- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-244-1059/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00817-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Atsakovas
- A. K.
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Apynio žiedas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Apynio žiedas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Apynio žiedas“ (toliau ir BUAB, ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. K. (toliau ir atsakovas) 35 381,69 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areštą.
2. Nurodė, kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, kad atsakovas paslėps ar iššvaistys jam priklausantį turtą ir teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, nes ieškinio suma yra didelė, o atsakovas nevykdo savo kaip buvusio įmonės vadovo pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. K. turtui.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ir ieškinys preliminariai pagrįstas ir ieškinio suma yra didelė, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, siekiant sumažinti turimo turto vertę ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o vien faktas, kad atsakovas nevykdo savo kaip buvusio įmonės vadovo pareigų, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad atsakovas atliko ar rengiasi atlikti nesąžiningus veiksmus, galinčius apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant nurodytos privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (aplinkybės, jog priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei taikyti atsakovo A. K. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ribose, t. y. 35 381,69 Eur dydžio sumai – areštuoti atsakovui A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą A. K. ar trečiuosius asmenis bei prašo priteisti iš atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. teismas nepritaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, neatsižvelgė į aplinkybių visumą ir neobjektyviai ir neteisingai įvertino duomenis susijusius su atsakovo nesąžiningumu. Atsakovas elgėsi nesąžiningai įmonės atžvilgiu ir pasisavino įmonei priklausantį turtą. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo nepagrįstai ir neteisėtai prarastas įmonei priklausęs turtas, jis nemokumo administratoriui nepateikė įmonei priklausančio turto ir dokumentų, bet ir absoliučiai jokios informacijos, kuri reikalinga vykdant įmonės bankroto procesą. Toks atsakovo elgesys patvirtina, kad atsakovas bandys nuslėpti pinigines lėšas, savo turtą, ir tikėtina, jog dės visas pastangas, kad atsakovo turimos piniginės lėšos nebūtų skirtos ieškinio reikalavimui patenkinti;
6.2. ieškovė atsakovui pareiškė 35 381,69 Eur dydžio reikalavimą, ši suma yra daugiau nei 38 kartą didesnė nei minimali mėnesinė alga ir daugiau nei 643 kartus didesnė nei bazinė socialinė išmoka. Tokia suma iš tikrųjų yra didelė palyginus su valstybės pragyvenimo lygio duomenimis. Atsakovui pareikšto reikalavimo mastas, neturint absoliučiai jokių duomenų apie jo turtą bei finansines galimybes, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu;
6.3. nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas susijęs ir su viešo interesu tenkinimu, nes ieškovė yra bankrutuojanti įmonė. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovo turtui nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, bet ir užtikrins viešojo intereso apsaugą. Priešingai, t. y. netaikant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, iškils grėsmė, jog palankaus teismo sprendimo atveju ieškovės reikalavimas nebus padengtas.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
11. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nes neįvertino visų aplinkybių: atsakovo elgesio bei aplinkybės, kad reikalavimo suma yra didelė.
12. Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, tačiau vien reikalavimo sumos dydis ar atsakovo turto apimtis nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018 ir kt.).
13. Ieškovė nors nepateikė konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.), tačiau nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo kaip įmonės vadovo pareigas bei nebendradarbiauja su nemokumo administratoriumi, jam neperdavė įmonės turto ir dokumentų, taip padarydamas žalą įmonei.
14. Bylos duomenimis civilinėje byloje Nr. eB2-390-390/2024 atsakovui už BUAB „Apynio žiedas“ dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui be pateisinamų priežasčių, skirta bauda. Atsakovas neginčijo jam taikytų sankcijų, susijusių su įmonės vadovo pareigų netinkamu vykdymu fakto. Taip pat nepateikė jokių duomenų, dėl kokių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių nevykdė įstatyminės pareigos ir privalomų teismo nurodymų. Atsisakymas vykdyti nurodytas pareigas yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo elgesį kaip nesąžiningą ir konstatuoti grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1578-943/2020).
15. Nors remiantis nutarties 14 p. nurodyta teismų praktika būtų pagrindas atsakovo elgesį pripažinti nesąžiningu ir konstatuoti grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis 2024 m. balandžio 9 d. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. K. ieškovei BUAB „Apynio žiedas“ 35 381,69 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (35 381,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. balandžio 30 d.
16. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 675 straipsnis). Skundo nagrinėjimo dienai, priimtas sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išdavus vykdomąjį raštą, ieškovė turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pradėjus vykdymo veiksmus, ieškovė turi galimybę savo teises užtikrinti vykdymo procese, todėl darytina išvada, jog šiuo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra prasmės.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Nagrinėjamu atveju, byla jau yra išnagrinėta, ieškovei advokato pagalbos išlaidos sprendimu už akių nėra priteistos. Ieškovė atskiruoju skundu prašė priteisti advokato pagalbos išlaidas, tačiau įrodymų apie turėtas advokato pagalbos išlaidas nepateikė iki bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93, 302 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.