- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- I-2674-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03541-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- E. L., A. V., G. V., V. Ž., L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. L., A. V., G. V., V. Ž. (V. Ž.) ir L. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai E. L., A. V., G. V., V. Ž. ir L. K. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovų Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos valstybes, atstovaujamos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemes ūkio ministerijos, pareiškėjų naudai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atitinkančią skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas taikant iki 2009-05-01 galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius; 2) teismui atsisakius tenkinti pirmame punkte nurodytą reikalavimą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, pareiškėjų naudai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas taikant iki 2009-05-01 galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius) dydį atitinkančios turtinės žalos atlyginimą (1-7 b. l.).
Paaiškino, kad jų teisė gauti teisingą atlyginimą už atliktą darbą buvo pažeista, kadangi Lietuvos Respublikos Seimo priimtas teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonominės krizės buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstitucinės teisinės valstybės principui. Šiuos teiginius pareiškėjai grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatomis ir mano, kad dėl nurodyto teisinio reguliavimo neišmokėta darbo užmokesčio dalis jiems turi būti priteista.
Atsiliepimas
Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašo skundo dalį, kurioje prašoma iš jos priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atitinkančią skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas taikant iki 2009-08-01 galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius, spręsti teismo nuožiūra (42-49 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo priteisti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbuotojai, karjeros valstybės tarnautojai (b. l. 11-36).
Seimui 2009-04-23 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą, nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnių nei 14 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams). Seimui 2009-07-17 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą, nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai, šį kartą – aukštesnių nei 10 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams), taip pat sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams – už kvalifikacinę kategoriją. Šių teisės aktų pagrindu buvo ribojamas ir pareiškėjams priklausantis darbo užmokestis (b. l. 50-78).
Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad minėtų 2009-04-23 ir 2009-07-17 Seimo priimtų teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiškėjams buvo mažinamas darbo užmokestis, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodė, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. įstatymu nustatyti tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Konstitucinis Teismas 2014-04-16 sprendime taip pat pakartojo, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.
Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 2 straipsnio 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedė iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. Kompensavimo mechanizmo parengimo terminas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas) buvo pratęstas iki 2015-05-01.
Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime išaiškino, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu vienerių metų laikotarpiui pratęstas Įgyvendinimo įstatyme nustatytas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimo terminas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieštarauja Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01, kuriame buvo nustatyta dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei finansavimo šaltiniai.
Sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo klausimą yra aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos iš esmės analogiškose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 priimtuose 2016-02-15 sprendimuose suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės. Minėtose bylose teisėjų kolegija išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priėmęs Grąžinimo įstatymą, įvykdė Konstitucinio Teismo nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad jau esant įstatyme nustatytam pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Tuo tarpu pagal Grąžinimo įstatymą pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus neproporcingus praradimus kyla darbo užmokestį mokėjusiai institucijai.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus bei Grąžinimo įstatymo nuostatas, nagrinėjamoje byloje teismas neturi teisinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuotos teismų praktikos.
Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmestini, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai - Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus, o ginčo laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjams bus kompensuota įstatyme nustatyta ne teismine tvarka.
Atitinkamai remiantis tais pačiais motyvais nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjų išvestinio reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, pareiškėjų naudai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas taikant iki 2009-05-01 galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius) dydį atitinkančios turtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjų E. L., A. V., G. V., V. Ž. (V. Ž.) ir L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.