nuotraukose užfiksuoti R. M. sužalojimai akivaizdžiai matomi ant veido (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 120 – 121, 122 – 127).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad išgertuvių metu kilus konfliktui tarp R. M. ir jo brolio A. M., jį A. M. pradėjo mušti, sukeldamas R. M. fizinį smurtą. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda galvos srityje, ties lūpomis (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 134 – 138).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. M. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0242, patikros Nr. 1203852 nustatytas 0,77 promilių girtumas (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 153 – 154).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. M. 2020 m. liepos 3 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), D. S. sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia šeimos nariui – broliui R. M. sudavė ranka du smūgius į veidą ir vieną smūgį į nugarą ir tokiu būdu nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis vykusio konflikto metu rankos kumščiu broliui R. į veido sritį sudavė vieną smūgį, pataikydamas į nosį. Gindamasis brolis rankos kumščiu jam sudavė smūgį į dešinės pusės šoną. Po to jis rankos kumščiu sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas broliui. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis parodė, kad konflikto metu jam brolis A. sudavė kumščiu ir delnu į veidą, po to jį kažkaip parsigriovė ant žemės. Kiek prisimina, po to dar jam brolis sudavė vieną smūgį ranka į nugarą. Tai, kad A. M. nuketėjusiajam sudavė smūgius patvirtina ir liudytoju apklaustas D. S., kuris paaiškino, kad R. ir A. kieme pradėjo pyktis, stumdytis ir muštis. Kas kiek kam sudavė smūgių pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. R. M. patirti sužalojimai užfiksuoti nuotraukose. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. M. dėl fizinio skausmo sukėlimo A. K. ir mažamečiui K. Š., R. M. pasitvirtino.

Dėl 2019 m. rugsėjo 14 d. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kaltinamasis A. M., būdams neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, supykęs, tyčia savo sugyventinei A. K. kumščiu smogė vieną kartą nukentėjusiajai A. K. į kairę veido pusę, pataikydamas į viršutinę lūpą, taip mušdamas nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą ir po to tyčia stūmė sugyventinės A. K. mažametį sūnų K. Š., gimusį 2015 m., kuris nuo pastūmimo pakrito ant lovos ir taip smurtaudamas mažamečiui K. Š. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis A. M. sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė vieną smūgį šeimos nariui – sugyventinei A. K. bei pastūmė jos mažametį sūnų K. Š.. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo sukėlimą A. K. bei K. Š., išskyrus kaltinamojo prieš juos panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiuosius atliktus smurtinius veiksmus (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį kumščiu į veidą bei pastumiant), veiksmų intensyvumą (nuo smūgio sužalota vieta patino, nuo pastūmimo vaikas nukrito), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Pati nukentėjusioji A. K. parodė, kad nuo suduotų smūgio pajautė stiprų skausmą lūpoje, o mažametis K. Š. pastumtas nukrito ir pradėjo verkti, suprato, jog verkė dėl to, kad jį pastūmė. Konstatuojama, kad A. K. ir mažamečio K. Š. patirtas fizinis skausmas yra A. M. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiesiems rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiuosius atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jiems buvo sukeltas fizinis skausmas. A. M. yra nukentėjusiosios A. K. sugyventinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Tuo tarpu nukentėjusysis K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), yra mažametis, todėl kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį teisingai.

Dėl 2020 m. liepos 3 d. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis A. M., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia savo broliui R. M. sudavė ranka du smūgius į veidą ir vieną smūgį į nugarą, taip mušdamas nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis A. M. sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė mažiausiai du smūgius šeimos nariui – broliui R. M. į veidą ir vieną smūgį į nugarą. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo jam sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš jį panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgius rankomis, suduota į veidą ir nugarą), veiksmų intensyvumą (nuo smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai. Kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam patvirtino pats kaltinamasis, patvirtindamas, jog nuo suduoto smūgio broliui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Konstatuojama, kad R. M. patirtas fizinis skausmas yra A. M. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusįjį atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. A. M. yra nukentėjusiojo brolis, t. y. jis yra nukentėjusiojo šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad A. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBS dokumento priedų t. 2, b. l. 10 – 13).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, ta kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. M. – neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepraėjus vieneriems metams padarė analogišką veiką (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 172 – 173), 6 kartus baustas administracine tvarka, bedarbis, nesiregistruoja Užimtumo taryboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas. Pažymėtina, kad naują tyčinę nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas neteistas, tačiau nepraėjus vieneriems metams, po nutarties priėmimo, kuria buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, ši veika nebuvo atsitiktinė, A. M. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė ir vėl smurtavo prieš savo šeimos narį. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksiančius BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalies sankcijose numatytas bei prokurorės siūlomas bausmės rūšis – areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. M. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas A. M. laikinojo sulaikymo laikas 2019 m. rugsėjo 15 d. 16.35 val. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. 15.09 val. ir nuo 2020 m. liepos 4 d. 05.55 val. iki 2020 m. liepos 4 d. 14.40 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 35 – 37, 38 – 39, 148 – 150, 151 – 152).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 165 – 167) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vienas kompaktinis diskas DVD-R su vaizdo ir graso įrašu bei kompaktinis diskas su nepilnamečio R. M. apklausos vaizdo įrašu, saugomi vokuose, paliekami saugoti kartu su popierine bylos versija (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir A. M. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties parų) arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę A. M. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. 16.35 val. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. 15.09 val. ir nuo 2020 m. liepos 4 d. 05.55 val. iki 2020 m. liepos 4 d. 14.40 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo A. M. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti A. M., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu A. M. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Palikti galioti A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, du kompaktinius diskus, saugomus vokuose, palikti saugoti kartu su popierine bylos versija.

Informuoti kaltinamąjį A. M. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajai A. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.