Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-03-25 · Civilinė byla Nr. 2A-547-555/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
2A-547-555/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08964-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
F. K.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-547-555/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08964-2014-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.8; 99.5; 121.18(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12945-151/2014 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei F. K. dėl deliktinės atsakomybės.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. liepos 12 d. F. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 505 straipsnio 1 dalį UAB „Garliavos prekyba“ direktoriui A. G. dėl to, kad jis tyčia, pažeisdamas Kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Kauno rajono Garliavos vartotojų kooperatyvo įstatų 4.1.8 punktą, ir įstatų 15 punktą 2012 m. birželio 28 d., 2012 m. liepos 11 d., 2012 m. liepos 19 d., 2012 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. liepos 2 d. nepateikė Kauno rajono Garliavos vartotojų kooperatyvo narei - pajininkei F. K. kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, Kauno rajono Garliavos vartotojų kooperatyvo įstatų 4.1.8 punkte, ir įstatų 15 punkte numatytos informacijos apie Kauno rajono Garliavos vartotojų kooperatyvo veiklą, t. y. 2007 m. gruodžio 29 d. Kauno rajono Garliavos vartotojų kooperatyvo nutarimą Nr. 4-01, dokumentus, kuriuose užfiksuoti F. K. kooperatyvo nario pareigų nevykdymo faktai, Garliavos vartotojų kooperatyvo narių atstovų susirinkimo protokolą su informacija apie sprendimą išbraukti F. K. iš kooperatyvo narių - pajininkų sąrašo dėl sistemingo kooperatyvo nario pareigų nevykdymo.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena UAB „Garliavos prekyba“ direktoriaus A. G. atžvilgiu pagal ATPK 505 straipsnio 1 dalį, tačiau Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. G. atžvilgiu pagal ATPK 505 straipsnio 1 dalį, nutraukė.

F. K. padavė apeliacinį skundą prašydama panaikinti 2013 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „Garliavos prekyba“ direktorių A. G. pagal ATPK 505 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą įstatymo sankcijoje numatytose ribose. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi nusprendė palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą nepakeistą ir F. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ieškovas pareiškė ieškinį civilinio proceso tvarka prašydamas priteisti iš atsakovės tiesioginius nuostolius remdamasis bendraisiais deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindais, nurodydamas, kad dėl atsakovės kaltės – jos nepagrįstų ir išgalvotų kaltinimų bei iškeltos administracinės teisių pažeidimo bylos, jis patyrė nuostolių žyminio mokesčio ir advokato pagalbai apmokėti, kurie sudaro 2 057 Lt (595,75 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei F. K. 700 Lt (202,73 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 44 straipsnis numato išlaidų atlyginimą tik administracinėse (ginčo), o ne administracinių teisės pažeidimų bylose, tačiau proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir atstovavimo išlaidų, šios išlaidos išsprendžiamos Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, toje pačioje byloje, o ne civilinės teisenos tvarka. Atstovavimo išlaidos, teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir nepatenka į CK 6.249 ir 6.271 straipsnių reguliavimo sritį. Nustačius, kad ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas administracinių teisių pažeidimo kodekse nenumatytas, o į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka, teismas laikė ieškinį nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškinį – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamas teismo sprendimas yra priimtas neatskleidus bylos esmės. Apeliantas pažymi, kad tais atvejais, kai gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą remiantis procesinėmis teisės normomis yra neįmanoma, atstovavimo išlaidos turėtų būti priteistos pagal materialinės teisės normas nagrinėjant deliktinės civilinės atsakomybės reikalavimą. Kitaip tariant, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu patirtos sąnaudos, kurios nepatenka į bylinėjimosi išlaidų sritį, atlygintinų pasitelkus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo mechanizmą, laikytinos nuostoliais, dėl kurių atlyginimo gali būti reiškiami materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Šiuo atveju teismas ieškovo reikalavimą traktavo ne kaip materialinio pobūdžio reikalavimą, kuriuo siekiama prisiteisti nuostolių atlyginimą, o kaip reikalavimą, kuriuo remiantis procesinėmis teisės normomis siekiama prisiteisti bylinėjimosi išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje. Todėl apelianto nuomone teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo tinkamai kvalifikuotos ir teismas netaikė tų teisės normų, kurias turėjo taikyti. Teismas be pagrindo ieškovo išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą netraktavo kaip patirtų nuostolių, o atsakovės veiksmų, nulėmusių minėtų nuostolių atsiradimą, nekvalifikavo kaip delikto.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal suformuotą teismų praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas, pareikštas reikalavimas priteisti žalą pagal bendruosius žalos atlyginimo principus nenumatytas. Administracinių bylų teisenos įstatymo šeštojo skirsnio normos, reglamentuojančios išlaidų atlyginimo tvarką, taikytinos tik ginčo administracinėse bylose, o ne administracinių teisės pažeidimų bylose. Apelianto teisė yra kilusi ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnis), todėl teismas teisingai konstatavo, kad apelianto prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ATPK nenumatytas, o į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Jeigu nėra teisės aktais nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtos išlaidos kompensuojamos civilinio proceso tvarka, tai civilinį ginčą nagrinėjantis teismas neturi teisinių pagrindų pasisakyti dėl tokios situacijos sprendimo būdų. Be to, apeliantas savo reikalavimus atsakovei dėl jo patirtos turtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovės inicijuotos administracinio teisės pažeidimo teisenos, tačiau savo reikalavimams pagrįsti nepateikia jokių duomenų bei įrodymų, kurie galėtų konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą.

Apeliacinės instancijos teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju spręstina, ar atsakovei yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Tokia prievolė atsakovei kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.

Ieškovas savo reikalavimą atsakovei dėl jo patirtos turtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovės inicijuoto ieškovo administracinio persekiojimo pagal atsakovės pareiškimą dėl jos -atsakovės, kaip Garliavos vartotojų kooperatyvo pajininkės teisių pažeidimo. Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi ne administracinės teisių pažeidimo bylos nutraukimo pagrindas, o pareiškėjos kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl administracinio persekiojimo, kai atsakovės teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neįrodo anksčiau paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio kreipimasis teisminės gynybos ATPK nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, nes atsakovė, kaip Garliavos vartotojų kooperatyvo pajininkė kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti Garliavos vartotojų kooperatyvo dokumentus, administracinėje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei dokumentai pateikti nebuvo, tačiau pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius, kad šiuos dokumentus ieškovas atsisakė atsakovei pateikti tyčia. Nustatytos atsakovės kreipimosi teisminės gynybos ATPK tvarka aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nenustatyta teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl spręstina, kad nėra sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Pagal ATPK 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-17-2012). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atstovavimo išlaidos, teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir nepatenka į CK 6.249 ir 6.271 straipsnių reguliavimo sritį.

Šioje byloje nustatyta, kad administracinio tesiės pažeidimo byloje, pradėtoje pagal atsakovės pareiškimą, teismas neišsprendė asmens, kurio atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimo, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo reikalauti administracinio teisės pažeidimo proceso išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinė ieškovo teisė yra kilusi ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką administracinio teisės pažeidimo teisenos keitimo į civilinę teiseną pateisinimu negali būti ir tai, kad ATPK nenustatyta tokių išlaidų atlyginimo priteisimo administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo atveju. Civilinį ginčą nagrinėjantis teismas neturėjo teisinių pagrindų pasisakyti dėl tokios situacijos, kylančios iš administracinio teisės pažeidimo bylos proceso, sprendimo būdų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo priemonių taikymo kontekste.

Pripažinus, kad ieškovo ieškinys netenkintinas, nes atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, šios bylos išsprendimui yra nereikšmingi kiti apeliacinio skundo argumentai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į virš nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 500 Lt (144,81 Eur), kurios atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei F. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus, 81 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas