Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. S. (nukentėjusysis pagal kaltinimą A. S.) ir jo gynėjui (atstovui) advokatui J. B.,

kaltinamajam A. S. (nukentėjusysis pagal kaltinimą M. S.) ir jo gynėjai (atstovei) advokatei S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, dirba įgijęs verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje;

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB "Inservis", neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinimas M. S.

M. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo, būtent: jis, 2018-01-24 apie 19:00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. S. metu, alkūne nukentėjusįjį vieną kartą pastūmė, tuomet vieną kartą alkūne sudavė jam vieną smūgį į pilvo sritį, po ko jam susilenkus kumščiu sudavė du kartus į galvą, nukentėjusiajam suklupus rankomis suėmė jo kaklą ir pradėjo smaugti, taip smurtaudamas sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimus kairio užausio srityje, virš kairiojo antakio kraujosruvas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Sujungtoje byloje kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų procesinės padėties specifika ir teismų praktika buvo išsamiai aptartos 2018-11-15 nutartyje, kai teismas sprendė M. S. gynėjo ir atstovo pateiktą prašymą dėl bylos grąžinimo prokurorui (3 t., b. l. 45-48).

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados ir motyvai

M.S. teigimu, žmonos (R. S.) brolis (A. S.) visą turtą nori užgrobti, nesirūpina sergančia motina. Jam pastarasis grasina fiziniu susidorojimu.

Kaip ir buvo nurodyta M. K. tarnybiniame pranešime, A. S. ir M. S. buvo pasirašytinai įspėti dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio, išaiškinta atsakomybė pagal 145 straipsnį (teismo pastaba – BK 145 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) (1 t., b. l. 24; 2 t., b. l. 20).

Į nukentėjusiojo M. S. klausimą: - jei užlaužtas žmogaus kaklas, žmogus gali šaukti ir skleisti kažkokius garsus;

Į teisėjos klausimą: - taip suimant kaltinamąjį, kaip rodė nukentėjusysis, kaltinamajam galėjo būti stuburo dalies raiščių patempimas.

Specialisto išvadoje Nr. G 412/2018(01) nurodoma, kad remiantis M. S. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pastarajam nustatyta kairio dilbio poodinė kraujosruva, kairio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-01-24). Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis. Atsižvelgiant į nustatytų sužalojimų makrimorfologinį vaizdą ir lokalizaciją neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir kontaktavus aukščiau minėtomis kūno sritimis su kietu paviršiumi. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. Individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužfiksavo (2 t., b. l. 55, 56-58).

Pažymėtina, kad šios specialisto išvados tiriamoje dalyje buvo atlikta medicininių dokumentų apžiūra ir pačio tiriamojo – M. S.. Iš medicininių dokumentų – VšĮ „Šeškinės poliklinika“ 2018-01-25 medicinos dokumento kopijos (Ligos atvejo Nr. 20180125-45258) nustatytas – „Pagrindinė liga: krūtinės ląstos sumušimas. Nusiskundimai: skauda krūtinė, k. kelio sąnarį, žasto sritį. – 7 balai. Trauma įvyko 2018-01-24, apie 19 val., sumušė švogeris – žmonos brolis. Samoningas, orientuotas. Išorinių traumos požymių nėra. <...> K. žasto sritis nesutinusi, poodinių hematomų nėra. K. peties ir k. alkūnės sąnarių judesiai neriboti, neskausmingi<...>“. Apžiūrint M. S. specialisto, nustatyta dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, 3X2 cm bliški žalsvai gelsva poodinė kraujosruva <...>. Aptarti duomenys patvirtina, kad besilankant VšĮ šeškinės poliklinikoje 2018-01-25, t. y. kitą dieną po įvykio, M. S. nebuvo nustatytos jo nurodomose sumušimų vietose jokių matomų himatomų, o pastarąjį apžiūrint specialisto 2018-02-02, tokios nustatytos kitose vietoje – kairiajame dilbyje su odos nubrosdinimu. Dėl tokio neatitikimo M. S. davė parodymus ir nurodė, kad neatitikimai sąlygoti tuo, kad jie nebuvo išryškėja apžiūrint pas gydytoją pirmą kartą, iškarto po įvykio.

Liudytoja R. S. apklausta 2018 m. spalio 11 d. posėdyje (iki bylų sujungimo baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-154-859/2018) parodymus duoti apie savo brolio ir sutuoktinio veiksmus sutiko. Pastaroji iš esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir 2018 m. rugsėjo 10 d. teisiamojo posėdžio apklausos metu, apie įvykį iki konflikto pradžios. Kai A. išėjo po pokalbio su ja kitame kambaryje, kur jis buvo ramus, ji išgirdo trenksmą, žodžius – aš tave užmušiu. Išėjusi pažiūrėti pamatė, kad A. buvo agresyvus, jis daužė jos vyrą. Pabandė juos išskirti. Tuo metu jos vyras apkabino A. Ji prašė A. baigti, klausė, kas čia vyksta. A. daužydamas jos vyrui per lytinius organus šaukė, kad užmuš. Išgirdęs, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, A. pradėjo šaukti kaimynų pagalbos. Prieš policijos pareigūnams atrakinant duris, triukšmą išgirdo kaimynai ir pradėjo belsti. Praėjusi pro brolį ir vyrą atrakino duris, kaimynų nebuvo. A. išstūmė jos vyrą į laiptinę ir šaukė, jog numes jos vyrą nuo laiptų. A. šaukė, rėkė, mosikavo rankomis. Atėjęs kaimynas pasiteravo kas vyksta, o išgirdęs, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, numojo ranka ir nuėjo. Atvykę policijos pareigūnai liepė vyrams vienam kitą paleisti. Nuėję į butą aiškinosi įvykio aplinkybes. Vyras buvo silpnas. Pareigūnė pasiūlė medikų pagalbą, tačiau vyras atsisakė. Kadangi vyrui drebėjo rankos ir jis negalėjo rašyti, tai pasiaiškinimą už vyrą parašė ji. Ji pasakė, kad A. S. elgėsi agresyviai. Ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat nurodė, kad A. jos vyrui daužė lytinius organus. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis), duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja paaiškino, jog yra taip, kaip dabar ji sako. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti ne taip pasakyta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jos duoti parodymai yra teisingi. Jai nėra žinoma kodėl jos brolis grasino mušti ir užmušti jos vyrą. A. jos vyro atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai. Nebuvo nustatyti lytinių organų sužalojimai, buvo kiti sužalojimai. Santykiai pablogėjo po tėvo mirties, tačiau kodėl taip atsitiko, jai nėra žinoma (2 t., b. l. 166-167).

Ikiteisminiuose tyrimuose liudytoja iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, išskyrus tas, dėl kurių teisiamajame posėdyje 2018-10-11 buvo perskaityti jos parodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 1-01-1-05048-2018-1 (teismo bylos Nr. 1-154-859/2019). O būtent, liudytoja ikiteisminiame tyrime parodė, kad po pokalbio su broliu A. S., kuris vyko ramiai, pastarasis išėjo iš kambario ir ji išgirdo garsą, lyg kažkas būtų atsitrenkęs į baldus ar duris. Pasigirdo jos brolio balsas. Jis sakė – „Aš tave užmušiu“. Išsigandusi išėjo į koridorių ir pamatė, kad abu vyrai, tiek jos brolis, tiek jos sutuoktinis, buvo apglėbę vienas kitą, jie stumdėsi. Jos brolis vis taikėsi jos sutuoktiniui suduoti į lytinius organu, rėkdamas „Tu neturi lytinio organo“. (1 t., b. l. 42-43; 2 t., b. l. 47-48).

Liudytojas G. A. apklaustas 2018 m. rugsėjo 27 d. teisiamajame posėdyje (baudžiamoji byla Nr. 1-2839-1017/2018 iki sujungimo) parodė, kad jis yra R. ir A. kaimynas. R. vyrą yra matęs gal porą kartų. Sėdėdamas vakare su žmona virtuvėje, išgirdo viršuje keistus garsus, pagalvojo gal perstumdo baldus. Vėliau išgirdo šauksmus. Šauksmas sklido iš antro aukšto. Girdėjos šauksmas „Henrikai“, buvo dar girdimi kažkokie šauksmai, tačiau jų aiškiai negalėjo suprasti. Nubėgęs į antrą aukštą pamatė pasilenkusį A., kurį užspaudęs už kaklo laikė R. vyras. Jam nėra žinoma ar tuo metu R. vyras A.ą tik laikė, ar smaugė. Tačiau R. vyro rankos tikrai buvo ant A. S. kaklo, o pačio A. rankos jam pasirodė laisvos, paleistos į apačią. R. stovėjo arčiau skydinės, o vyrai arčiau durų. Priėjęs norėjo atitraukti R. vyro rankas, tačiau A. parodė, kad neatitraukinėtų. Sesuo tuo metu stovėjo šalia. Pagalvojęs, kad tai šeimyniniai reikalai, kad išsisakins patys, jokių veiksmų nesiėmė. R. sakė, kad yra iškviesti policijos pareigūnai. Su A. yra buvę porą nesusipratimų. Galima sakyti agresyvaus A. nėra matęs (3 t., b. l. 13-14).

Iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir 2018 m. rugsėjo 27 d. teisiamajame posėdyje, liudytojas davė ir 2018 m. spalio 11 d. teisiamajame posėdyje (iki bylų sujungimo baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-154-859/2018). Papildomai liudytojas paaiškino, kad būdamas bute girdėjo pokalbius, kurie nepasirodė draugiški. Nurodė, kad kaltinamasis A. laikė ramiai. A. sakė jam kviesti policiją, tačiau R. pasakė, kad policiją jau iškvietė. Jis norėjo atlaisvinti viršuje esančio vyro rankas, tačiau pamatęs, kad tai R. vyras, pagalvojo, jog nenori kištis į šeimyninius reikalus ir kultūringai pasiūlė iškviesti policiją. Kadangi reikėjo paimti anūkę, tai grįžo namo. Jis nepastebėjo, kad A. laiptinėje grėstų koks pavojus. Jam nėra žinoma kaip stipriai R. vyras laikė A. už kaklo, t. y. ar buvo smaugimas, ar ne (2 t., b. l. 167-168).

Analogiški liudytojo parodymai ir ikiteisminiuose tyrimuose (1 t., b. l. 55-56; 2 t., b. l. 37-38).

Liudytojo teisme duotus parodymus teismas, prašant A. S. gynėjai/atstovei, pagarsino 2018-12-13 teisiamajame posėdyje (3 t., b. l. 51).

Liudytoja M. K. teisiamajame posėdyje 2018-10-11 (baudžiamoji byla Nr. 1-154-859/2018 iki sujungimo) parodė, kad tikslios datos neprisimena, žemos metu, galėjo būti Architektų g., Vilniuje, gavo iškvietimą dėl šeimyninio konflikto. Atvyko su A. B., kuris ėjo pirmas. Porininkas jam sakė, kad matė du susikibusius vyrus. Ji to nematė. Matė, kad visi buvo prie durų. Dar gal buvo moteris, neatsimena. Kai atėjo, konflikto jau nebuvo. Negali pasakyti, ar girdėjo triukšmą lipant laiptais. Paprašė visų eiti į butą, kur aiškinosi. Prisimena, kad konfliktas buvo dėl močiūtės globos. Išsiskyrė žmonių nuomonė. Abu vyrai buvo nusiteikę agresyviai vienas kito atžvilgiu. Aiškino aplinkybes, kas pirmas ką padarė. Kažkuris kitą pastūmė. Vienas kitam turėjo pretenzijų dėl fizinio skausmo sukėlimo ir dėl turto. Kas ką sužalojo nežino. Į klausimą, ar reikia medikų pagalbos, atsakė, kad nereikia. Išklausė abiejų vyrų. Sakė, kad buvo kažkoks prismaugimas, bet tiksliai nežino. Abu vyrus nuvežė į komisariatą. Dėl įvykio surašė tarnybinį pranešimą. Negali pasakyti kuris kurį smaugė. Abu turėjo pretenzijų vienas kitas ir dėl turto, ir dėl globos, kažkokių atliktų veiksmų. Bijo suklysti dėl smaugimo, nes įvykių būna daug. Darė telefonu įrašą. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (BPK 276 straipsnio 4 dalis) ir jos rašytą tarnybinį pranešimą (teismo pastaba - 2018-01-24 tarnybinis pranešimas), pastarojo patvirtino, kad jie teisingi. Neprisimena, kodėl parašė „stuktelėjo/stumtelėjo“ (3 t., b. l. 27).

Teisiamajame posėdyje 2018-10-18 (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-2839-1017/2018) liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisiamajame posėdyje 2018-10-11, ir tai, kad iškvietimas buvo šėimyninis dėl smurto, nepasidalina kažkokiais turtais. Ji ėjo už porininko, jos viską labiau matė. Buvo su A. B.. Paties įvykio laiptinėje ji Porininkas pasakojo, kad buvo susikibę du vyrai. Kokia poza tiksliai neatsimena. Jie patys pasakojo, jei neklysta, kad vienas stumtelėjo ir susikibo bei smaugė. Viskas vyko dėl stumtelėjimo (3 t., b. l. 38-39).

Liudytoja M. K. ikiteisminiuose tyrimuose, atitinkamai 2018-03-09 ir 2018-parodė, kad 2018-01-24 patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. B. apie 19:28 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje (duomenys neskelbtini) pranešėjos brolis konfliktuoja su pranešėjos vyru. Atvykus pranešime nurodytu adresu, laiptinėje pasitiko R. S., kuri ir kvietė policiją, jos lydimi ėjo link buto, kuriame ir vyko nurodytas konfliktas. Ji paaiškino, kad jos vyras M. S. ir jos brolis A. S. susimušė. Jos kolega A. B. ėjo pirmas, ji su pranešėja ėjo iš paskos. Ar konfliktuojantys vyrai buvo laiptinėje ar bute ji tiksliai pasakyti negali, jos kolega apie tai galėtų papasakoti plačiau. Kadangi ėjo iš paskos, kad vyrai smaugtų vienas kitą pati nematė. Jai kartu su pranešėja ir kolega užėjus į butą, vyrai vienas kito nesmaugė. Jiems užėjus į butą vyrai vėl pradėjo kivirčytis, rėkti vienas ant kito, dėl buto kuriame gyvena R. S. ir A. S. motina, vyrai pykosi dėl nuosavybės teisių į butą bei motinos globos. Dar kartą paprašius jų nurimti ir kalbėti po vieną jie taip ir pasielgė. A. S. paaiškino, kad buto koridoriuje prasilenkiant su M. S. jis alkūne stumtelėjo vyrą, todėl jie ir susistumdė. A. S. atsidaręs buto duris bandė išsikviesti kaimynus į pagalbą. M. S. teigė, kad žmonos brolis A. S. su kuriuo ir įvyko konfliktas nesirūpina sergančia motina, nori užgrobti jo turtą, bei grasina jam fiziniu susidorojimu, kaip grasina vyras nenurodė. Daugiau apie šį įvykį nieko pakomentuoti negali (1 t., b. l. 49-50).

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje 2018-09-10 (teismo pastaba – protokole nurodyta klaidingi teisiamojo posėdžio metai, vietoje 2018 nurodyti 2017 m.; prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-2839-1017/2018) parodė, kad prisimena iškvietimą į Architektų gatvę. Laiptinėje du asmenys buvo susikibę kaip imtynininkai, aiškinosi santykius. Kas ką laikė, sunku prisiminti. Prašė vadovautis jo surašytu tarnybiniu pranešimu. Šie du vyrai yra salėje. Jis su porininke juos pristatė į policijos komisariatą. Perskaičius liudytojo A. B. parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis), duotus ikiteisminio tyrimo metu (teismo pastaba - protokole nurodomi 1 tomo b. l. 41-42, tačiau sujungus bylas tai yra 2 tomas). Į pateiktus klausimus liudytojas parodė, kad perskaityti parodymai yra teisingi. Jis muštynių asmeniškai nematė, iki jų atvažiavimo galbūt jie mušėsi. Barėsi jie vienas su kitu. Vienas ant kito sakė, kad mušėsi. Kas kojomis, kas rankomis. Kas stumtelėjo alkūne kurį, dabar sunku jam pasakyti. Neatsimena. Kai jis su porininke atvyko pamatė du vyrus, abudu buvo pasilenkę, apsikabinę kaip imtynininkai. Kaimynų nebuvo. Kuris daugiau nukentėjo, jam sunku pasakyti. Abudu jie kaltino vienas kitą. Greitosios abudu atsisakė. Turėtų būti filmuota medžiaga apie šį įvykį. Filmavo M. K.. Kaltinamasis (teismo pastaba – A. S.) rašė pareiškimą kad - „ jaučiu aštrų skausmą“. Bet jis rašė komisariate, o ne bute (2 t., b. l. 136).

Teisiamajame posėdyje 2018-10-11 (baudžiamoji byla Nr. 1-154-859/2018 iki sujungimo) liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisiamajame posėdyje 2018-09-10, kad atvykę pamatė du apsikabinusius vyriškius, kaip imtynėse, jie buvo susirėmę. Į teisėjo klausimą atsakė, kad – „ laiptinėje matėme, kad yra grumtynės. Vienas per kaklą laikė apkabinęs, kitas iš viršaus uždėjęs ranką. Negirdėjo, kad ką vyrai sakytų, moteris buvo išsigandusi. Ta moteris ir kvietė policiją. <...>.“. Parodė, kad jiems liepė paleisti vienas kitą, ką jie ir padarė. Vienas kitą vyrai kaltino dėl motinos nepriežiūros, dėl pastūmimo, buitiniai dalykai. Pažymėjo, kad jų akivaizdoje smūgių suduota nebuvo (1 t., b. l. 164).

Liudytojas A. B. ikiteisminiuose tyrimuose, atitinkamai 2018-06-13 parodė, kad 2018-01-24 dirbant kartu su vyr. patrule M. K.. 19.28 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pranešėjos brolis konfliktuoja su pranešėjos vyru. Atvykus nurodytu adresu, laiptinėje pasitiko pranešėja R. S.. Kartu su ja nuėjo iki buto, kuriame ir vyko konfliktas. Ji paaiškino, kad jos vyras M. S. ir jos brolis A. S. susimušė ir vis dabar mušasi. Kad konfliktas persikėlė į laiptinę. Jis ėjau pirmas, jam už nugaros ėjo pranešėja ir kolegė M. K.. Priėjus nurodytą aukštą, pamatė du vyrus, kurie vienas kitam buvo įsikabinę į drabužius. Jokių smūgių jo akivaizdoje vyrai vienas kitam nesudavė, jie tiesiog stovėjo įsikabinę vienas į kitą kaip ir minėjo prieš tai. Taip pat nematė, kad vienas kitą smaugtų, nepastebėjo jokių akivaizdžių smurto išraiškų. Pamatęs juos vieną kitą laikančius už drabužių, pasakė, kad jie paleistų vienas kitą. Ir jie po jo žodžių iš karto vienas kitą paleido. Tada jo nurodymu visi nuėjo į buto vidų. Jiems užėjus į butą vyrai pradėjo šaukti vienas ant kito, dėl buto kuriame gyvena R. S. ir A. S. motina (vardo ir pavardės nepamena). Vyrai pykosi dėl nuosavybės teisių į butą, bei motinos globos ir priežiūros. Dar kartą paprašius jų nurimti ir kalbėti po vieną jie taip ir pasielgė. A. S. paaiškino, kad buto koridoriuje prasilenkiant su M. S. jis alkūne stumtelėjo vyrą, todėl jie ir susistumdė. A. S. atsidaręs buto duris bandė išsikviesti kaimynus į pagalbą. M. S. teigė, kad žmonos brolis A. S., su kuriuo ir įvyko konfliktas, nesirūpina sergančia motina, nori užgrobti jo turtą, bei grasina jam fiziniu susidorojimu. Kaip grasina A. S., M. S. paaiškinti negalėjo. Ant vyrų kūnų sužalojimų nesimatė ir neminėjo, kad patyrė kažkokių sužalojimų, abiejų vyrų drabužiai buvo sveiki t. y nesuplėšyti. Abu pageidavo rašyti pareiškimus dėl vienas kito atžvilgiu naudojamo fizinio smurto. Abu vyrai buvo pristatyti į Vilniaus m. 1PK tolimesniam įvykio aiškinimuisi (1 t., b. l. 58; 2 t., b. l. 41-42).

Minėta, kad patrulė M. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad – „<...>užlipus į 2 aukštą porininkas A. B. pamatė pravertas 49 buto duris. Laiptinės aikštelėje stovėjo du vyrai, kurie pasilenkę vienas kitą smaugė<...>“. Kaip matyti iš pačio teksto, pati patrulė šio įvykio nematė ir aplinkybes nurodė iš porininko žodžių. Apklausta liudytoja ikiteisminiame tyrime ji negalėjo nurodyti ar jiems atvykus konfliktas buvo bute, ar laiptinėje, ar vyrai vienas kitą smaugė, nes ji ėjo iš paskos porininko ir nieko nematė. Būtent porininkas apie tai ir gali papasakoti. Kaip matyti iš liudytoju apklausto patrulio A. B. parodymų, atvykęs jis pamatė du vyrus, kurie vienas kitam buvo įsikabinę į drabužius. Jokių smūgių jo akivaizdoje vyrai vienas kitam nesudavė, jie tiesiog stovėjo įsikabinę vienas į kitą kaip ir minėjo prieš tai. Taip pat nematė, kad vienas kitą smaugtų, nepastebėjo jokių akivaizdžių smurto išraiškų. Svarbu ir tai, kad liudytojas ir apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad atvykęs į iškvietimą pamatė, kad abu vyrai laiptinėje buvo pasilenkę, apsikabinę, susikibę kaip imtynininkai, muštynių asmeniškai nematė. Todėl teismas sprendžia, kad būtent tokios įvykio aplinkybės buvo patruliams atvykus pagal iškvietimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Butas), gyvena A. S. ir jo sesers R. S. motina E. S..

Iš A. S. pateikto Sprendimo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas išsprendė R. S. ir A. S. pareiškimus pripažinti pastarųjų motiną, t. y. E. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Vilnius, neveiksnia turtinių (Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo, toliau-Aprašo 10.1.1., 10.1.2., 10.1.3., 10.1.4., 10.1.5., 10.1.6., 10.1.7. p. p.) ir asmeninių neturtinių santykių (Aprašo 10.2.1., 10.2.2., 10.2.3., 10.2.4., 10.2.5., 10.2.6.p.p.) srityse pagal Vilniaus miesto socialinės paramos centro į. k. 190997565, 2017-04-14 išvadą Nr. 130-771, nes ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visuose turtinių ir neturtinių santykių srityse, negeba pasirūpinti savimi. Tuo pačiu Sprendimu teismas išsprendė ir priešpriešinius R. S. bei A. S. pareiškimus dėl globos ir turto administravimo - pripažino E. S., gimusią 1932-06-28, neveiksnia tam tikrose srityse (teismo pastaba – nurodyta Sprendime), įsteigė jai globą, globėją bei turto administratorių nurodytose srityse paskyrė sūnų A. S.. Sprendimas įsiteisėjo 2018-02-23.

Kaip matyti iš Sprendimo, A. S. motiną rūpinasi kasdien. Esant būtinumui, sūnus apsigyventu kartu su ja. Gi R. S. pozicija šiuo klausimu buvo priešinga. Ji motiną lanko 1-2 kartus per savaitę. Jos manymu, motinos interesus labiau atitiks profesionalaus asmens (med. darbuotojo) priežiūra.

Bute 2018-01-24, apie 19:00 val., buvo A. S. ir neveiksni tam tikrose srityse jo mama E. S.. Tuo pačiu laiku į butą atvyko pastarojo sesuo R. S. su sutuoktiniu M. S.. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pradžioje A. S. ir jo sesuo R. S. bendravo mamos rūpybos klausimais kambaryje, o konfliktas prasidėjo A. S. išėjus iš kambario į buto koridorių.

A. S. ir M. S. kaltinami padarę vienas kito atžvilgiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo tyčios kryptingumą ir nori sukelti straipsnio dispozicijoje nurodytas pasekmes.

A. S. ir M. S. pateiktos skirtingos to pačio konflikto pradžios versijas, abu nurodė, kad vienas nuo kito gynėsi.. Kaip nustatyta, konfliktas tarp pastarųjų prasidėjo ir tęsėsi Buto koridoriuje, o vėliau persikėlė ir į bendrąjį koridorių. Konfliktas tęsėsi iki atvyko policijos patruliai.

Kadangi konflikte dalyvavę asmenys nurodė, kad vienas nuo kito gynėsi, byloje svarstytinas būtinosios ginties sąlygų ir galimo būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas, kurį reglamentuoja BK 28 straipsnio nuostatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017).

Kaip matyti iš A. S. 2018-01-24 pareiškime nurodytų aplinkybių, Buto koridoriuje, po pokalbio su seserimi, prasilenkiant su M. S. pastarasis alkūne jam sudavė į pilvą, grasino atkeršyti. Dėl to prasidėjo grumtynės, jis buvo sužalotas. Konfliktas kilo dėl to, kad sesuo su vyru buvo nepatenkinti dieną prieš tai priimtu Sprendimu. Skunde 2018-01-25 A. S. pažymėjo ir tai, kad būdami nepatenkinti Sprendimu, sesuo ir jos vyras (teismo pastaba – M. S.) jį sumušė ir jis patyrė sumuštas sveikatos sužalojimų ir sutrikdymą. Apklaustas nukentėjusiuoju ir įtariamuoju skirtingose ikiteisminiuose tyrimuose dėl to pačio įvykio, davė nuoseklius parodymus, kad įvykio dieną Buto koridoriuje prasilenkdamas su M. S., pastarasis dešinės rankos alkūne jam sudavė į pilvo sritį, kaip patikslino vėliau – į saulės rezginį, dėl ko jis susilenkė, o tuo metu M. S. jam 2-3 kartus abiem rankoms sudavė smūgius į galvą, kurie buvo slystantys. Vienas smūgis pataikė į smilkinį, o kiti du į galvos galinę dalį. Jis rankomis bandė atstumti M. S.. M. S. jį abiem rankoms suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti. Prašė jį paleisti, pradėjo praradinėti sąmonę, tačiau jis jo nepaleido, dėl to pradėjo šaukti pagalbos. Kai besigrumiant abu su M. S. jie jau buvo bendroje laiptinėje, buvo atėjęs kaimynas. Tačiau, tik atvykus policijai, M. S. jį paleido. A. S. nurodytas aplinkybes dėl pagalbos šaukimo ir įvykio bendrajame koridoriuje patvirtino ir liudytojas G. A.. Iš specialisto išvados nustatyta, kad A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl šių sužalojimų - intradermalinės kraujosruvos kairio antakio srityje ir odos nubrozdinimas kairio užausio srityje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2018-01-24.

Kaip matyti iš M. S. 2018-01-24 pareiškimo, Buto koridoriuje, prasilenkiant su A. S., jie netyčia pečiais vienas kitą palietė. Jo žmonos brolis jį puolė, sudavė jam daug smūgių į krūtinę ir taikė į lytinius organus grasindamas nužudyti, sakydamas Tu čiulpsi mano „organą“!“. Apklausiamas jau 2018-01-31 nukentėjusiuoju parodė, kad prasilenkdamas, A. S. tyčia atsitrenkė į jį pečiu ir pradėjo jį mušti abiem rankomis, neatsimena kiek kartu sudavę, gal apie 15-20 smūgių. Visi smūgiai užpuolimo pradžioje teko į krūtinę ir pilvą. Gynėsi į apglėbė A. S., o šis bandė jam suduoti į lytinius organus. Apžiūrėtas pas gydytoją 2018-01-25 dar nebuvo išryškėja sužalojimai, tačiau apklausos dienai jau tokie išryškėjo ant kairės kojos virš kelio sąnario ir ant kairės rankos. Apklaustas 2018-09-27 teisiamajame posėdyje nurodė, kad bandant prasilenki su A. S., - „Į kairę pusę pasipylė lavina smūgių, šaukdamas, kad jį užmuš.“. Truputį išsivadavęs jis apglėbė A. per juosmenį. Kaip matyti, M. S. parodymai dėl jam suduotų smūgių nėra nuoseklūs. Pradžioje nurodė, kad smūgiai buvo suduoti tik į krūtinės sritį ir į pilvą, o kai medikai vėliau nustatė ir kitus galimus sužalojimus, kurie aptarti specialisto išvadoje Nr. G 412/2018(01), pastarasis keitė atitinkamai ir parodymus dėl galimai jam suduotų smūgių vietų.

Aptarti liudytojos R. S. parodymai patvirtina, kad pačios įvykio pradžios ji nematė, o išgirdusi triukšmą, išėjusi į koridorių pamatė jame besistumdančius sutuoktinį ir brolį, kurie buvo apglėbę vienas kitą, o jos brolis vis taikėsi suduoti jos sutuoktiniui į lytinius organus.

Policija buvo iškviesta R. S. skambučiu, kai konfliktas vyko dar bute.

Apklausti policijos patruliai patvirtino dėl buvusio A. S. ir M. S. konflikto. Liudytojas A. B. patvirtino, kad vyrai buvo susikibę, kaip imtynėse ir paliepus vienas kitą paleido. Minėtas liudytojas G. A. taip pat patvirtino matęs susikibusius A. S. ir M. S., paskutinis rankomis laikė užspaudęs A. S. už kaklo. Ar smaugė, nežino. Policijos nekvietė, nes R. S. sakė jau iškvietusi.

Aptartus bylos duomenys teismas laiko įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys), kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Nors abiem konflikte dalyvavusiems buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, visgi, vertintinas kiekvienam padarytas sužalojimas bei jo padarymo aplinkybės. Minėta, kad tarp kaltinamųjų, kurie vienas kito atžvilgiu buvo ir nukentėjusieji, vyko konfliktas, kurio metu iš principo smūgiai suduoti nebuvo. Specialistų išvadomis nei vienam nebuvo nustatyti sužalojimai dėl suduotų smūgių. Aptarta įvykio eiga patvirtina, kad besigrumiantys A. S. ir M. S. galėjo vienas kitą sužaloti besigrumiant. Pastarieji faktiškai vienas kitą laikė iki atvyko policijos pareigūnai. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino jokių aktyvių veiksmų, kai kuris nors iš besigrumiančiųjų būtų sudavęs vienas kitam smūgius. Nėra šiuo atveju ir jokių būtinosios ginties požymių.

Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad išnagrinėti įrodymai nepatvirtina, kad buvo padaryta nusikalstama veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies požymių, todėl A. S. ir M. S. išteisintini.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam M. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l.).

Kaltinamajam A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 80-81).

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti.

M. S. bylos dalyje dėl jam pareikšto kaltinimo, 2018-07-19 savanoriškai atlygino 93,65 EUR žalą ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (1 t., b. l. 65, 67-70, 71).

A. S. bylos dalyje dėl jam pareikšto kaltinimo, 31 EUR žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino (2 t., b. l. 51, 53).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.