Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-08-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1160-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-24
Bylos Nr.
2A-1160-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10634-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. Š.
Trečiasis asmuo
S. K., S. S.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1160-460/2012

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-10634-2011-9)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 44.2.;44.5.2; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-806-769/2012 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. Š., tretiesiems asmenims S. K. ir S. S. dėl žalos atlyginimo bei ieškovės (apeliantės) AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 16 925,76 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 508 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1 300 Lt patirtas atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2009-01-09 trūkus vamzdžiui atsakovei nuosavybės teise priklausančiame kotedže (duomenys neskelbtini) buvo užlietas ieškovės apdraustas kotedžas, priklausantis E. Č., įvykio metu padaryta 16 925,76 Lt dydžio žala E. Č. buvo atlyginta; vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., 2 d., 6.266 str. nuostatomis atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius net ir nesant atsakovės kaltės dėl jų atsiradimo. 2012-01-10 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, nurodė, kad ieškovei nėra svarbi įvykio priežastis, įvykio metu atsakovė buvo kotedžo Ispanų g. 12 savininkė, todėl jos kaltė preziumuojama.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad iš ieškovės pateiktų duomenų negalima nustatyti priežasties, dėl ko įvyko kaimyninio kotedžo apliejimas, nustatyti sugadinimo masto, A. Š. nėra tinkama atsakovė byloje, CK 6.263 str. 3 dalyje nurodyta, kad tik įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti savo valdomų daiktų padarytą žalą, nes paprastai žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo; A. Š. neturėjo galimybės padaryti žalos kaip kotedžo savininkė, nes niekada nesinaudojo juo, faktiškai jo nevaldė – savininke buvo tik kelias dienas, dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad 2009-01-09 įformintą kotedžo pardavimą S. K. ir J. S., kurie pastatą 2009-01-09 priėmė be jokių pastabų; reikalavimai atsirado iš draudimo, todėl taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, paaiškinusi, kad dovanojimo sutartis dėl namo buvo sudaryta, nes jos sūnus turėjo išplaukti į jūrą, o tuo metu reikėjo tvarkyti kotedžo pardavimo dokumentus, ji nesijaučia kalta dėl įvykusios avarijos, nes remonto nedarė, kotedžu nesinaudojo, nuo kotedžo raktų neturėjo, jo realiai nevaldė, naudos iš kotedžo pardavimo neturėjo, visi pinigai už kotedžą buvo sumokėti jos sūnui Ruslanui; atsakovės nuomone, avarija įvyko dėl nenugalimos jėgos, didelių šalčių, neįprastų gamtinių sąlygų.

Trečiasis asmuo S. K. palaikė ieškinį, nurodydamas, kad atsakovė atsakinga už žalą, bet „galutinė“ kaltininkė yra bendrovė, buvusi atsakinga už elektros ūkį, nes apie elektros atjungimą administruojanti įmonė nepranešė gyventojams, todėl dėl užšalimo trūko vamzdžiai; su A. Š. susitiko tik pas notarą tvarkant pirkimo dokumentus, R. Š. iki 2009-01-09 rakto neprašė, kotedže nesitvarkė; apie 2009-01-09 įvykį sužinojo iš kaimynės, nežino, iš kur kaimynė sužinojo jo telefono Nr., nepamena, ar skambino Ruslanui pranešti apie avariją; buvo atvykęs žalų ekspertas ir nustatė, kad avarija vyko dėl šalčio, aplinkybės nepripažintos draudžiamosiomis (t. 2, b. l. 17), įvykio metu rajoną administravo „Dominus“, todėl ji ir yra atsakinga, atsakovė avarijos nesukėlė.

Trečiasis asmuo J. S. paaiškino, kad apie įvykusią avariją sužinojo kotedžo pirkimo dieną, dėl didelių šalčių užšalo vamzdynas; sutarties sudarymo metu draudimą namui turėjo; po avarijos keitė katilą, šildymo sistemą, sumokėjo apie 10 000 Lt, R. Š. atsisakė atlyginti žalą, 2009-01-09 kotedžo perdavimo aktas pasirašytas neapžiūrėjus namo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-24 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 36,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Nurodė, jog atsakovė nebuvo įgaliota rūpintis statinio būkle ir jį prižiūrėti. Teismas nenustatė visų būtinųjų deliktinei atsakomybei CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme atsirasti sąlygų, t. y. objekto valdymo fakto, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, konstatavo, jog deliktinė atsakomybė negalėjo atsirasti ir būti taikoma atsakovei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės apeliantės naudai apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, jog atsakovė įvykio metu buvo patalpų, iš kurių įvyko vandens nuotėkis, savininkė bei valdytoja. Atsakovė, kaip kotedžo savininkė, privalėjo rūpintis savo turtu ir užtikrinti, kad jos turtu nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Atsakovė, atlyginusi žalą ieškovui ir manydama, kad dėl žalos padarymo yra kalti kiti asmenys (pvz.: rangovas, kotedžą eksploatuojanti bendrovė ir pan.), turi galimybę reikšti minėtiems asmenims atgręžtinį reikalavimą jų tarpusavio sudarytų sutarčių pagrindu. Teismas šališkai vertino įrodymus, pirmenybę suteikdamas ne rašytiniams (iš jų oficialiesiems rašytiniams) įrodymam, o atsakovės, trečiųjų asmenų ir liudytojo paaiškinimams, kurie daugeliu atvejų nebuvo nuoseklūs.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog bylos aplinkybės suteikia galimybę nagrinėti atsakoves civilinės atsakomybės pagrįstumo klausimą vadovaujantis bendromis deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis. Tokiu atveju privaloma įrodyti šias teisines aplinkybes: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė. Teismas įvertino visus jam pateiktus įrodymus ir tinkamai taikė skunde nurodytas ir kitas CPK normas. Skundė nurodyta, jog teismas šališkai įvertino įrodymus. Konkrečiai nurodyta, jog atsakovės, trečiųjų asmenų ir liudytojų paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, kadangi skiriasi parodymai dėl raktų perdavimo ir nelogiški R. Š. paaiškinimai dėl kotedžo perleidimo motinai. Visų pirma pažymėjo, jog minėti paaiškinimai (nesvarbu, vertinti juos kaip logiškus ar nelogiškus) neturi įtakos įvykusiai avarijai ir neturi įtakos teismo išvadoms. Be to, skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neatsižvelgti į minėtų asmenų parodymus. Sprendimas neliečia neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų. Tai yra faktas, kurio negalima aiškinti kitaip. Šis skundo argumentas, kaip ir visi kiti, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Pabrėžtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pastatas – dviejų aukštų blokuotas gyvenamasis namas (nebaigtas statyti), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2006-11-17 iki 2009-01-05 priklausė R. Š., nuo 2009-01-05 iki 2009-01-12 dovanojimo sutarties pagrindu priklausė A. Š., nuo 2009-01-12, 2009-01-09 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisės įregistruotos J. S. ir S. K. (t. 1, b. l. 9–13), Turto sunaikinimo, sugadinimo 2009-01-12 akte nurodyta, kad 2009-01-09 apie 7 val. pastebėtas vandens patekimas iš negyvenamo kotedžo Nr.12 į kotedžą Nr.13, trūkus vamzdžiui kotedže Nr. 12, kurio naujas savininkas S. K., pastatą administruoja GNSB „Žvejonės slėnis“ (t. 1, b. l., 29–30); draudimo išmoka sudarė 16 925,76 Lt (t. 1, b. l. 31–53); GNSB „Žvejonės slėnis“ pažymoje nurodyta, kad įvykio kaltininkas – kotedžas, esantis (duomenys neskelbtini), priežastis – sprogo vamzdynas (t. 1, b. l. 54); kotedžas tretiesiems asmenims buvo perduotas 2009-01-09 (t. 1, b. l. 68); 2009-07-22 ieškovė pretenzijoje GNSB „Žvejonės slėnis“, nurodė, jog atsakinga už 16 925,76 Lt ieškovės patirtą žalą yra būtent bendrija, todėl prašė per 15 dienų sumokėti nurodytą sumą (t. 1, b. l. 86); 2008-12-23 mokėjimo pavedimu Nr. 756974 pagal 2008-12-17 sutartį UAB „Benlita“ pervedė R. Š. 115 000 Lt už S. K. (t. 1, b. l. 156); 2009-01-09 Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro sutartyje, šalių pasirašytoje 16.00 valandą, nurodyta, kad pirkėjai (byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis) dėl daikto būklės ir kokybės pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 158–160). Kaip liudytojas apklaustas R. Š. nurodė, kad kotedžas buvo parduotas su daline apdaila, negyvenamas, 2008-12-23 gavęs avansą iš S. K. jis 2009-01-07 nutraukė draudimo sutartį, atidavė naujiems savininkams raktus nuo kotedžo, nes jais pasitikėjo, apie avariją sužinojo 2009-01-09 15–16 valandomis, buvo nuvykęs pas K. į kotedžą, matė išsiliejusį vandenį, tačiau Sergejus jam jokių pretenzijų dėl avarijos nereiškė, žalos atlyginti neprašė.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš esmės ieškinį atmetė dėl to, jog, apylinkės teismo nuomone, atsakovė nevaldė dovanojimo sutarties pagrindu įgytos žemės ir pastato, kuriame įvyko vandens nuotėkis. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat nurodė, kad atsakovė nebuvo įgaliota rūpintis statinio būkle ir jį prižiūrėti, todėl jai negali kilti atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

Visų pirma teisėjų kolegija visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nebuvo jai nuosavybės teise priklausiusio kotedžo valdytoja. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad atsakovė įvykio metu buvo patalpų, iš kurių įvyko vandens nuotėkis, savininkė bei valdytoja. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir atsakovės teismui pateiktas 2009-01-09 Nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo nuosavybėn aktas. Iš gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Žvejonės slėnis“ rašto matyti, kad vanduo iš atsakovės kotedžo bėgo visą naktį (iš 2009-01-08 į 2009-01-09), t. y. įvykis įvyko dar 2009-01-08. Tuo tarpu kotedžo Nr. 13 savininkė draudėja E. Č. tekantį vandenį savo kotedže pastebėjo 2009-01-09 07.00 val. ryte. Atsakovė kotedžo pardavimo sutartį pasirašė ir kotedžą naujam pirkėjui perdavė 2009-01-09 dienos metu, todėl atsakovė laikytina atsakinga už vandens išsiliejimą ir žalos padarymą bei yra tinkama atsakovė byloje.

Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovės kotedžas įvykio metu nebuvo naudojamas (jame nebuvo gyvenama, jis nebuvo remontuojamas ir t. t.), t. y. nebuvo faktiškai valdomas asmenų, nesančių kotedžo savininkais. Atsakovė, kaip kotedžo savininkė, buvo vienintelis asmuo, kuris galėjo kotedžą valdyti, t. y. turėjo teisę kotedžui daryti ūkinį bei fizinį poveikį. O ta aplinkybė, jog neva atsakovė neturėjo kotedžo, šiuo atveju traktuotina ne kaip valdymo neturėjimas, o kaip savininko teisių ir pareigų, susijusių su turto priežiūra, aplaidus įgyvendinimas. Atsakovė, kaip kotedžo savininkė, privalėjo rūpintis savo turtu ir užtikrinti, kad jos turtu nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Pažymėtina, kad kotedžo dovanojimo sutartis, kuria atsakovei kotedžą padovanojo ir perdavė jos sūnus, nebuvo pripažinta negaliojančia. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, iš kurio būtų matyti, kad atsakovė kam nors būtų perdavusi kotedžo valdymą po kotedžo įgijimo nuosavybės teise. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovės kotedžo valdytoju buvo koks nors kitas juridinis ar fizinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, jog atsakovė nebuvo kotedžo valdytoja, iš esmės nenurodė, kas konkrečiai, teismo nuomone, buvo tikrasis valdytojas, o vadovavosi tik prielaidomis, kad valdytoju galėjo būti tiek namą administruojanti bendrovė, tiek bendrija, tiek atsakovės sūnus (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kad atsakovė nebuvo įgaliota rūpintis statinio būkle ir jį prižiūrėti. Nėra suprantamas toks teismo argumentas, kadangi atsakovė, kaip kotedžo savininkė, nepaisant jokių įgaliojimų buvimo ar nebuvimo, bet kuriuo atveju privalėjo rūpintis jai priklausančiu turtu.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės nelaikė statinio valdytoja ir atsakinga už tai, kad jos turtu nebūtų padaryta žala kitiems asmenims.

Antra, konstatuotina, kad CK 6.266 straipsnyje yra numatyta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje (šiuo atveju greta) esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje (šiuo atveju greta) esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei įrodomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas tik privalo nurodyti, kad nukentėjęs butas užpiltas iš atsakovo patalpų, o atsakovas privalo paneigti šią aplinkybę. Iš šios bylos aplinkybių matyti, kad atsakovė neneigia, jog vanduo atitekėjo iš avarijos metu jai priklausiusio kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties konstatuotina, kad aplinkybė, jog pavojingas, gadinantis poveikis buvo iš atsakovės kotedžo, yra įrodyta (CK 6.266 straipsnis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje byloje atsakovė ir atsiliepime į ieškinį, ir atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ji nėra kalta dėl įvykusios avarijos, kad avarija įvyko dėl nenugalimos jėgos, t. y. dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (CK 6.212 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo tikslios vamzdžių sprogimo priežasties, negalima teigti, kad tiksli vamzdžių sprogimo priežastis buvo nustatyta. Atsakovė, įrodžiusi, kad dėl žalos padarymo yra kalti kiti asmenys (pvz.: rangovas, kotedžą eksploatuojanti bendrovė ir pan.), turėtų būti atleista nuo atsakomybės, o atsakomybė atlyginti padarytą žalą kiltų kaltiesiems asmenims ar asmeniui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje, kaip anksčiau minėta, yra nustatyta ne tik tai, kad avarija įvyko atsakovei avarijos metu priklausančiame bute, bet nustatyta ir tai, kad 2009-01-11 katilo, esančio kotedže, Ispanų g. 12, patikrinimo akte nurodyta, jog katilas buvo peršaldytas, dėl to trūko katilo siurblys bei abu katilo šilumokaičiai (t. 2, b. l. 51). Be to, byloje yra duomenų, kad dar prieš sušąlant kotedžo katilui, kotedžui buvo atjungtas elektros tiekimas (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės: nesiaiškino avarijos priežasties, netyrė, neanalizavo, nenustatė svarbiausių faktinių aplinkybių, tačiau dėl šio klausimo priėmė sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų negali ištaisyti– pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, panaikintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimas ir perduotina byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šioje stadijoje nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriškevičienėErika Misiūnienė