Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Gintautas Būga rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. G. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui A. G. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (procesinius dokumentus paliekant saugoti 30 dienų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2018-01-10 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos kambario lubos, sienos, tualeto lubos, vonios lubos, sienos, koridoriaus lubos, sienos. Įvykio metu butas Nr. 2 ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

5. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

6. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto remonto kaina sudaro 866,00 Eur ir išmokėjo draudėjai 826,00 Eur draudimo išmoką (866,00 Eur nuostolio suma - 40,00 Eur besąlyginė išskaita).

7. Ieškovės apdraustas butas buvo aplietas iš atsakovui A. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 3,00 Eur nusidėvėjimą, sudaro 823,00 Eur.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, esančio virš draudėjos buto. Taigi butui padaryta žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto įrenginių būklės (CK. 6.246-6.249 straipsniai). Remiantis CK 6.1051 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi ieškovė, veikdamas kaip draudikas, atlyginio žalą, padarytą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumą iš atsakingų už padarytą žalą asmenų – atsakovo. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 823,00 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

9. Atsakovui neįvykdžius prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už padarytą žalą, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.261 straipsniu, apskaičiavo atsakovui kompensuojamąsias palūkanas nuo 2018-07-28 iki 2020-05-19, kurios sudaro 23,68 Eur. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1-3 dalimis, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 23,68 Eur kompensacinių palūkanų.

10. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (849,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

11. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 19 Eur žyminis mokestis bei 70,08 Eur išlaidos už teisines paslaugas, iš viso 89,08. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 89,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Valstybė šioje byloje patyrė 4,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, suma už procesinių dokumentų įteikimą iš atsakovės nepriteistina (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 823,00 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt trijų eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo, 23,68 Eur (dvidešimt trijų eurų 68 ct) kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 846,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-05-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89,08 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.