- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e1-3550-1132/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30472-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- K. E.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Vilijos Šalčiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 170 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. E., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už vairuotojo sėdynės, galinėje keleivio pusėje, ant kilimėlio juodos spalvos plėvelės ryšulėlį su augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 1,401 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 20,8 proc., iki kol 2024 m. rugpjūčio 7 d. apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kaltinamasis K. E., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios dienos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2024 m. rugpjūčio 7 d. apie 14–15 val. (tikslaus laiko neprisimena) važiuojant (duomenys neskelbtini), netoli turgaus, (tikslaus adreso nežino) važiavo kartu su pažįstamais asmenimis automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo jis, „Škoda“ automobilis priklauso jo tėčiui K. E.. Kartu su juo (K. E.) automobiliu važiavo keleivis V. B., kuris sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje ir I. V., kuris sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo sėdynės. Jie visi trys važiavo iš miško, kuris yra (duomenys neskelbtini) rajone, nes buvo grybauti. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje (tikslaus adreso nežino), juos sustabdė policijos automobilis, jis (K. E.) sustojo šalikelėje, tada prie priekinių keleivio durelių, kur sėdėjo V., priėjo policijos pareigūnas, dėvintis policijos uniformą, policijos pareigūnas jiems trims nurodė išlipti iš automobilio, todėl jis, I., V. išlipo iš automobilio. I., V. ir jį apžiūrėjęs (t. y. atlikęs dalinę asmens apžiūrą) pareigūnas, pradėjo apžiūrinėti automobilio „Škoda“ vidų. Tada policijos pareigūnas, kažką radęs automobilio viduje, paklausė kieno, tai buvo tamsios spalvos plastikinis objektas. Jis policijos pareigūnui paaiškino, kad rastas tamsios spalvos plastikinis objektas yra jo. Jis iš karto suprato, kad rado jam priklausančias narkotines medžiagas, kurios buvo padėtos automobilyje už vairuotojo sėdynės, ant grindų kilimėlio. Narkotinės medžiagos buvo suvyniotos į juodos spalvos plastikinį maišelį, kuriame buvo narkotinės medžiagos – kanapės. Narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms prieš savaitę laiko iki juos sustabdė policijos pareigūnas ir rado narkotines medžiagas. Narkotines medžiagas įsigijo iš jam nepažįstamo asmens, kuris jam jas pasiūlė nusipirkti prie (duomenys neskelbtini), jis jas ir nusipirko, nes norėjo pabandyti, tačiau jam jos nepatiko, daugiau nevartos, narkotinių medžiagų niekam nedavė. Tą dieną policijos pareigūnui „Škoda“ automobilyje radus narkotines medžiagas, policijos pareigūnas jiems (K. E., I. ir V.) paaiškino, kad bus nuvežti atlikti šlapimo tyrimą į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, todėl juos tris pasodino policijos automobilio laikino sulaikymo patalpoje. Vėliau policijos pareigūnas įteikė jam, I. ir V. šaukimus atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini). Su nusikalstama veika sutinka, prisipažįsta, gailisi, daugiau nusikalstamų veikų nedarys (b. l. 113–116).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 15 val. (tikslaus laiko neprisimena) važiuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje (tikslaus adreso nežino) važiavo kartu su pažįstamais asmenimis automobiliu „Škoda“ (automobilio valstybinių numerių neprisimena), kurio vairuotojas buvo K. P. E. (kitų duomenų jo nežino, mano, jog „Škoda“ automobilis priklauso K., bet tiksliai nežino) ir keleivis I. V. (kitų duomenų jo nežino), kuris sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo sėdynės, jis (V. B.) sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje. Jie visi trys važiavo iš miško, kuris yra už (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), nes buvo grybauti. Jiems važiuojant, kaip minėjo, (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos automobilis, K., vairavęs automobilį, sustojo kelkraštyje, tada prie jo (V. B.) durelių pusės priėjo asmuo, apsirengęs policijos uniformą, asmuo neprisistatė ir jiems nurodė išlipti iš automobilio, todėl jis, K., I. išlipo iš automobilio. Jį (V. B.) apžiūrėjęs (t. y. jo drabužius ir rankinę) pareigūnas, kuris nežino ko ieškojo, pradėjo apžiūrinėti automobilio „Škoda“ vidų, kaip automobilį apžiūrinėjo nematė, nes tuo metu jis stovėjo gatvėje, todėl nematė kaip apžiūrinėjo automobilio saloną, vėliau jis (V. B.) buvo pasodintas į policijos automobilio laiko sulaikymo patalpą, todėl visko kas vyko nematė. Tada policijos pareigūnas vyras (su juo dar buvo dvi policijos rėmėjos), kažką radęs automobilio viduje, nežino ką rado, tačiau paklausė kieno, bet nepasakė kas kieno. Jam, K. ir I. sėdint policijos automobilio laikino sulaikymo patalpoje, K. jam (V. B.) ir I. paaiškino, kad „Škoda“ automobilio salone rastos narkotinės medžiagos yra jo, kurias jis vartoja asmeniniams poreikiams. Nei jis (V. B.), nei I. nevartojo narkotinių medžiagų, jis net nežinojo, kad jos yra automobilyje. Tada policijos pareigūnas, baigęs apžiūrėti „Škoda“ automobilį, jį, K. ir I. išvežė atlikti šlapimo tyrimą į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas ir įteikė jiems šaukimus atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. V. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 15 val. (tikslaus laiko neprisimena) važiuojant (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino) važiavo kartu su draugais (su kuriais nuo vaikystės bendrauja, jie gyvena kaimynystėje) automobiliu „Škoda“ (automobilio valstybinių numerių nežino), kurio vairuotojas buvo K. P. E. (kitų duomenų jo nežino), kiek jam (I. V.) žinoma, „Škoda“ automobilis priklauso K., ir keleivis V. B. (kitų duomenų jo nežino), kuris sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje, o pats sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo sėdynės. Jie visi trys važiavo iš miško, kuris yra už (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), nes buvo grybauti. Jiems važiuojant, (duomenys neskelbtini) (gatvės nežino) juos sustabdė policijos automobilis, K., vairavęs automobilį, sustojo šalikelėje, tada prie vairuotojo durelių priėjo policijos pareigūnas, dėvintis policijos uniformą, kadangi ne prie jo (I. V.) priėjo, viską, ką sakė policijos pareigūnas, jis negirdėjo, tačiau išgirdo, kai K. paprašė pateikti asmens ir automobilio dokumentus, o tada jiems trims nurodė išlipti iš automobilio, todėl jis, K., V. išlipo iš automobilio. K., V. ir jį apžiūrėjęs (t. y. atlikęs dalinę asmens apžiūrą) pareigūnas, pradėjo apžiūrinėti automobilio „Škoda“ vidų, kaip automobilį apžiūrinėjo, jis (I. V.) nematė, nes tuo metu jis, K. ir V. stovėjo ant šaligatvio, todėl tik per 5 metrų atstumą matė kaip atliekama automobilio „Škoda“ apžiūra. Tada policijos pareigūnas vyras (kiek matė su juo dar buvo dvi pareigūnės), kažką radęs automobilio viduje, nežino ką rado, tačiau paklausė kieno, bet neišgirdo apie kokį daiktą kalba, bet išgirdo, kai K. policijos pareigūnui paaiškino, kad rastas tamsios spalvos plastikinis objektas yra jo. Vėliau jis (I. V.) sužinojo, kad kalbama galimai apie narkotines medžiagas, kurios buvo rastos automobilyje, tačiau jis nežinojo, kad jos yra automobilyje. Jis (I. V.) jau porą metų nevartoja narkotinių medžiagų ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. taip pat nevartojo. Tada policijos pareigūnas jiems (I. V., K. ir V.) paaiškino, kad jie bus nuvežti atlikti šlapimo tyrimą į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, todėl juos tris pasodino policijos automobilio laikino sulaikymo patalpoje. Vėliau policijos pareigūnas įteikė jam, K. ir V. šaukimus atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. I. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. apie 14.10 val. patruliuojant policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu nustatytame maršrute, (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas automobilis „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas ir keleiviai sukėlė įtarimą, todėl automobilį „Škoda“ sustabdė naudojant tarnybiniame automobilyje įrengtus specialiuosius šviesos ir garso signalus, ties (duomenys neskelbtini) esančiu namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 7 d. apie 14.15 val., dalinės apžiūros metu, t. y. apžiūrint automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už vairuotojo sėdynės, ant grindų kilimėlio buvo rastas juodos spalvos plastikinis maišelis, kuriame buvo augalinės kilmės, specifinį kvapą turinti, galimai narkotinė medžiaga. Automobilio vairuotojas K. P. E. prisipažino, kad rastas maišelis su galimai narkotine medžiaga yra jo. Kartu su vairuotoju, priekinėje keleivio sėdynėje važiavo V. B. ir I. V., pastarasis važiavo ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo. Daugiau narkotinių medžiagų automobilyje ir atlikus dalines visų trijų minėtų asmenų apžiūras, narkotinių medžiagų ar draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Minėtus asmenis, važiavusius „Škoda“ automobiliu, patikrino duomenų bazėje. Apie įvykį buvo informuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas. Į įvykio vietą buvo atsiųstas ekipažas įvykiui forminti. Visi trys asmenys buvo nuvežti į Kauno Klinikas paimti šlapimo mėginių dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Visiems trims asmenims buvo įteikti šaukimai atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (b. l. 38–41).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo K. E. visiško prisipažinimo, liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
2024 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad atvykus įvykio vietos adresu, (duomenys neskelbtini), matoma gatvėje, važiuojamosios kelios dalies pirmoje juostoje stovinti pilkos spalvos transporto priemonė „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio kairės pusės galinių durelių ir jas atidarius, prie vairuotojo pusės sėdynės galinės dalies matomas ant kilimėlio esantis juodos spalvos plastikinis ryšulėlis, kurį pravėrus, matomos augalinės kilmės, žalsvos spalvos, aitraus kvapo, galimai narkotinės medžiagos, kurios paimamos ir supakuojamos į popierinį voką Nr. 1, plombos Nr. 146487. Apžiūrėjus automobilio saloną, bagažinę, matomi įvairūs su tyrimu nesusiję daiktai. Kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar aplinkybių nenustatyta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 10–13);
2024 m. rugsėjo 11 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, iš kurios nustatyta, kad juodos spalvos plėvelės ryšulėlyje yra augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,401 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 20,8 proc. (b. l. 45–48).
Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, darytina išvada, jog K. E., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už vairuotojo sėdynės galinėje keleivio pusėje ant kilimėlio, juodos spalvos plėvelės ryšulėlį su augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 1,401 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 20,8 proc., iki kol 2024 m. rugpjūčio 7 d. apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kaltinamasis laikė mažiau nei 5 g kanapių (antžeminių dalių), todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, jis savo kaltę pripažino, tuo tarpu specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis laikė būtent narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys).
Šioje byloje kaltinamasis K. E. taip pat buvo kaltinamas ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta alternatyvia veika, t. y. neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu, nurodant, jog jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo juodos spalvos plėvelės ryšulėlį su augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 1,401 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 20,8 proc.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nagrinėjamu atveju liko neįrodyta kada tiksliai, kokiais veiksmais, iš kokio asmens K. E. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), todėl minėtos aplinkybės dėl narkotinės medžiagos įgijimo šalintinos iš kaltinimo. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės veikos kvalifikacijos bei nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, todėl yra leistina.
Kaltinamojo K. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam K. E. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirti 24 MGL (1 200 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 129–131), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant kaltinamajam K. E. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį, – baudžiamasis nusižengimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs (b. l. 65–73), baustas administracine tvarka, įvykdęs ne visas paskirtas nuobaudas (b. l. 88–93), nedirbantis (b. l. 74–75), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 84–85, 86–87), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos ir arešto bausmės.
Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis laikomas neteistu, yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokurorė, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima minimaliai 24 MGL (1 200 Eur) dydžio bauda.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė sumažinta 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda.
Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą K. E. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117–120), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
likusios kanapės (antžeminės dalys) (1,273 g) supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, pakuotės ir vokas, saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 63–64, 123–124), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini;
pakuotės, supakuotos į voką, vokas užklijuotas, užantspauduotas antspaudu „Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyrius“, saugomos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo saugykloje (b. l. 87–89), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
K. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti 24 (dvidešimt keturių) MGL, t. y. 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 16 (šešiolikos) MGL, t. y. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam K. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
likusias kanapes (antžeminės dalys) (1,273 g) supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį, pakuotes ir voką, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti;
pakuotes, supakuotas į voką, vokas užklijuotas, užantspauduotas antspaudu „Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyrius“, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
K. E. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.