- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- N-575-2065-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnas 2008-07-28 surašė A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas) už tai, kad jis tą pačią dieną, 21.55 val., Kretingos raj., (duomenys neskelbtini) k., vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis 2,32 promilės girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika Protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.
II.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2008-08-01 nutarime A. J. pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir skyrė administracinę nuobaudą – 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas taip pat nutarė priverstinai nuvežtą lengvąjį automobilį „Volvo 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. J. tik po to, kai jis sumokės visą paskirtą baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. J. paaiškino, jog jis nevairavo automobilio, policijos pareigūnai medžiagą apiformino melagingai. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, taip pat įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę - per paskutinius du metus yra du kartus padaręs KET pažeidimus, yra tik dalinai darbingas, A. J. baustinas minimalia administracine nuobauda numatyta straipsnio už padarytą pažeidimą sankcijoje.
III.
A. J. (toliau – apeliantas) skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-08-01 nutarimą. Nurodė, kad Protokolas jam buvo surašytas nepagrįstai. Pažymėjo, kad 2008-07-28, apie 21 val., jis po darbo su bendradarbiu R. S. važiavo į namus automobiliu bei pakeliui užsuko į statybas pas draugą V. B., kuriam pasiūlė išgerti kartu butelį degtinės. V. B. atsisakė, bei pasakė, kad galės parvežti į namus. Begeriant atvyko policijos pareigūnai, kurie paprašė parodyti automobilio dokumentus bei pūsti į alkotesterį. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, jog jis pareigūnams aiškino, jog automobilio nevairavo ir nesiruošia vairuoti, taip pat tai, kad namo parveš V. B. Tačiau policijos pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį, nurodę, kad priešingu atveju jis bus nuvežtas į areštinę. Pažymėjo, kad vėliau pareigūnai surašė jam Protokolą bei liepė jame pasirašyti. Apeliantas nurodė nepasirašęs Protokole, kadangi jis neatitiko faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog jis automobilio nevairavo, o tik jame vartojo alkoholį, gali patvirtinti kartu su juo buvę asmenys. Apeliantas taip pat nurodė, jog automobilio niekada nevairavo išgėręs, turi 29 m. vairavimo stažą, vairuotojo pažymėjimas jam yra labai svarbus, kadangi jis yra neįgalus, negali vaikščioti. Pažymėjo, kad automobilį jam skyrė Sodra, nes jo materialinė padėtis yra sunki, valstybė taip pat skiria lėšų eksploatuojant automobilį. Nurodė, kad neturėdamas teisės vairuoti, negalės užsidirbti lėšų pragyvenimui, negalės išlaikyti žmonos ir vaikų. Pažymėjo, kad dirba pagal verslo liudijimą statybose, todėl dažnai važinėja po įvairius objektus ir juose atlieka apdailą. Automobilis jam taip pat yra reikalingas važiuoti į darbą ir iš jo, nuvežti dukrą į mokyklą, esančią Kretingos mieste.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja : IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Praktika Nr. 7, b.l. 259).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kuo remiantis laikytina, jog A. J. kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimą yra įrodyta. Teismas taip pat netyrė apelianto iškeltos versijos, jog jis nevairavo automobilio, bei nesiaiškino A. J. nurodytų aplinkybių, nors jos skiriasi nuo užfiksuotų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose: apeliantas neigdamas savo kaltę skunde paaiškino, jog jis tik sėdėjo automobilyje kartu su R. S. ir gėrė alkoholinius gėrimus (b.l. 18-19). Pažymėtina, jog įvykio liudytojai - policijos pareigūnai R. J. ir R. B., teismo posėdžio metu taip pat nebuvo apklausiami, pirmosios instancijos teismas vertino vien jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (b.l. 7-8). Įvertinusi minėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik rašytiniai policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartis byloje Nr.N-575-881/2009, 2009-04-10 nutartis Nr. N-575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta visapusiškai ir išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalinus byloje surinktų įrodymų prieštaravimų bei nenurodžius sprendimo motyvų, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ir todėl yra naikintina. Kadangi bylos aplinkybėms iš naujo ištirti būtina apklausti liudytojus, o to neįmanoma atlikti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.