- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- e2YT-920-377/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00220-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas‘‘ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo tėvo B (B) Š, gimusio (duomenys neskelbtini) , mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo mama A. Š., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis gimė ir užaugo B (B) Š ir A. Š. šeimoje. Tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) . Tėvai, gyvendami santuokoje, 1963 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nusipirko 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini), kurie viešajame registre įregistruoti mamos A. Š. vardu. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str., turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, nors viešajame registre ir įregistruotas vieno iš sutuoktinio vardu. Tėvas B. Š. mirė (duomenys neskelbtini) . Po tėvo mirties pagal tuo metu galiojusį įstatymą, palikimą galėjo priimti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau tėvo B. Š. mirties metu nei jis, nei mama nesikreipė į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo. Mano, kad taip atsitiko todėl, kad tėvų santuokos metu įgytas turtas teisiškai buvo registruotas mamos A. Š. vardu, todėl manė, kad turtas priklauso A. Š. ir paveldėjimo teisės santykiai neatsiranda. Po tėvo B. Š. mirties, mama A. Š. liko gyventi jų su sutuoktiniu įsigytame gyvenamajame name, tvarkė jį, remontavo, prižiūrėjo ir valdė kaip savo nuosavybę, be to, rūpinosi žemės sklypo po pastatais įsigijimu. 2006 m. kovo 1 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir iš valstybės įsigijo 380/760 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) . Žemės sklypo dalį mama įsigijo būdama jau našle, todėl jis laikomas mamos asmenine nuosavybe. Po tėvo B. Š. mirties mamai A. Š. liko ir visi kilnojamieji, asmeniniai daiktai, kurie buvo įgyti santuokoje su palikėju B. Š.. Todėl laiko, kad po palikėjo B. Š. mirties palikimą priėmė mama A. Š., pradėdama faktiškai valdyti visą palikėjui priklausiusio turto dalį. Mama A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Po mamos mirties palikimą priėmė pareiškėjas paduodamas pareiškimą notarui. Mama A. Š. buvo parašiusi testamentą, todėl jis yra po mamos mirties mamos vardu likusio turto testamentinis įpėdinis. Kitų nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo - VĮ ,,Turto bankas‘‘ atsiliepimu nurodė, kad teisme pasitvirtinus, kad A. Š. po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus dėl pareiškimo patenkinimo. Prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 3 d.). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančios medžiagos, nustatyta, kad pareiškėjo K. Š. tėvai buvo B (B) Š ir A. Š.. Iš santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjo tėvai susituokė(duomenys neskelbtini).
Iš VĮ ,,Registrų centras‘‘ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenant santuokoje pareiškėjo tėvai pagal 1963 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7019, įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas viešajame registre įregistruotas A. Š. vardu. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos TSR Santuokos ir Šeimos kodekso 21 str., turtas įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Iš mirties liudijimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. Š., testamento nepalikęs, o(duomenys neskelbtini) mirė mama A. Š.. Pastaroji testamentu visą savo vardu valdytą turtą paliko pareiškėjui.
Iš VĮ ,,Registrų centras‘‘ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo mama jau po tėvo ir sutuoktinio mirties 2006 m. kovo 1 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir iš valstybės įsigijo 380/760 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) . Todėl šis žemės sklypas laikomas A. Š. asmenine nuosavybe.
Bylos medžiaga nustatyta, kad santuokos metu pareiškėjo tėvai pagal 1963 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7019, įsigijo ½ dalį nekilnojamojo turto su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) , kuris registruotas A. Š. vardu. Iš karto po sutuoktinio mirties pareiškėjo mama liko gyventi sutuoktinių nuosavybės teise įsigytame gyvenamajame name, rūpinosi visu likusiu turtu, jį valdė ir juo naudojosi kaip savo. Todėl po sutuoktinio mirties visas mirusiajam priklausiąs turtas atiteko tik sutuoktinei.
B. Š. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos CK 587 str. (1964 m. liepos 7 d. redakcija), palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Tai gali būti padaryta raštu - per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir t.t.) įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). Po tėvo B. Š. mirties pareiškėjo mama A. Š. ir toliau liko gyventi santuokos metu įgytoje valdoje, rūpinosi visu likusiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, jį valdė ir juo naudojosi kaip savo. Tačiau po sutuoktinio mirties, per įstatymo numatytą laikotarpį dėl palikimų priėmimo nesikreipė į notarinę kontorą, tačiau mama po sutuoktinio mirties, atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kitų įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių nėra. Iš Tauragės rajono 1- ojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po B. Š., mirties(duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta.
Pagal A. Š. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Iš Tauragės rajono 1- ojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po A. Š. mirties(duomenys neskelbtini) notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) . Priėmęs palikimą šioje byloje yra mirusios testamentinis įpėdinis sūnus K. Š.. Paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.
Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančių dokumentų ( (duomenys neskelbtini) str.).
Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą išdavimo į tėvo B (B) Š nuosavybės teise valdyto turto dalį mamos A. Š. vardu ( CPK 448 str. 1 d).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo tėvo B (B) Š, gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė mama A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.