Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-634/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
1A-566-634/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01869-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-634/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01869-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo

V. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštas; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimas; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi - 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė - 30 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta bausmės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinta su pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 30 parų areštas ir 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų areštas ir 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. R. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atlikdamas privalomąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), įgijo ir gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė vieną 7,62x51 mm NATO kalibro, centrinio įskėlimo šovinį, skirtą šaudyti iš pramoninės gamybos, 7,62x51 mm NATO kalibro automatų ir šautuvų – A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų ir vieną garsiniu užtaisu užtaisytą 5,56x45 mm NATO kalibro, centrinio įskėlimo šovinį, skirtą šaudyti iš pramoninės gamybos, 5,56x45 mm NATO kalibro automatų ir šautuvų – A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų, iki kol 2020 m. sausio 24 d. apie 09.30 val. kratos metu juos rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai. Veika kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Be to, jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2019 m. rugpjūčio 6 d., apie 13.00 val., Prienuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 120 Eur neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – 3 gramus MDMA, supakuotus trijuose permatomuose maišeliuose po 1 gramą ir įgytas narkotines medžiagas iki 2020 m. sausio 12 d. laikė gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. sausio 13 d., apie 02.00 val., vakarėlio metu, (duomenys neskelbtini), pirties namelyje, dalį narkotinės medžiagos paplatino, t. y. 1 gramą MDMA perdavė A. J., kuris 1 gramą MDMA padalino į lygias penkias dalis ir sumaišęs su gaiviuoju gėrimu perdavė M. R., V. Ž., M. S. ir jam, tai yra, V. R., ir dalį A. J. suvartojo pats, o kitą dalį narkotinės medžiagos - 2 gramus MDMA 2020 m. sausio 13 d., apie 03.00 val., A. J. sunaikino, t. y. išpylė į sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pirties namelyje esančią krosnį ir sudegino. Veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Be to, jis, 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 20.00 val., festivalio „G.“ metu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) muziejaus teritorijoje, neturėdamas tikslo platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 15 Eur neteisėtai įgijo nedidelį kiekį, t. y. dvi tabletes narkotinių medžiagų - MDMA, ir dalį narkotinių medžiagų, t. y. vieną tabletę – nenustatytą kiekį gramų MDMA suvartojo iš karto, o kitą dalį, t. y. vieną tabletę - 0,159 g. MDMA įsidėjo į kišenę, po to, 2019 m. rugpjūčio 11 d. ją padėjo gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iki tol, kol 2020 m. sausio 24 d., apie 09.30 val., kratos metu ją rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai. Veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1. V. R. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, požymius.

1.2. įvertinus kaltinamojo asmenybę - neturintis drausminių nuobaudų, teisiamas pirmą kartą, į jo sieki dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, kaltinamajam skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

1.3. įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į V. R. socialinius ryšius, nusikalstamų veikų pobūdį, net ir minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtų per griežta bausmė, todėl V. R. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta švelnesnė, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį skirti jam švelnesnę bausmę. Skunde nurodė, kad:

1.1. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį teismas skyrė 30 parų arešto bausmę, nors minimali arešto bausmė yra penkiolika parų (BK 49 straipsnio 3 dalis), kas reiškia, jog pagal BK 64¹ straipsnį sumažinus šią bausmę vienu trečdaliu bausmės dydis būtų buvęs akivaizdžiai mažesnis (10 parų), nei teismo paskirta galutinė arešto bausmė (20 parų).

1.2. nesutinka su teismo pozicija, kad jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, esant visumai teigiamų aplinkybių yra skiriamas trumpalaikis laisvės atėmimas už mažiau pavojingą veiką (BK 253 straipsnio 1 dalį), nei kad už sunkesnį nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalį) skiriama piniginė bauda. Kadangi įstatymas numato ne vieną bausmės rūšį, jos yra ne mažiau efektyvios pirmą kartą teisiamam asmeniui. Teismas galėjo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl BK 253 straipsnio 1 dalies.

1.3. šiuo atveju arešto bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Areštas yra per griežta bausmė, dėl ko turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, alternatyviai viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas, kas labiau atitiktų bausmės paskirtį. Kadangi už kitas nusikalstamas veikas jau yra paskirtos bausmės - bauda ir laisvės apribojimas, todėl sutiktų su viešųjų darbų bausme, galėtų juos dirbti laisvu nuo darbo laiku, pagal teismo paskirtą viešųjų darbų atlikimo laiką bei darbo valandų skaičių.

1.4. jo tėvai yra neįgalūs ir jis padeda jiems buityje bei prižiūri kaimo turizmo sodybą. Atlikdamas arešto bausmę negalėtų niekuo pasirūpinti ir tai labai apsunkintų tėvus, negalėtų vykdyti įsipareigojimų klientams, kurie nuomojasi jų kaimo turizmo sodybą, dėl to prarastų ir pajamas iš šios veiklos, kas neigiamai atsilieptų finansiškai.

1.5. arešto bausmės atlikimas gali žymiai įtakoti darbdavio pasitikėjimą juo, o negalėdamas vykdyti darbinių funkcijų, gali prarasti savo darbą. Jo darbas yra pakankamai įtemptas ir visi darbai planuojami iš anksto, sudarinėjami grafikai, kur ir į kokius objektus važiuos. Kadangi darbovietėje UAB „P.“ dirba dar neilgai, nuo (duomenys neskelbtini), todėl labai vertina savo darbą ir nenori jo prarasti. Be to, nemažą dalį darbo laiko praleidžia komandiruotėse Europoje, darbo vietos, objektai kinta periodiškai tiek Lietuvoje, tiek Europoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama V. R. kaltė padarius nusikalstamas veikas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniame skunde prašoma, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas V. R. paskyrė neteisingą bausmę, todėl nuosprendis keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

6. Kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas plačiai motyvavo bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skyrimą, tačiau visiškai nenurodė motyvų dėl bausmių, skirtinų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį. Nemotyvuotas sprendimas dėl bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ir lėmė neteisingos, neparemtos bylos duomenų analize, bausmės paskyrimą.

7. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas V. R. už šį nusikaltimą skyrė 30 parų arešto bausmę.

8. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininką, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.

9. V. R. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Spręsdamas dėl bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skyrimo, pirmosios instancijos teismas V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. R. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba, padeda neįgaliems tėvams buityje, prižiūri kaimo turizmo sodybą. Po nusikalstamų veikų padarymo V. R. savanoriškai kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sveikatos mokymo skyrių, kur išklausė ir buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą; 2016 m. gruodžio 5 d. – 2016 m. gruodžio 19 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) projekte „A. s.“; 2016 m. sausio 4 d. – 2016 m. sausio 22 d. mokėsi ir baigė (duomenys neskelbtini) kursą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. R. buvusių darbdavių charakterizuojamas išimtinai teigiamai, neturintis drausminių nuobaudų, teisiamas pirmą kartą. Teismas taip pat atsižvelgė į jo siekį dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą ir padarė išvadą, kad V. R. turi būti skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės yra ne mažiau svarbios parenkant nuteistajam bausmės rūšį ir dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. R. arešto bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nenurodė jokių motyvų. Nors už BK 253 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik areštą arba laisvės atėmimą, tačiau šiuo atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį bei pasekmes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad V. R. skirtina švelnesnė bausmės rūšis.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. R. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdis nėra toks pavojingas, kad būtų būtina jį izoliuoti nuo visuomenės. Vertinant V. R. padarytos veikos pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, bet ir nusikaltimo dalyką, į rūšinį padarytos veikos pavojingumo laipsnį (laikyta tik du šoviniai, įgyti privalomosios karinės tarnybos metu), kuris yra itin nedidelis. Teisėjų kolegijos vertinimu, lygiai kaip ir skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, V. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jo jaunas amžius reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o galimybės keisti gyvenimo būdą, dirbti ir būti naudingu šeimai bei visuomenei suteikimo.

12. Visuma byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir V. R. asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus tinkamai individualizuota bausmė ir pasiekti bausmės tikslai. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į tai, kad V. R. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę visiškai pripažino, nuosekliai paaiškino visas įvykių aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų (matyti, kad dalis kaltinimų pateikta tik dėl jo nuoširdžių parodymų), į V. R. socialinius ryšius, nusikalstamos veikos pobūdį, sprendžia, kad BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto bausmės paskyrimas būtų per griežta bausmė. Teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. R. baudą. Taigi, V. R. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirtina minimali už apysunkį nusikaltimą bausmė – 100 MGL dydžio bauda, kuri laikytina teisinga bei proporcinga padarytam nusikaltimui.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nenurodė jokių motyvų, kokiu pagrindu V. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Kaip matyti, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tas, kas padarė šiame straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes apie nuteistojo asmenybę, visišką kaltės pripažinimą, jo neigiamą požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas, nuoširdžias ir realias pastangas keisti savo gyvenimą bei į tai, kad V. R. yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, darytina išvada, kad šiuo atveju V. R. už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tikslinga skirti švelnesnę, tai yra baudos bausmę.

15. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį buvo paskyręs 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad V. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį padarytą nusikalstamą veika skirtina 15 MGL dydžio bauda, kuri laikytina teisinga bei proporcinga padarytam nusikaltimui.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalis dėl V. R. paskirtos bausmės keičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį pakeisti.

V. R., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

V. R., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį paskirti 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę - 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį bausmę (100 MGL) subendrinti su pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausme (150 MGL) iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 180 MGL, tai yra 9000 Eur (devynių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. R. galutinę bausmę – 120 MGL, tai yra 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė