- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-2521-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17590-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (išieškotoja), M. V. (hipotekos davėjas), uždaroji akcinė bendrovė „Lateko lizingas“ (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. V. pateikė antstoliui D. K. 2018 m. gegužės 31 d. skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios pareiškėjos buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 153626, ir priimti patvarkymą, kuriuo antrosios varžytynės Nr. 153626 būtų atšauktos/paskelbtos neįvykusiomis bei paskirti pakartotinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad nesutinka su antstolio patvarkymu, kuriuo antstolis paskelbė antrąsias jai priklausančio buto varžytynes. Pareiškėjos teigimu, ji nebuvo tinkamai, kaip numatyta įstatymuose, informuota apie jai priklausančio buto varžytynes. Apie varžytynes ji sužinojo tik iš elektroninės varžytynių sistemos. Be to, pareiškėja nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Negrita“ 2018 m. sausio 18 d. ekspertizės aktas Nr. 18-01-18A, kuriuo įkainotas iš varžytynių parduodamas pareiškėjos butas, neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo keliamų reikalavimų ir todėl yra neteisėtas, nes pareiškėja prašė antstolio pateikti jai visą ekspertizės aktą, tačiau jai buvo pateikta tik akto ištrauka, kurioje nėra turto vertinimo aktui būtinų elementų. Pareiškėjos teigimu, dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos buto vertinimas nebuvo atliktas objektyviai ir tinkamai, todėl turi būti skiriama pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė. Antstolis D. K. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, antstolio 2018 m. gegužės 2 d. priimtas skundžiamas patvarkymas Nr. S-18-174-8353, kuriuo paskelbtos pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), antrosios varžytynės Nr. 153626, 2018 m. gegužės 3 d. persiųstas registruotąja pašto siunta bei 2018 m. gegužės 9 d. asmeniškai įteiktas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, suinteresuotam asmeniui M. V., kuris kartu su pareiškėja yra subsidiariai atsakingas hipotekos kreditorei bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“. Antstolis pažymi, kad šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigia ir Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtos nutartys civilinėse bylose Nr. 2YT-15924-809/2018 ir e2YT-16689-599/2018. Pareiškėja nėra pateikusi antstoliui jokio prašymo susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga ir/ar ekspertizės aktu Nr. 18-01-18A. Be to, ir iš elektroninės varžytynių sistemos duomenų matyti, kad buvo parengtas ekspertizės aktas, o ne vien jo santrauka, nes svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbta dalis ekspertizės akto. Be to, antstolio 2018 m. sausio 25 d. patvarkyme Nr. S-18-174-2161, kuriuo buvo nuspręsta vadovautis UAB „Negrita“ 2018 m. sausio 18 d. ekspertizės aktu Nr. 18-01-18A, vykdymo proceso šalims išaiškinta teisė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir šis patvarkymas pareiškėjai įteiktas dar 2018 m. vasario 8 d. asmeniškai, o visa vykdomosios bylos medžiaga yra persiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame iškeltose bylose pagal pareiškėjos prašymus/skundus buvo/yra galimybė su vykdomosios bylos medžiaga susipažinti, įskaitant ir ekspertizės aktą, su kuriuo antstolis pareiškėjai, jos teigimu, neleidžia susipažinti. Pareiškėja prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Antstolio vertinimu, dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas ne tik atmestinas, bet pareiškėjai taip pat skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ji, antrą kartą teikiamu skundu nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, dalį duomenų nutylėdama, sąmoningai veikia prieš vykdymo procesą ir siekia jį vilkinti. Suinteresuotas asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o paskirtos baudos dalį skirti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Suinteresuotas asmuo palaikė antstolio patvarkyme nurodytus argumentus, kad pareiškėja apie varžytynes buvo informuota tinkamai ir nurodė, kad skundas pateiktas siekiant vilkinti vykdymo procesą. Antstolis D. K. pateikė teismui 2018 m. birželio 28 d. prašymą skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuriame palaikė savo prašymą dėl baudos pareiškėjai skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Antstolis D. K. 2018 m. liepos 3 d. pateikė teismui informaciją apie tai, jog 2018 m. liepos 3 d. patvarkymu antrosios varžytynės Nr. 153626, paskelbtos neįvykusiomis, nes šių varžytynių laimėtoja D. V. per įstatymo nustatytą terminą neapmokėjo likusios sumos, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, atmetė. R. V. paskyrė 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nutarė, jog pareiškėja pusę šios sumos turi sumokėti į valstybės biudžetą, o kitą pusę – BKU „Vilniaus taupomoji kasa“.Teismas nustatė, jog antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-11647-872/2015 dėl skolos ir delspinigių išieškojimo iš R. V. išieškotojos UAB „Lateko lizingas“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0174/16/00247). Antstolis taip pat vykdo Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro E. N. 2017 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 6193 dėl skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo iš R. V. išieškotojos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0174/17/02378). Antstolis 2018 m. kovo 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-174-5337, kuriuo paskelbtos pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 151288. 2018 m. sausio 25 d. antstolio patvarkymu butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo atlikta ekspertizė ir nustatyta jo rinkos vertė. 2018 m. balandžio 3 d. antstolio D. K. kontoroje gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kurį pareiškėja grindė tuo, jog antstolis pareiškėjos tinkamai neinformavo apie pirmąsias parduodamo turto varžytynes. Antstoliui netenkinus šio skundo, jis buvo persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16689-599/2018 pareiškėjos skundą atmetė (nutartis įsiteisėjusi). Teismas šioje nutartyje nustatė, jog pareiškėja apie pirmąsias varžytynes buvo tinkamai informuota, jai asmeniškai įteikus pranešimą apie varžytynių laiką ir vietą.Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji apie antrąsias turto varžytynes nebuvo tinkamai informuota, nes jie prieštarauja vykdomosios bylos medžiagai. Nustatė, kad apie antrąsias varžytynes pranešimas registruotu laišku 2018 m. gegužės 9 d. buvo įteiktas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui M. V.. Teismas, ištyręs vykdomojoje ir civilinėje byloje esančius įrodymus, pareiškėjos argumentus dėl to, jog jai pateikta ekspertizės akto ištrauka nėra tinkamas ekspertizės aktas, atmetė. Sprendė, kad pareiškėjos argumentai grindžiami klaidinga prielaida, jog buvo parengta vien santrauka apie jai priklausančio turto rinkos vertę, o išsamus turto vertinimas neatliktas. Teismui pateiktas 2018 m. sausio 18 d. ekspertizės aktas Nr. 18-01-18A pagrindžia, jog vykdomojoje byloje buvo atliktas pareiškėjai priklausančio buto turto vertinimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Be to, teismo nuomone, pareiškėjai aplinkybė, jog yra atliktas išsamus turto vertinimas, yra žinoma ir suprantama. Pareiškėja iš elektroninės varžytynių sistemos duomenų galėjo įsitikinti, kad egzistuoja išsamus turto vertinimas. Svetainėje www.evarzytynes.lt buvo paskelbta dalis UAB „Negrita“ ekspertizės akto Nr. 18-01-18A – vertinamo turto nuotraukos, vertinamo turto aprašymas, ekspertizės akto priedas – buto planas ir kadastro duomenų kopijos, iš kurių matyti, jog tai yra minėto ekspertizės akto sudedamoji dalis. Teismo vertinimu, pareiškėja sąmoningai pateikė nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs šias aplinkybes: pareiškėja melagingai nurodė aplinkybę apie tai, kad ji nebuvo informuota apie antrąsias turto varžytynes, taip pat nurodė, jog nebuvo parengtas išsamus turto vertinimas, nors pareiškėja suprato (turėjo suprasti), kad toks turto vertinimas yra parengtas. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog vieną kartą pareiškėja jau buvo pateikusi nepagrįstą skundą, kuriame taip pat nurodė tikrovės neatitinkančią aplinkybę, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie pirmąsias turto varžytynes. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja skundą pateikė ne siekdama užtikrinti jos pažeistų teisių gynybą, bet siekdama vilkinti vykdymo procesą, o toks elgesys laikytinas nesąžiningu, todėl antstolio prašymą, skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tenkino ir paskyrė pareiškėjai 100 Eur baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja (apeliantė) R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi paskirtą 100 Eur baudą. Atskirojo skundo argumentai:Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad 2018 m. sausio 18 d. ekspertizės akto Nr. 18-01-18A santrauka/išvada atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas savo išvadų nemotyvavo. Pareiškėjos nuomone, ne skolininkas turi suprasti ar nesuprasti kas yra atliekama ir kokie dokumentai priimami antstolio vykdomojoje byloje, o pats antstolis turi būti aktyvus ir vykdomosios bylos šalis informuoti apie kiekvieną procesinį veiksmą ar vykdomojoje byloje priimtą dokumentą tinkamai. Antstolis, pareiškėjos prašymu pateikti Turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, pateikė tik akto santrauką/išvadą apie rinkos vertę. Gavusi tokį dokumentą iš antstolio, pareiškėja turėjo teisę jį vertinti kaip turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, kadangi būtent to antstolio buvo prašyta. Akto išvada/santrauka tik pateikia faktą apie nustatytą turto vertę, tačiau nenurodomas išsamus turto aprašymas, neaptariamas turto vertės nustatymo metodų pasirinkimas ir pritaikymas konkrečiam atvejui, nėra turto nuotraukų ir t. t., kitaip tariant, tokia išvada/santrauka nesuteikia jokios informacijos apie turto vertinimą, kadangi joje tik nurodoma nustatyta turto vertė. Todėl, pareiškėjos nuomone, tokia išvada neatitinka ekspertizės aktui Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos keliamų reikalavimų.Teismas visiškai neanalizavo ir nenustatinėjo pareiškėjai pateikto ekspertizės akto ištraukos atitikimo teisės aktų reikalavimams, o padarė formalią išvadą, kad turto vertinimas antstolio D. K. vykdomojoje byloje buvo atliktas tinkamai. Pareiškėjai kilusios abejonės dėl eksperto išvados pagrįstumo, buvo pagrindas skirti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti itin aktyvus ir ištirti visas bylai reikalingas aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėja mano, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, jos skundas nebuvo išnagrinėtas išsamiai ir visapusiškai, teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje tik atkartojo antstolio D. K. argumentus dėl skundo netenkinimo, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu paskirti jai baudą. Kadangi teismas netinkamai indentifikavo pareiškėjos skundo esmę ir skundo reikalavimus, negalima laikyti pagrįstu teismo motyvo, neva ji pakartotinai teikia tokį patį reikalavimą dėl neinformavimo apie varžytynes. Pasak apeliantės, ji tokio reikalavimo skunde neteikė, apie tai neužsiminė, todėl jai bauda pakirta nepagrįstai. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos pirmąjį skundą, nekonstatavo, kad pareiškėja siekė vilkinti vykdymo procesą. Teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjos tariamą nesąžiningumą. Nesutinka su teismo sprendimu skirti baudą ir todėl, kad ji apskundė turto vertinimo procedūrą. Šiuo atveju nebuvo įrodyta, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir vilkino bylos nagrinėjimą. Suinteresuotas asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Prašo už akivaizdų piktnaudžiavimą procesu ir vykdymo proceso vilkinimą R. V. paskirti papildomą baudą. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja skunde aiškiai nurodė ir rėmėsi ta aplinkybe, jog apie antrąsias turto varžytynes ji nebuvo tinkamai informuota, o sužinojo apie jas tik iš elektroninės varžytynių sistemos. Taip pat, teismas vertindamas pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis vertino visus formalius pareiškėjos skundus pateiktus vykdomojoje byloje. Pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas pagrįstai sprendė buvus pagrindą taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis instituto nuostatas. Pareiškėja nesiekė realiai susipažinti su ekspertizės aktu ir nedėjo jokių pastangų bendradarbiauti su antstoliu. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad ekspertizės aktas Nr. 18-01-18A neatitinka teisės aktų reikalavimų yra nepagrįstos. Pareiškėja nėra pateikusi antstoliui jokio prašymo susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga arba ekspertizės aktu. Skundo motyvai tik papildomai patvirtina akivaizdų ir tendencingą pareiškėjos piktnaudžiavimą procesu, t. y. skundų reiškimą ne dėl pareiškėjos galimai pažeistų teisių apsaugos, bet siekiant užvilkinti teisėtai vykstantį išieškojimo procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad antstolio D. K. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0174/16/00247 ir Nr. 0174/17/02378. Antstolis 2018 m. sausio 25 d. patvarkymu nusprendė vadovautis 2018 m. sausio 18 d. ekspertizės aktu Nr. 18-01-189A ir įkainoti pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą eksperto nustatyta rinkos verte. Antstolis 2018 m. kovo 13 d. patvarkymu paskelbė pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynės Nr. 151288. Antstolis 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymu nusprendė paskelbti, kad minėto buto pirmosios varžytynės neįvyko. Antstolio 2018 m. gegužės 2 d. patvarkymu buvo paskelbtos minėto buto antrosios varžytynės Nr. 153626. Pareiškėja 2018 m. birželio 1 d. pateikė 2018 m. gegužės 31 d. skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2018 m. birželio 7 d. patvarkymu pareiškėjos R. V. skundo netenkino, nurodydamas, kad buvo atliktas išsamus turto vertinimas, su ekspertizės aktu pareiškėja galėjo susipažinti antstolio kontoroje, patvarkymas dėl antrųjų varžytynių paskelbimo asmeniškai įteiktas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, pareiškėja prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, skunde nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis vilkina vykdymo procesą. Pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris 2018 m. liepos 3 d. nutartimi buvo atmestas. Apeliantė nurodo, kad 2018 m. sausio 18 d. ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be to, apeliantės nuomone, nebuvo atliktas išsamus turto vertinimas. Tokią išvadą apeliantė padarė vertindama antstolio pateiktą ekspertizės akto ištrauką, kurioje, pasak apeliantės, nenurodomas išsamus turto aprašymas, neaptariamas turto vertės nustatymo metodų pasirinkimas ir t. t., kitaip tariant, tokia išvada/santrauka nesuteikia jokios informacijos apie turto vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad antstolis pareiškėjai pateikė tik 2018 m. sausio 18 d. ekspertizės akto ištrauką, nepatvirtina skunde nurodytų aplinkybių, jog nebuvo atliktas išsamus turto vertinimas. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu 2018 m. sausio 18 d. ekspertizės aktu, padarė pagrįstą išvada, kad buvo atliktas pareiškėjai priklausančio turto išsamus vertinimas, kuris atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad su visu ekspertizės aktu pareiškėja galėjo susipažinti tiek antstolio kontoroje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų prašiusi susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ar ekspertizės aktu, taigi ji nepasinaudojo skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga. Apeliantės prašymas skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę buvo grindžiamas tuo, jog 2018 m. sausio 18 d. ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tačiau nustačius, jog atliktas išsamus turto vertinimas, ekspertizės aktas atitinka teisės aktų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjai nepateikus jokių kitų argumentų, kurie pagrįstų poreikį skirti pakartotinę ekspertizę, nėra pagrindo ją skirti.Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė baudą, nes ji nesiekė vilkinti vykdymo proceso ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Nustatyta, kad pareiškėja jau buvo pateikusi nepagrįstą skundą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią aplinkybę, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie pirmąsias turto varžytynes. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nustatė, jog pareiškėja apie pirmąsias varžytynes buvo tinkamai informuota (civilinė byla Nr. e2YT-16689-599/2018). Nagrinėjamame atskirajame skunde pareiškėja nurodė, jog nebuvo tinkamai informuota apie antrąsias turto varžytynes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja skunde melagingai nurodė šią aplinkybę. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai nurodė, jog nebuvo parengtas išsamus turto vertinimas, nes ji turėjo suprasti, kad toks turto vertinimas yra parengtas, turėjo galimybę su juo susipažinti. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja skundą pateikė siekdama vilkinti vykdymo procesą, o toks elgesys laikytinas nesąžiningu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio nuostatas dėl baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės ir vykdomųjų bylų medžiagą, taip pat įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Pareiškėja nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.