Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., vertėjai Vidai Rimkienei, išnagrinėjęs

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, dirbančio „(duomenys neskelbtini)” vairuotoju, nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl to, jog 2017-03-12, 17:15 val., muitiniam tikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvija), su puspriekabe „Schmitz SCS 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvija), priklausančios „(duomenys neskelbtini)”, kurią vairavo Latvijos pilietis J. Š.. Patikrinus transporto priemonės puspriekabę buvo nustatyta, kad vairuotojas puspriekabėje be OSB plokščių, kurioms turėjo dokumentus, gabeno 4 vnt. naujų radialinių padangų „Hankook DL 10+e-cube MAX 315/70R22.5“ be diskų, kurių vertė - 800 eurų, 2 vnt. naujų radialinių padangų „Continental HTR2 385/65R22.5“ su metaliniais diskais, kurių vertė - 400 eurų, 1 vnt. naudotą radialinę padangą „GT RADIAL GTL919 385/65R22.5“ su metaliniu disku, kurio vertė - 200 eurų. Bendra gabentų prekių vertė - 1400 eurų. Pareikalavus pateikti 4 radialinėms padangoms be diskų ir 3 radialinėms padangoms su metaliniais diskais krovinio gabenimo ar įsigijimo dokumentus, tikrinimo metu J. Š. dokumentų nepateikė.

J. Š. kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir parodė, kad viršininko paliepimu 7 padangas vežė kolegoms, kurie laukė jo Vokietijoje. Padangų dokumentų neturėjo, nes viršininkas jų nepateikė. Padangų vertė yra apie 1400 Eur.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) vadovas pateikė dokumentus, patvirtinančius padangų įsigijimą bei jų gabenimą, paaiškindamas, kad šios padangos skubiai buvo vežamos į Vokietiją kitam jų įmonei priklausančiam vilkikui, kuris buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes jie nustatė, kad šio vilkiko padangos per daug nusidėvėjusios. Per skubėjimą jis neperdavė vairuotojui J. Š. reikalingų dokumentų, todėl labai apgailestauja.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo padarymo faktas ir J. Š. kaltė įrodyta byloje surinkta ir teisme ištirta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, jo paties paaiškinimu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, tarptautiniu važtaraščiu, administracinių nusižengimų registro pažymą apie galiojančias nuobaudas. Byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padaryto nusižengimo faktinėms aplinkybėms atskleisti, nusižengimo požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų.

J. Š. nusižengimas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 214 straipsnio 3 dalyje, požymius, kadangi gabeno 7 padangas, kurių vertė viršija 30 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų.

J. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir jo neginčijo (LR ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – 32 metų amžiaus, informacijos apie galiojančias administracines nuobaudas, paskirtas Lietuvos Respublikoje, jo atžvilgiu byloje nėra. Taip pat, atsižvelgtina į tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, o ne tyčiniais veiksmais, pažeidimu nesukeltos sunkios pasekmės, nepadaryta materialinė žala ar kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai, nustatytai verslo, valdymo, teisinei tvarkai. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, J. Š. taikytinos LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina mažesnė nuobauda negu numatyta LR ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijos minimali riba. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas LR ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, kadangi net ir minimalios 1000,00 Eur baudos paskyrimas už administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 214 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pažeidimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam nusižengimui. Teismas daro išvadą, kad 200,00 Eur dydžio bauda šiuo atveju būtų pakankama nuobauda ir pamoka asmeniui, jos paskyrimas atitiktų administracinei nuobaudai keliamus tikslus, paskirtį.

Dėl prekių (krovinio) konfiskavimo

LR ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą.

Pagal LR ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal LR ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Kadangi, LR ANK 214 straipsnio 3 dalies pažeidimas nepatenka į baigtinį LR ANK 29 straipsnio 4 dalies nusižengimų sąrašą, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Todėl, administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog J. Š. gabeno Latvijos įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovinį, kurį minėtas asmuo gabeno įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovo (viršininko) paliepimu, tačiau su savimi neturėjo įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Nagrinėjamojoje situacijoje nustačius, jog J. Š. gabeno ne jam, o ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovinį, sulaikytam kroviniui netaikomas konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

J. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį ir skirti administracinę nuobaudą – dviejų šimtų (200) eurų baudą.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų: (AB „Swedbank“ Nr. LT247300010112394300, AB „Citadele“ bankas LT787290000000130151, AB DNB bankas LT744010051001324763, AB SEB bankas LT057044060007887175, AB Šiaulių bankas LT327180000000141038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas LT747400000008723870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius LT122140030002680220, UAB Medicinos bankas LT427230000000120025) įmokos kodas: 1001, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (gavėjo kodas 188659752).

Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK): 17066088802.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, baudą priverstiniu būdu išieško antstolis. Tokiu atveju pažeidėjui reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Grąžinti „(duomenys neskelbtini)” įgaliotiems atstovams septynias (7) padangas, nurodytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokole.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.