Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui K. J., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė R. J. palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad sklypas ir namas esantis (duomenys neskelbtini), neturi jokių komunikacijų, namą prižiūri ieškovė, atsakovas bei jo įstatyminė atstovė žemės sklypu ir namu nesirūpina. Nurodė, kad minėto sklypo ir namo dalis iki turto pardavimo iš varžytinių priklausė L. J., o dalis šio žemės sklypo ir dalis namo buvo kaip išlaikymas priteista nepilnamečiui K. J.. Prašo teismo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti K. J. tenkančio turto dalį ieškovei natūra, o atsakovui priteisti iš ieškovės kompensaciją. Nurodė, kad priteistinos sumos dydį kaip kompensaciją paskaičiavo vadovaudamiesi turto verte, kuri buvo nustatyta išvaržant dalį turto, laiko, kad tai pakankama suma. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų neprašo iš K. J., nes jis yra nepilnametis.

Atsakovas K. J. ir jo įstatyminė atstovė L. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, procesiniai dokumentai (ieškinys) atsakovui ir jo įstatyminei atstovei įteikti tinkamai, t.y. viešo paskelbimo būdu, atsiliepimas į ieškinį nepateikė.

Institucija teikianti išvadą byloje buvusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius (dabar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Institucija) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad tenkinus ieškovės ieškinį nepilnamečio vaiko K. J. interesai nebus pažeisti. K. J. įstatyminė atstovė L. J. visiškai nesidomi šios bylos procesu, ji kartu su K. J. faktiškai 2 metus gyvena Vilniaus r. Maišiagalos seniūnijoje.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė išvadoje išdėstytas aplinkybes. Nurodė papildomai, kad jau du metus vaikas K. J. gyvena jo senelei priklausančiuose namuose, gyvenimo sąlygos ten yra geros.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, 0,0674 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Namas) esantys (duomenys neskelbtini).

Ieškovei priklauso 23/30 dalis Žemės sklypo ir 23/30 dalys Namo, o atsakovui 7/30 dalys Žemės sklypo ir 7/30 dalys Namo. Ieškovė siekia įgyti atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį motyvuodama tuo, kad namas ir žemės sklypas yra apleistas, jo tvarkymui reikalingos papildomos investicijos, nes nėra įrengtos komunikacijos ir kt., o atsakovas ir jo įstatyminė atstovė nesirūpina turtu, todėl tikslingiausiai būtų atsakovui išmokėti kompensaciją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašo atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui už nuosavybės teise priklausančią 7/30 dalis žemės sklypo, 0,0674 ha, 7/30 dalis gyvenamojo namo priteisti iš ieškovės 6 195 Eur piniginę kompensaciją, o jai priteisti šį turtą natūra.

Pažymėtina, jog nei atsakovas, nei jo įstatyminė atstovė savo pozicijos dėl ieškovės pasiūlyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo neišsakė ir savo variantų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepasiūlė.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtintos atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais.

Sisteminis CK 4.75 straipsnio 1 dalyje ir CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškinio pareiškimas teisme patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. 2016-12-27 ieškovė siuntė atsakovui pasiūlymą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovas sutikimo nepareiškė. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tą aplinkybę, jog, kaip nustatyta byloje, atsakovas ir jo įstatyminė atstovė Žemės sklypu ir Namu nesirūpina, nekilnojamuoju turtu disponuoja tik ieškovė, turi būti sprendžiamas klausimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasinaudojant vienu iš leidžiamų būdu.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamos bylos atveju atidalijus minimą nekilnojamą turtą, paskiriant natūrą kiekvienam iš bendraturčių nekilnojamojo turto dalį, pirma, Nekilnojamajam turtui būtų padaryta neproporcinga žala, Nekilnojamojo turto vertė žymiai sumažėtų ir tokiu atveju nukentėtų tiek ieškovės, tiek atsakovo turtiniai interesai, antra, atidalyto Žemės sklypo ir Namo realizavimas ateityje būtų labai apsunkintas, trečia, šalys patirtų papildomas išlaidas, tiesiogiai susijusias su tokiu Nekilnojamojo turto atidalijimu, ketvirta, būtų sudarytos teisinės prielaidos tolesniems šalių tarpusavio konfliktams kilti bei tolesniam šalių bylinėjimuisi. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamos bylos atveju taikytinas subsidiarus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas – atidalijimas vienam asmeniui išmokant kompensaciją pinigais, o kitam asmeniui priteisiant šį turtą natūra, įvertinus ir tai, kad ieškovė disponuoja didesne šio ginčo objekto dalimi nei atsakovas.

Bylos duomenimis – atliktos turto vertinimo ekspertizės akte Nr. 17-07-07KK nurodyta, kad Žemės sklypo ir Namo vidutinė rinkos kaina yra 29528 Eur, tačiau 2/3 dalies turto vertė yra 17700 Eur. Atsakovui priklausanti turto dalis įvertinta 6195 Eur suma. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nėra. Nei atsakovas nei jo įstatyminė atstovė atsiliepimo į šį ieškinį nepareiškė, nepateikė prieštaravimų dėl atidalijimo būdo ar Nekilnojamojo turto vertės.

Teismas, įvertinęs tas aplinkybes, jog atsakovas ilgą laiko tarpą faktiškai negyvena Name (apie ką patvirtina institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė bei byloje esanti papildoma medžiaga) ir nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, o ieškovė prižiūri ir rūpinasi nekilnojamuoju turtu, daro išvadą jog ieškovės siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės būdas nagrinėjamos bylos atveju yra teisingas, protingas, racionalus, ekonomiškas ir priimtinas. Nutraukus bendrąją dalinę šalių nuosavybę ieškovės siūlomu būdu, be kita ko, bus optimaliai užtikrintos šalių teisės ir teisėti interesai, išvengta neproporcingos žalos Nekilnojamajam turtui padarymo. Todėl ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas pilnumoje, priteisiant ginčo objektą natūra ieškovei L. P., o atsakovui K. J. išmokant kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad nei atsakovas nei jo įstatyminė atstovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į posėdžius neatvyko, siekiant apsaugoti nepilnamečiui K. J. tenkančią pinigų sumą kaip kompensaciją už jam priklausančio turto dalį, priteista kompensacija pervestina į specialiąją Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad L. J. vardu yra įregistruotas uzurfruktas į 7/30 dalis Žemės sklypo ir Namo, kurie nuosavybės teise priklauso nepilnamečiui K. J.. Tenkinus ieškovės ieškinį ir nutraukus bendrąją dalinę šalių nuosavybę, priteisiant K. J. už tai piniginę kompensaciją, vadovaujantis CK 4.150 str. 2 d., nurodytas įrašas apie uzufruktą, naikinamas.

Valstybė byloje patyrė 7,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šios bylinėjimosi išlaidos ieškinį patenkinus turėtų būti priteistinos valstybei iš atsakovo, o jam neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms sumokėti, iš jo įstatyminės atstovės L. J., tačiau įvertinus tai, kad K. J. yra moksleivis, savo lėšų neturi, o išieškant lėšas iš jo įstatyminė atstovės, nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai, ši pinigų suma taip pat nepriteistina.

Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 139,38 Eur žyminio mokesčio, nors ieškovės pareikštas ieškinys šioje byloje yra apmokestintas 139,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, todėl ieškovei grąžintina 0,38 Eur žyminio mokesčio permoka, o patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovės atstovės prašymu iš nepilnamečio atsakovo K. J. nepriteistinos.

Kadangi atsakovui ir jo įstatyminei atstovei procesinių dokumentų įteikti jų gyvenamosios ir įstatyminės atstovės darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovė neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas atsakovui ir jo įstatyminei atstovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, 0.0674 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) natūra 7/30 dalis žemės sklypo, 0.0674 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7/30 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. P. 6195,00 eurų dydžio pinigine kompensaciją už 7/30 dalis žemės sklypo, 0.0674 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7/30 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). K. J.. a.k. (duomenys neskelbtini), naudai. Piniginę kompensaciją sumokėti per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos, t.y. nuo 2018-09-04 į Vilniaus regiono apylinkės teismo, j. a. k. 191449618, depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant mokėjimo paskirtį „Piniginė kompensacija K. J., a.k. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. e2-4596-213/2018“

Panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke apie uzufruktą L. J. gim. 1975-05-07 vardu į daiktus: 1) 7/30 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 7/30 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresus (duomenys neskelbtini).

Grąžinti ieškovei L. P. 2017-12-21 sumokėto žyminio mokesčio permoką – 0,38 Eur. Išaiškinti ieškovei, kad vadovaujantis šia nutartimi žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2018-09-04 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4596-213/2018 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui K. J., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. J., institucijos, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovo ir jo įstatyminės atstovės gyvenamoji vieta nežinoma, todėl atsakovui ir jo įstatyminei atstovei sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas ir jo įstatyminė atstovė informuojami, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus“.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.