Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-215/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
1S-215/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Kaltinamasis
J. S.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S–215/2010Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3. (N) (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Kuzminskui,gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,kaltinamajam J. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su V. K., turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą – S. G. priklausantį turtą – 131 000 litų vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas S. G. padėti sutvarkyti šio buto paveldėjimo dokumentus bei jį parduoti, ir tokiu būdu įgijęs pastarosios pasitikėjimą, suklaidino S. G. bei jos interesus atstovaujančią seserį L. T. dėl esminių šio buto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, t. y. pasinaudodamas tuo, kad S. G. įgaliojimo Nr. XXX-XX pagrindu patikėjo L. T. atstovauti jos interesus visose įstaigose, vesti paveldėjimo pagal įstatymą bylą bei valdyti ir tvarkyti visą turtą ir žinodamas, kad dėl blogo lietuvių kalbos mokėjimo pasirašomų dokumentų turinys L. T. nėra aiškiai suprantamas, turėdamas S. G. jam patikėtus dokumentus – (duomenys neskelbtini), esančio buto bylą, testamentą, sutartį dėl buto privatizavimo, V. Z. ištuokos bei mirties liudijimus, atsiskaitymo už butą bei dujas knygeles, pažymą dėl palikimo priėmimo bei pažymą apie V. Z. mirtį bei disponuodamas jais, susitarė su V. K. suklaidinti L. T. dėl minėto buto pirkimo - pardavimo sutarties esminių aplinkybių, t. y. įtikinę L. T., jog S. P. priklausanti X/X buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atiteks S. G., 2009 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto XX-ajame notariniame biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė pasirašyti L. T., atstovaujančiai S. G., buto (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, įtvirtinę joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., kad L. T., atstovaudama S. G. bei J. S., atstovaudamas S. P., parduoda, o V. K. perka butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt, kuriuos neva V. K. L. T. bei J. S. atitinkamai – 67 500 litų ir 22 500 litų sumokėjo iki šio sandorio pasirašymo momento. Tokiais savo veiksmais J. S., apgaule užvaldė svetimą turtą, nukentėjusiajai S. G. padarydamas 131 000 litų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, J. S. kaltinamas suklastojęs bei panaudojęs suklastotą dokumentą, dėl ko padarė didelės žalos, o būtent:

J. S., veikdamas kartu su V. K., turėdamas tikslą suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudoti, 2009 m. liepos 3 d. atvyko į Vilniaus miesto XX-ojo notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kur notarui melagingai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis: neva V. K. perka, o S. G., atstovaujama L. T., bei S. P., atstovaujama J. S., parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį neva V. K. iki sutarties pasirašymo sumokėjo L. T., atstovaujančiai S. G., 67 500 Lt, o J. S., atstovaujančiam S. P., 22 500 Lt, ir taip suklaidinę notarą dėl tariamo sandorio – neatitinkančio L. T., atstovavusios S. G., valios, suklastojo tikrą dokumentą – 2009 m. liepos 3 d. pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria S. G., atstovaujama L. T., parduoda jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią X/X dalį ir pardavėja S. P., atstovaujama J. S., parduoda jai nuosavybės teise priklausančią X/X dalį, o pirkėjas – V. K. asmeninės nuosavybės teise perka butą, unikalus numeris: XXXX-XXXX-XXXX:XXXX, už 90 000 Lt, iš kurių – 22 500 Lt J. S., atstovaujantis pardavėjai S. P., gavo iš pirkėjo – V. K. prieš pasirašant šią sutartį ir patvirtina, kad S. P. neturi jokių pretenzijų V. K. dėl minėtos sumos bei 67 500 Lt L. T., atstovaujanti pardavėjai S. G., gavo iš pirkėjo V. K. prieš pasirašant šią sutartį ir patvirtina, kad S. G. neturi jokių pretenzijų V. K. dėl minėtos sumos, po ko, šią sutartį pasirašius visoms šalims bei 2009 m. liepos 3 d. 9 val. 20 min. notarei A. P. ją patvirtinus ir suteikus notarinio registro numerį XXX-X, V. K. tą pačią dieną sutartį panaudojo pateikdamas Valstybės įmonės registrų centrui, (duomenys neskelbtini), tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į butą esantį, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, J. S., veikdamas bendrininkų grupe su V. K., suklastojęs minėto buto XXXX-XX-XX pirkimo-pardavimo sutartį, užvaldė S. G. priklausantį 131 00 Lt vertės butą, tuo padarydami didelės žalos.

Šiais savo veiksmais J. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Be to, J. S., kaltinamas, jog organizavo didelės vertės vertybinio popieriaus – netikro vekselio pagaminimą, kurį laikė ir realizavo, o būtent:

Jis 2009 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą įgyti teisę į svetimą – L. T. priklausantį turtą – pinigines lėšas 100 000 litų sumoje, suklaidinęs ją dėl vekselio paskirties ir teisimų pasekmių t.y. nurodęs, kad surašydama vekselį, ištuokos metu išvengs turto dalybų su vyru, pateikė pastarajai tuščią paprastojo vekselio blanką bei L. J. užpildytą paprastąjį vekselį kaip pavyzdį, nurodydamas atitinkamai įrašyti jo diktuojamus, tačiau L. T. tikrosios valios neatitinkančius duomenis, t. y. ties tekstu „suma skaitmenimis ir valiutos kodas“ įrašyti – 100 000 lt sumą, ties tekstu „išrašymo data“ – įrašyti 2009 m. balandžio 2 d., ties tekstu „mokėjimo terminas“ įrašyti 2009 m. gegužės 2 d., ties tekstu „pinigų gavėjas“ įrašyti J. S., a/k XXXXXXX, ties tekstu „neprotestuotinas“ įrašyti „neprotestuotinas“ bei ties tekstu „mokėjimo vieta“ įrašyti – (duomenys neskelbtini), kurį L. T. pasirašius, paėmė iš jos ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2009 m. gegužės 4 d., t. y. vekselio apmokėjimui nustatytos dienos, kurį nurodytą dieną realizavo pateikdamas apmokėjimui Vilniaus m. XX-ojo notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei V. Š. vykdomajam raštui gauti.

Šiais veiksmais J. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 213 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka J. S. 2009 m. rugsėjo 28 d. buvo sulaikytas. Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi J. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. Vėliau suėmimo terminas J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme buvo tęsiamas teismų nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kaltinamajam J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis J. S. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 straipsnio 4 dalyje (LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamasis J. S. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį. Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas nepakankami įvertino tokias aplinkybe, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, saistomas tvirtų socialinių ryšių su giminaičiais, kurie jam padeda tiek finansiškai tiek psichologiškai, turi šeimą. Be to pažymi, kad bėgti (slėptis) neketina, nes tai patvirtina Lukiškių tardymo izoliatoriaus socialinio reabilitacijos skyriaus išduota charakteristika.

Teismo posėdyje kaltinamasis J. S. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajam J. S. buvo pratęstas suėmimo terminas, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. S. suėmimo terminą LR BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Iš esmės kaltinamasis J. S. ginčija vieną iš suėmimo taikymo pagrindų, t.y., kad jis gali bėgti ( slapstytis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teismas dėl šių argumentų pasisakė ir priėmė pagrįstą sprendimą įvertinęs byloje esančius dokumentus.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis J. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys išsamiai nurodyti kaltinamajame akte t. y. nukentėjusiosios S. G. parodymai, liudytojų L. T., S. P. parodymai, kitų liudytojų parodymai, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Atkreipiamas dėmesys, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Pritartina Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, už nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinamas J. S., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsdamas kaltinamajam J. S. suėmimo terminą, Vilniaus apygardos teismas nurodė LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus.

LR BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. kaltinamas vieno apysunkio ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinio teismo nuomone, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasi, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo (LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad J. S. yra išsituokęs, nedirbantis, ankščiau teistas 6 kartus. Šio pagrindo nešalina kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės jog palaiko glaudžius santykius su giminaičiais, charakterizuojamas teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, nes siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje jos negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Todėl neapgrįstas kaltinamojo skundas argumentas, kad apygardos teismas, šias aplinkybes įvertino nepakankamai.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš LR BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog J. S. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad J. S. ankščiau teistas net 6 kartus. Be to kaltinamasis yra nedirbantis, ankstesnių nusikaltimų ir nusikaltimų, kurių padarymu J. S. kaltinamas šioje byloje, pobūdis rodo jog kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, jos turi versliškumo pobūdį, nes tokiu būdu siekiama gauti lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, todėl yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo, taikant švelnesnę kardomąją priemonę, jis gali padaryti vieną ar kelis LR BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pratęsiant kardomosios priemonės - suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

kaltinamojo J. S. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas