- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2YT-8460-1136/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03291-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Pareiškėjas
- E. U.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
nedalyvaujant pareiškėjai E. U. suinteresuotų asmenų valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja po sutuoktinio P. U. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti ir kad po sūnaus K. U. mirties pareiškėja priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis P. U., o (duomenys neskelbtini) mirė sūnus K. U.. Po P. U. ir K. U. mirčių paveldėjimo bylos nebuvo užvestos ir paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Paaiškino, kad su sutuoktiniu apie 1970 metus ėmė statytis gyvenamąjį namą ant valstybinės žemės sklypo. 1999 metais kartu su sutuoktiniu ir sūnumi K. U. dalimis įsigijo valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi namas. Po sutuoktinio mirties namą, sutuoktinio įgytą žemės sklypo dalį prižiūrėjo, tvarkė kaip savo turtą, mokėjo mokesčius. Sūnus K. U. į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė, neprieštaravo, kad pareiškėja sutuoktinio ir tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama. Pati pareiškėja į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė dėl nežinojimo ir teisinio neišprusimo.
3. Po sūnaus K. U. mirties pareiškėja likusį turtą tvarko kaip savo, moka mokesčius, pasirūpino kadastriniais matavimais. Paaiškino, kad kreipėsi į notarą, tačiau jai buvo paaiškinta, kad paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduotas, nes reikia kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Teigė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą P. U. ir K. U. palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų paliktojo turto perėmimą valdyti. Nurodė neprieštarausiantis pareiškimui, jei teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėja rūpinosi paliktu turtu, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių nesusitvarkė palikimo per įstatyme nustatytą terminą. Prašė pareiškimo klausimą spręsti teismo nuožiūra pagal bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. pareiškimas iš dalies tenkintinas.
7. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: ji po sutuoktinio P. U. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti; ji priėmė palikimą po sūnaus K. U. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šie faktai turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jų priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
8. Teismas, vertindamas pareiškimo pagrįstumą, vadovaujasi teisės aktais, galiojusiais pareiškime nurodytais laikotarpiais.
9. Nustatyta, kad P. U. ir E. U. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. P. U. mirė (duomenys neskelbtini), K. U., miręs (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos ir P. U. sūnus. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1999 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu P. U. įgijo 294/1196 dalis, K. U. įgijo 619/1196 dalis ir E. U. įgijo 283/1196 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
10. Kaip jau minėta, palikėjas P. U. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 568 straipsnis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti.
11. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (pirmos eilės įpėdiniai).
12. Sutuoktiniais laikomi vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką (Santuokos ir šeimos kodekso 12 straipsnis). Sprendžiant sutuoktinio turto paveldėjimo klausimą, svarbus yra santuokos sudarymo momentas bei jos tęstinumas iki vieno iš sutuoktinių mirties.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir P. U. nuo (duomenys neskelbtini) yra nutraukę santuoką, tai yra po santuokos nutraukimo pareiškėja ir P. U. nustojo būti sutuoktiniais. Tai, kad pareiškėja po santuokos nutraukimo ir toliau gyveno kartu su P. U., nepatvirtina pareiškėjai ir P. U. buvus sutuoktiniams.
14. Teismas konstatuoja, kad pareiškėja, nebūdama P. U. sutuoktine, negali paveldėti jo turto, pradėdama turtą faktiškai valdydama (CPK 185 straipsnis). Įstatymas numato teisę priimti palikimą tik pergyvenusiam sutuoktiniui (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atmestinas.
15. Kaip jau minėta, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad K. U. mirė (duomenys neskelbtini), K. U. palikimas nepriimtas, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
17. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais.
18. Pareiškėja, per savo atstovą, nurodė, kad mirus sūnui K. U. likusiu turtu rūpinosi ji pati, gyvendama betarpiškai paveldimoje gyvenamojo namo dalyje, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą, rūpinosi namo kadastriniais matavimais. Pažymėtina ir tai, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Panevėžio seniūnijos seniūno pažymoje nurodyta, kad pareiškėja gyvena name, (duomenys neskelbtini).
19. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo kreipėsi pagalbos, tačiau jai buvo nurodyta, kad jos atveju be teismo sprendimo nebus išduotas pavelėjimo teisės liudijimas. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti, palikėjo K. U. palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Testamentų registro duomenimis, po K. U. mirties įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.
20. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad E. U. priėmė palikimą po sūnaus K. U. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paliktą mirusiojo turtą. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėja paveldės po K. U. mirties paliktą turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nustatydamas palikimo priėmimo faktą, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą iš dalies patenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sūnaus K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą.
Kitoje dalyje pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.