Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2346-281/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-08-10
Bylos Nr.: eI3-2346-281/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00544-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Mefodija Povilaitienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Gitana Butrimaitė
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas: A. L.

Administracinė byla Nr. eI3-2346-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00544-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolantos Malijauskienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo 2021-03-18 nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021-02-04 sprendimą Nr. RE-42 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nacionalinei žemės tarnybai atlikus Žemės sklypo patikrinimą ir surašius 2019-12-04 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-646-(14.48.78.) nustatyta, kad Žemės sklypo rytinėje ir šiaurinėje pusėje esančios tvoros, medžių eilė bei šiaurės rytinėje pusėje esantis baseinas yra valstybinėje žemėje ir užima 0,0857 ha valstybinės žemės ploto. Inspekcija dėl nurodytų aplinkybių 2019-08-26 surašė privalomuosius nurodymus Nr.PN-720, Nr. PN-721, Nr. PN-722, Nr. PN-723, kuriais įpareigojo pareiškėją nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą, lauko baseiną. Pareiškėjas 2020-12-30 kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti 2019-08-26 privalomojo nurodymo Nr. PN-720 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą, tačiau atsakovas skundžiamu 2021-02-04 sprendimu Nr. RE-42 pareiškėjo prašymo netenkino.

Pareiškėjo atlikti statybos darbai yra galimi, t. y. neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, sklypo paskirčiai ar žemės naudojimo sąlygoms. Statinių pastatymo priežastis yra žemės reformos klaidos ir netiksliai nustatytos Žemės sklypo ribos (nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje), tarp Žemės sklypo ir kelio paliekant nedideles įsiterpusias valstybinės žemės juostas, kuriose buvo pastatyti privalomuosiuose nurodymuose minimi statiniai. Valstybinė žemė, įsiterpusi tarp Žemės sklypo ir kelio, kuriame yra pastatyti Privalomajame nurodyme minimi statiniai, pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-07-28 įsakymu Nr. KAD-1059 pradėtą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, yra formuojama į įsiterpusį žemės sklypą, kurį numatoma sujungti su besiribojančiu pareiškėjui priklausančiu Žemės sklypu. Parengus ir įgyvendinus šio projekto sprendinius ginčo statiniai, kurių statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, taptų teisėti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021-01-06 prašymą, atsižvelgusi į tai, kad prašymas Inspekcijoje gautas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o pasibaigusio termino pratęsimas negalimas, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, termino Privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęsė.

Pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, pastarojo pratęsti nebėra galimybės. Priežiūros įstatymas nenumato ir tokio praleisto termino atnaujinimo galimybės. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, o šiuo atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs.

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir procedūros, susijusios su siekiu įteisinti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą, dėl kurios surašytas Privalomasis nurodymas, galėjo būti vertinamos Inspekcijos, priimant sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, jei pareiškėjas būtų kreipęsis dar nepasibaigus Privalomojo nurodymo vykdymo terminui. Tačiau nagrinėjamu atveju Inspekcijai nustačius, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigęs (iki 2020-01-26), o Pareiškėjo Prašymas Inspekcijoje gautas 2021-01-06, t. y. praėjus beveik metams nuo termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pasibaigimo dienos, priėmė skundžiamą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo j a:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2021-02-04 sprendimo Nr. RE-42, kuriuo ji netenkino pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą Žemės sklype, surašė 2016-01-18 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. (23.2)-SPA-64, kuriame užfiksuota, kad valstybinėje žemėje pastatyta tvora, lauko baseinas, tvora su varteliais. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo atžvilgiu 2019-08-26 surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-720, kuriuo pareiškėjas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2020-01-26 „Nugriauti, atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT) 2015-09-11 raštu Nr. 48SD-10191-(14.48.7.) pateiktą Žemės naudojimo patikrinimo 2015-07-22 aktą Nr. 48ŽN-202-(14.48.73.) (reg. Nr. 1D-12234 ) su priedais ir NŽT 2015-11-27 raštu Nr. 48SD-13583-(14.48.7.) pateiktą Žemės naudojimo patikrinimo 2015-07-22 akto Nr. 48ŽN-202-(14.48.73.) priedo Nr. 2 paaiškinimą su detalizavimu (reg. Nr. 1D-16505), neteisėtai pastatytą (naudojamą) kitos paskirties inžinerinį statinį – tvorą su vartais ir varteliais (pridedamoje schemoje tarp taškų: 2-3-4-5), kurios aukštis – 1,43 m, ilgis – 54,16+18,66=72,82 m, o konstrukcija: metalo strypų su lauko akmenų (riedulių) mūro stulpeliais (fotonuotrauka pridedama). Sutvarkyti statybvietę.“.

Inspekcijos 2019-08-27 raštu Nr. 2D-11085 „Dėl informacijos apie potvarkį pateikimo ir privalomųjų nurodymų įteikimo“, Privalomasis nurodymas 2019-08-27 išsiųstas Pareiškėjui el. paštu (duomenys neskelbtini) ir registruota pašto siunta, kuri Pareiškėjui įteikta 2019-08-28.

Inspekcija 2020-01-28 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (23.29)-RE-37 konstatavo, kad Privalomasis nurodymas per jame nustatytą terminą neįvykdytas, dėl ko šis vykdomasis dokumentas perduotas antstoliui, priverstiniam jo vykdymui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Antstolė A. Stanišauskaitė 2020-12-03 patvarkymu nurodė pareiškėjui iki 2021-02-19 pateikti jai informaciją apie Privalomojo nurodymo įvykdymą ir įvykdymo dokumentus.

Inspekcijoje 2021-01-06 gautas pareiškėjo 2020-12-20 prašymas „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo atidėjimo / panaikinimo“, kuriame pareiškėjas nurodė, kad siekia išpirkti valstybinę žemę, besiribojančią su pareiškėjui priklausančiu Žemės sklypu, kurioje pastatyta Privalomajame nurodyme nurodyta griautina tvora su vartais ir varteliais, informavo apie antstolės įteiktą 2020-11-18 patvarkymą Nr. 5020-19620, 2020-12-03 patvarkymą Nr. S020-20627, ir prašė Inspekcijos „atidėti arba panaikinti terminą (privalomąjį nurodymą) dėl šiuo metu nesuformuotame žemės sklype esančių statinių nugriovimo atsiradus naujoms aplinkybėms (išduotas leidimas suformuoti minėtą įsiterpusį valstybinės žemės plotą (su jame esančiais statiniais) ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu“.

Inspekcijos 2021-02-04 sprendimu „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo/ nepratęsimo“ Nr. RE-42 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepratęstas, argumentuojant, kad asmuo, kuriam surašytas Privalomasis nurodymas, turi teisę iki jo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti jo įvykdymo terminą. Pareiškėjui Privalomasis nurodymas surašytas 2019-08-26, nustatant jo įvykdymo terminą iki 2020-01-26, o prašymas pratęsti terminą registruotas 2021-01-06 raštu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01), kurio 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai (įskaitant ir privalomąjį nurodymą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę) turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

Administracinių teismų praktikoje apie Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje (aktualios redakcijos 14 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintus terminus yra pažymėta, kad įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (privalomam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau teisėjų kolegija ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, jog pirmiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015, 2014-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2016-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1938-525/2016, 2020-02-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020 ir kt.). Taigi asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą arba Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimai, 2004-02-13 sprendimas, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs (prašymas Inspekcijai pateiktas 2020-12-30 (Inspekcijoje gautas 2021-01-06), o terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo nustatytas iki 2020-01-26). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją po to kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl tokio Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybė yra išnykusi ir termino Inspekcija pratęsti nebegalėjo.

Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika nenustato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo, kad ir kokios svarbios būtų pareiškėjo nurodytos priežastys. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Inspekcijos 2021-02-04 sprendimas Nr. RE-42 dėl atsisakymo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjas į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo kreipėsi pasibaigus jo įvykdymo terminui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su savavališkos statybos įteisinimu, nėra vertinamos, nes teisės aktai nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės jam pasibaigus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolanta MalijauskienėMefodija Povilaitienė