- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- eI-4291-414/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01891-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai „Ekoagros“
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. K. ir jo atstovui advokatui Č. D. K., Viešosios įstaigos „Ekoagros“ atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą skundą atsakovui Viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. ir jo atstovas prašė panaikinti Viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. ASR-6/2016 ir atlyginti 400 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų. Atstovas paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. 2016 m. gegužės 25 d. atsakovas surašė Ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. PAG- K-16-00152, kuriame nebuvo užfiksuota jokių ekologinės gamybos pažeidimų, tačiau 2016 m. birželio 22 d. atsakovas priėmė nutarimą Nr. NUT-K-16-00397, kurio dalyje „taikomos poveikio priemonės“ buvo konstatuota neatitiktis „Žieminių kvietrugių lauke Nr.1 (43,00 ha) kvietrugiai yra auginami trečius metus iš eilės" ir laukas Nr.1 (43,00 ha, KŽS Nr.136533-3541) sertifikuotas kaip „neatitinkantis sėjomainos reikalavimų“. Nesutikdamas su tuo, pareiškėjas 2016 m. liepos 11 d. pateikė prašymą Ekoagros apeliacinei komisijai, prašydamas pakeisti 2016 m. birželio 22d. nutarimą Nr. NUT-K-16-00397 ir lauką Nr. 1 sertifikuoti kaip atitinkantį sėjomainos reikalavimus. Apeliacinė komisija 2016 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. ASR-6/2016 nutarė, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į Žemės ūkio ministeriją su prašymu pateikti teisiniais/moksliniais argumentais pagrįstą sąvokos „augalo rūšis“ išaiškinimą, taip pat nurodant, kokiu teisiniu reglamentavimu - Ekologinio žemės ūkio taisyklių ar Kompleksinės paramos geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimais - vadovautis sudarant sėjomainą ir tik gavus iš Žemės ūkio ministerijos išaiškinimą papildomo posėdžio metu priimti galutinį sprendimą. Pažymėjo, kad skundžiamas 2016 m. liepos 28d. sprendimas yra neteisėtas, nes viešo administravimo subjektas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja apeliacinės komisijos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančiam teisės aktui ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Atkreipė dėmesį, kad Viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimo formuluotės tekste atsakovas nėra įpareigojamas ar neįpareigojamas pakeisti 2016 m. birželio 22 d. nutarimo skundžiamą dalį, o pareiškėjui yra skiriami administraciniai nurodymai dėl išaiškinimų pateikimo, nors tokių administracinių nurodymų skyrimas nėra numatytas Apeliacijų nagrinėjimo tvarkoje ar kituose Viešosios įstaigos „Ekoagros“ teisės aktuose. Administraciniu nurodymu pateikti išaiškinimą dėl sąvokos „augalo rūšis“ pareiškėjas įpareigojamas gauti Žemės ūkio ministerijos, kuriai yra pavaldi Viešoji įstaiga „Ekoagros“, nuomonę (išaiškinimą) dėl vidiniame teisės akte (Neatitikčių vertinimo procedūra) vartojamos sąvokos „javų rūšis“ atitikimo kituose teisės aktuose vartojamoms sąvokoms. Šiuo administraciniu nurodymu, viešo administravimo subjektas perkelia pareiškėjui pareigą pateikti išaiškinimą dėl viešojo administravimo subjekto teisės akto normos, kurią viešo administravimo subjektas taikė priimdamas 2016 m. birželio 22 d. nutarimo skundžiamą dalį. Pabrėžė, kad viešo administracinio subjekto teisės aktu teisėkūra turėtu užsiimti patys subjektai ir/ar kiti teisės aktais numatyti subjektai, bet ne pareiškėjai, kuriu atžvilgiu viešasis administracinis asmuo priima sprendimą.
Viešosios įstaigos „Ekoagros“ atstovas prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis paaiškino, kad 2016 m. gegužės 25 d. Viešoji įstaiga „Ekoagros“ atliko kasmetinę pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrą, kurios duomenys užfiksuoti Ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokole Nr. PAG-K-16-00152. Vadovaujantis minėtame Ekologinės gamybos tikrinimo protokole nustatytais duomenimis, 2016 m. birželio 22 d. atsakovas priėmė nutarimą dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-00397. Nutarime dėl ekologinės gamybos yra pateikiami praėjusių metų analizės duomenys, duomenys apie pagalbinių medžiagų naudojimą, einamųjų metų analizės duomenys ir pritaikomos poveikio priemonės, jei nustatytos pareiškėjo vykdomos veiklos neatitiktys teisės aktų reikalavimams. Nutarimo dėl ekologinės gamybos pagrindu yra išduodami/neišduodami patvirtinamasis dokumentas ir/ar nutarimo išrašas. Nutarimo dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-00397 dalies „Taikomos poveikio priemonės“ 22 punkte yra nurodyta, jog „tokios pat rūšies javai tame pat lauke auginami ilgiau kaip dvejus metus iš eilės. Žieminių kvietrugių lauke Nr. 1 (43,00 ha) kvietrugiai auginami trečius metus iš eilės.” Taikoma poveikio priemonė - I lygio neatitiktis - įspėjimas. Laukas Nr. 1 (43,00 ha, KŽS (kontrolinio žemės sklypo) Nr. 136533-3541) sertifikuojamas kaip neatitinkantis sėjomainos reikalavimų. Nurodyti korekciniai/prevenciniai veiksmai - neauginti tos pačios rūšies javų (išskyrus dvimečius ir daugiamečius augalus) daugiau kaip du metus iš eilės, įskaitant ir mišiniuose auginamus augalus. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, kuriuo, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pritaikytos poveikio priemonės, 2016 m. liepos 18 d. pateikė atsakovo apeliacinei komisijai prašymą peržiūrėti sprendimą. Atsakovo apeliacinė komisija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, 2016 m. liepos 28 d. posėdžio sprendimu Nr. ASR-6/2016 nusprendė, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Žemės ūkio ministeriją su prašymu pateikti teisiniais/moksliniais argumentais pagrįstą sąvokos “augalo rūšis” išaiškinimą, taip pat nurodant, kokiu teisiniu reglamentavimu - Ekologinio žemės ūkio taisyklių ar Kompleksinės paramos geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GGAB) reikalavimais - vadovautis sudarant sėjomainą. Gavus iš Žemės ūkio ministerijos išaiškinimą, jo kopiją atsiųsti apeliacinei komisijai, kuri papildomo posėdžio metu priims galutinį sprendimą dėl pareiškėjo pateiktos apeliacijos. Pabrėžė, kad apeliacinė komisija, siekdama visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes priėmė ne galutinį, bet tarpinį sprendimą, atsižvelgdama į pareiškėjo prašyme peržiūrėti sprendimą išdėstytas aplinkybes ir jų motyvaciją, vertindama tai, jog pareiškėjas kreipimesi į apeliacinę komisiją rėmėsi Žemės ūkio ministerijos internetiniame puslapyje pateikta informacija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas kilo dėl Viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinės komisijos (toliau – Apeliacinė komisija) 2016 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. ASR-6/2016 (toliau – Ginčijamas sprendimas), kuriuo Apeliacinė komisija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą teisinį reglamentavimą, balsų dauguma nusprendė įpareigoti apeliantą kreiptis į Žemės ūkio ministeriją su prašymu pateikti teisiniais/moksliniais argumentais pagrįstą sąvokos “augalo rūšis” išaiškinimą, taip pat nurodant, kokiu teisiniu reglamentavimu - Ekologinio žemės ūkio taisyklių ar Kompleksinės paramos geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GGAB) reikalavimais - vadovautis ir tik gavus iš apelianto Žemės ūkio ministerijos išaiškinimą papildomo posėdžio metu priimti galutinį sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos aplinkybės patvirtina, kad 2014 m. balandžio 25 d. pareiškėjas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. SUT-K-14-01647, pagal kurią pareiškėjas (sutartyje - Užsakovas) užsakė, kad atsakovas (sutartyje - vykdytojas) atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei užsakovo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti atsakovui už atliktus darbus. Pareiškėjas minėta sutartimi inter alia įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais (1.2. punktas) bei leisti atsakovui išsamiai įvertinti vykdomą veiklą, sudarant tam visas būtinas sąlygas (įskaitant dokumentacijos ir įrašų tikrinimo priemones, galimybes apžiūrėti žemės sklypus (įskaitant ir įprastinės gamybos), pastatus ir patalpas, įrenginius, kalbėtis su Užsakovo darbuotojais bei subrangovais (2.1.2.1. punktas).
2016 m. gegužės 25 d. Viešoji įstaiga „Ekoagros“ atliko kasmetinę pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrą, kurios duomenys užfiksuoti Ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokole Nr. PAG-K-16-00152. Vadovaujantis minėtame Ekologinės gamybos tikrinimo protokole nustatytais duomenimis, 2016 m. birželio 22 d. atsakovas priėmė nutarimą dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-00397. Nutarimo dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-00397 dalies „Taikomos poveikio priemonės“ 22 punkte yra nurodyta, jog „tokios pat rūšies javai tame pat lauke auginami ilgiau kaip dvejus metus iš eilės. Žieminių kvietrugių lauke Nr. 1 (43,00 ha) kvietrugiai auginami trečius metus iš eilės.” Taikoma poveikio priemonė - I lygio neatitiktis - įspėjimas. Laukas Nr. 1 (43,00 ha, KŽS (kontrolinio žemės sklypo) Nr. 136533-3541) sertifikuojamas kaip neatitinkantis sėjomainos reikalavimų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, kuriuo, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pritaikytos poveikio priemonės, 2016 m. liepos 11 d. pateikė atsakovo Apeliacinei komisijai prašymą peržiūrėti sprendimą. A. K. prašė pakeisti nutarimą ir 43,00 ha žieminių kvietrugių lauką sertifikuoti be neatitikčių. Rėmėsi tuo, kad 43,00 ha lauke laikomasi sėjomainos, nes 2016 m. lauke auginami žieminiai kvietrugiai, 2015 m. buvo auginami vasariniai kvietrugiai, o 2014 m. auginami žieminiai kvietrugiai. Šiems, skirtingų rūšių javams, auginti yra taikoma skirtinga auginimo technologija, sėjama skirtinga sėkla, derlius yra nuimamas skirtingu metu. Deklaruojant žemės ūkio naudmenų plotus paraiškoje šie skirtingos rūšies javai taip pat yra įrašomi skirtingu kodu. Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnale, 3 lentelėje „Ekologinės gamybos ūkio augalų kaitos ir tręšimo planas“, t.y. sėjomainos plane, yra nurodyta laukų kaita kiekvienais metais. 2014 m. nurodyta, kad šiame lauke auginti žieminiai kvietrugiai. 2015 m. nurodyta, kad šiame lauke auginti vasariniai kvietrugiai, 2016 m. nurodyta, kad šiame lauke auginami žieminiai kvietrugiai. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos išleistuose Kompleksinės paramos reikalavimuose yra nurodyta, kad „Žemės ūkio veiklos subjektai privalo laikytis sėjomainos reikalavimų. Avižos, grikiai, kviečiai, kvietrugiai, miežiai, rugiai, rapsai tame pačiame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės. Žieminių ir vasarinių grūdinių, rapsų augalų pasėliai laikomi skirtingomis augelių rūšimis“. Be to, Žemės ūkio ministerijos internetiniame puslapyje, į dažnai užduodamą klausimą „ar vasarinės ir žieminės kultūros yra laikomos skirtingomis kultūromis“ atsakyta „taip, laikomos skirtingomis“.
Apeliacinė komisija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, 2016 m. liepos 28 d. posėdyje priėmė Ginčijamą sprendimą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Apeliacinės komisijos nariams nekilo abejonių ir pačiam atstovui nekyla abejonių dėl to, kad lauke Nr. 1 (43,00 ha, KŽS Nr. 136533-3541) nebuvo laikomasi sėjomainos reikalavimų, tačiau būtent toks sprendimas (tarpinis) buvo priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme peržiūrėti sprendimą išdėstytas aplinkybes ir jų motyvaciją, įvertinus tai, jog pareiškėjas kreipimesi į Apeliacinę komisiją rėmėsi Žemės ūkio ministerijos internetiniame puslapyje pateikta informacija.
Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kad 2016 m. birželio 22 d. atsakovui priėmus nutarimą dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-00397, kuriame laukas Nr. 1 (43,00 ha, KŽS Nr. 136533-3541) sertifikuojamas kaip neatitinkantis sėjomainos reikalavimų, pareiškėjas netenka teisės gauti išmoką pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Todėl 2016 m. liepos 11 d. pateikdamas Apeliacinei komisijai prašymą peržiūrėti sprendimą, t. y. prašydamas pakeisti nutarimą ir 43,00 ha žieminių kvietrugių lauką sertifikuoti be neatitikčių, pareiškėjas siekė gauti išmoką pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.
Iš Ginčijamo sprendimo akivaizdu, kad tai yra tarpinis sprendimas, o galutinis sprendimas bus priimtas papildomo posėdžio metu ir tik gavus iš apelianto Žemės ūkio ministerijos išaiškinimą. Tai reiškia, kad Ginčijamas sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes (ABTĮ 5 str. 1 d.), nes pareiškėjas į Žemės ūkio ministeriją kreiptis neketina ir ginčas dėl 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NUT-K-16-00397 lieka neišnagrinėtas.
Apeliacinė komisija priimdama sprendimus vadovaujasi Viešosios įstaigos “Ekoagros” direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-63 patvirtinta Viešosios įstaigos „Ekoagros" apeliacijų nagrinėjimo tvarka (toliau - Apeliacijų nagrinėjimo tvarka). Apeliacijų nagrinėjimo tvarkoje yra nurodyta, kad Apeliacinė komisija yra įsteigta tikslu peržiūrėti pareiškėjų nesutinkančių su Viešosios įstaigos „Ekoagros“ priimtais sprendimais peržiūrėjimui(Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos 2 ir 11 punktai). Vadovaujantis Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos 28 punktu, Apeliacinė komisija gali įpareigoti įstaigą (Ekoagros) pakeisti skundžiamą sprendimą. Apeliacijų nagrinėjimo tvarka nenumato teisės Apeliacinei komisijai priimti kitokius sprendimus nei yra nurodyta Apeliacijų nagrinėjimo tvarkoje. Taigi, Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. prašymą turėjo priimti vieną iš sprendimų: įpareigoti įstaigą (Ekoagros) pakeisti 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NUT-K-16-00397 skundžiamą dalį arba konstatuoti 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NUT-K-16-00397 teisėtumą ir pagrįstumą ir atsisakyti įpareigoti įstaigą (Ekoagros) pakeisti 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NUT-K-16-00397 skundžiamą dalį.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos 23 punktu, kuris Apeliacinei komisijai suteikia teisę posėdžio metu nuspręsti atlikti papildomus veiksmus, kviestis specialistus konsultacijoms, bet posėdžio metu turi būti aptarti tokių veiksmų terminai. Tačiau teisėjų kolegija nurodytus argumentus atmeta, nes Ginčijamu sprendimu pareiškėjui yra skiriami administraciniai nurodymai dėl išaiškinimų pateikimo, nors tokių administracinių nurodymų skyrimas nėra numatytas Apeliacijų nagrinėjimo tvarkoje ar kituose Viešosios įstaigos „Ekoagros“ teisės aktuose. Šiuo administraciniu nurodymu, viešo administravimo subjektas perkėlė pareiškėjui pareigą pateikti išaiškinimą dėl viešojo administravimo subjekto teisės akto normos, kurią viešo administravimo subjektas taikė priimdamas 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NUT-K-16-00397 skundžiamą dalį.
Tokie duomenys patvirtina, kad Skundžiamu sprendimu pareiškėjui duoti administraciniai nurodymai (dėl ŽŪM išaiškinimų pateikimo ir neaptarus tokių veiksmų terminų) prieštarauja Apeliacijų nagrinėjimo tvarkai ir toks viešo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas negali būti pripažintas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl Viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2016 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. ASR-6/2016 panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kurias sudaro 300,00 Eur išlaidos už skundo parengimą bei 100,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (nauja redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Išrašas iš 2016 m. rugsėjo 16 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 16-09-02 patvirtina, kad pareiškėjui teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatų kontoros B. ir partneriai Hansa Law Offices advokatas Č. D. K. Pareiškėjo A. K. atstovo advokato Č. D. K. pasirašytas ir pateiktas skundas Kauno apygardos administraciniame teisme gautas 2016 m. rugsėjo 22 d. Į bylą pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas (2016 m. spalio 27 d. Nr. 16-10-05 ir 2016 m. lapkričio 29 d. Nr. 16-11-06) patvirtina, kad už skundo parengimą pareiškėjui buvo išrašyta 300,00 Eur sąskaita, už pasiruošimą bylai ir atstovavimą teismo posėdyje, buvo išrašyta 100 Eur sąskaita. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina 2016 m. lapkričio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. Swedbank ir SEB bankų mokėjimo nurodymai (ABTĮ 56 str.).
Už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs priteistini dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpradėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; Rekomendacijų 7 p.; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis). Advokatui rengiant 2016 m. rugsėjo 21 d. skundą, Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 748,00 Eur (2016 m. I ketv.) Vidutinį darbo užmokestį, advokatui dalyvaujant 2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 771,90 Eur (2016 m. II ketv.) Vidutinį darbo užmokestį,
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikytinas 2,5 koeficientas Vidutinio darbo užmokesčio, todėl maksimaliai gali būti priteisiama 1 870 Eur (2,5 x 748,00) suma. Pareiškėjo prašomos 300,00 Eur išlaidos už skundo surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai galimo priteisti dydžio, laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos.
Pareiškėjas prašo priteisti išlaidas už advokato atstovavimą teismo posėdyje – 100,00 Eur.
Teismo posėdis Kauno apygardos administraciniame teisme, kuriame pareiškėją atstovavo advokatas Č. D. K., truko 59 min. (neįskaitant pertraukos), todėl užmokestis už advokato atstovavimą teisme, nagrinėjamu atveju, skaičiuojamas laiką apvalinant iki vienos valandos (Rekomendacijų 9 ir 10 p.). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą taikytinas 0,1 koeficientas Vidutinio darbo užmokesčio, todėl maksimaliai gali būti priteisiama 77,19 Eur (0,1 x 771,90) suma. Pareiškėjo prašomos 100,00 Eur išlaidos už advokato atstovavimą teismo posėdyje viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai galimą priteisti dydį, todėl atitinkamai mažintinos, priteisiant 77,19 Eur iš atsakovo (ABTĮ 56 str.). Pastebėtina, kad Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012). Todėl už pasiruošimą teismo posėdžiui, kaip pavienę teisinę paslaugą, išlaidų suma nepriteistina.
Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė 377,19 Eur (300,00+77,19) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinės komisijos 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. ASR-6/2016.
Priteisti iš A. K. iš Viešosios įstaigos „Ekoagros“ 377,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.