Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 118 straipsnio 4 dalį – 10 metų laisvės atėmimo. 2003 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismas veiką perkvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir paskirtą bausmę sumažino iki 8 metų laisvės atėmimo;

2) 2010 m. gegužės 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 15 MGL bauda. 2010 m. gruodžio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 90 val. atlikti viešųjų darbų;

3) 2010 m. lapkričio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta – 19 MGL bauda;

4) 2011 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams ir 19 MGL bauda;

5) 2015 m. rugsėjo 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiams laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo ir 19 MGL (715,36 Eur) dydžio bauda;

6) 2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės tesimo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 9 mėnesiams laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 19 MGL (715,36 Eur) dydžio bauda ir paskirta subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo ir 19 MGL (715,36 Eur) dydžio bauda. 2020 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neišieškota 715,36 Eur bauda pakeista į 119 valandų viešųjų darbų;

7) 2023 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės tesimo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punkto, 8 punkto pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams (2024 m. kovo 22 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. 2024 m. liepos 15 d., apie 21.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš D. G., tai yra ne mažiau aštuonis kartus dūrė yla ir ranka sudavė jam į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam D. G. padarė odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairio antakio srityje, dešinio ir kairio momens srityje, pakaušio kairėje, nugaros dešinėje, muštą žaizdą nugaros dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. G. sveikatą.

Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to S. Š., tuo pačiu metu ir vietoje, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš D. G., kuri gynė savo sūnų D. G., tai yra ne mažiau kaip keturis kartus trenkė jai užuolaidos karnizu, sudavė ranka bei spyrė į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai D. G. padarė poodines kraujosruvas nugaros dešinėje, juosmens dešinėje, dešinėje blauzdoje, dešinio žando sumušimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. G. sveikatą.

Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš registruojamų įvykių registro duomenų ir skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) nustatyta, jog 2024 m. liepos 15 d. 21.43 val. į BPC paskambino D. G., kuri nurodė, kad ką tik kaimynas sumušė, išdaužė langus ir pasišalino, pranešėjai kraujuoja galva, skauda nugarą, guli ant žemės (t. 2, b. l. 101). Registruojamų įvykių registro skiltyje ,,nusikalstamos veikos aprašymas“ nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), rasta pranešėja D. G., kuriai alkoholinio kiekio matuokliu nustatytas 1,39 promilių girtumas, ji aiškino, kad gerai pažįstamas S. Š. atėjęs pas jos sūnų į namus, kur ji tuo metu buvo panaudojo fizinį smurtą jos ir jos sūnaus D. G., kuriam nustatytas 2,56 girtumas, atžvilgiu. Tai yra su metaliniu karnizu sudavė nenustatytą kiekį kartų jai per galvą ir per nugarą, dėl ko D. G. patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus, o prieš D. G. jis panaudojo fizinį smurtą su yla įdurdamas nenustatytą kiekį kartų jam į nugarą bei į veidą, dėl ko jis juto skausmą ir patyrė sužalojimus (t. 2, b. l. 104).

Iš skambučių į BPC įrašo nustatyta, jog D. G. paskambinusi nurodė, jog ją ir sūnų sumušė S. Š., nurodė, kad nugarą sudaužė, veidą sudaužė. Garso įraše girdėti nukentėjusios aimanavimas ir dūžtančio stiklo garsas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai smurtinių veiksmų panaudojimas, kai dėl to kyla įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiam asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma jo sveikata.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies D. G. atžvilgiu

Kaltinamasis S. Š. baudžiamojo atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo D. G. sumušimo. Šie kaltinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino pilna apimtimi.

Nors kaltinamasis S. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė ir paaiškino, kad 2024 m. liepos 15 d. 21.40 val. buvo nuėjęs pasiaiškinti pas G., nes iš vakaro jo brolis ir D. G. buvo susimušę. Tačiau taip kaip nurodyta kaltinime jis D. G. nemušė, o jie tik susistumdė, su yla nedūrė, sudavė kelis smūgius gal į krūtinę, nugarą. Smūgius sudavė, kai voliojosi ant žemės per lovą, jie vartėsi, vienas kitą griebė. Į veidą smūgių D. nesudavė. Vis tik šiuos kaltinamojo parodymus, kad jis su D. G. tik susistumdė, bet kaltinime nurodytų sužalojimų jam nepadarė ir su yla jo nežalojo, paneigia nukentėjusiojo D. G. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu D. G. paaiškino, kad 2024 m. liepos 15 d. pas jį namuose buvo jo draugė V. S. ir mama. Po 21.00 val., tuo metu, kai jis jau gulėjo lovoje, į namus atėjo S. Š. ir iš karto jį puolė, nieko nepaaiškino kodėl, susistumdė. Tuo metu, kai jį puolė jis gulėjo lovoje, bet kažkaip atsistojo, stovėdami jie susistumdė, tada vėl griuvo ant lovos. Mama jį užstojo. Kai jis pats atsipeikėjo kaltinamasis jau buvo virtuvėje su motina, jis pats ėmė telefoną skambinti, tačiau kaltinamasis jį išmušė ir tada draugė skambino policijai. Kai išėjo S. Š. jis ėjo užrakinti durų ir pamatė palei laiptus gulinčią ylą, kurią vėliau perdavė policijos pareigūnams. Iš pradžių jam pasirodė, kad jam smūgius sudavė kumščiu, tačiau iš nugaros bėgo kraujas ir jis nesuprato kas čia yra, bet, kai pamatė ylą, suprato, kad jį badė su yla. Jam kaltinamasis kumščiu sudavė į galvą, į veidą, smūgius sudavė ir gulint ir stovint. Kai atvyko policijos pareigūnai jį ir mamą išvežė į gydymo įstaigą, nes ant jų abiejų matėsi sužalojimai. Ylos anksčiau matęs nebuvo ji nei jo, nei jo mamos. Šiuo metu alkoholinių gėrimų nevartoja, nieko nebuvo pamiršęs apie įvykį ir dabar prisimena. Po viso įvykio jam buvo užtinę akys, vėliau šiek tiek atslūgo, skaudėjo nugarą.

Nukentėjusioji D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. liepos 15 d. atvyko pas sūnų į svečius, atsinešė alaus butelį, sūnus irgi turėjo. Ji pati buvo gal tris puodelius alaus išgėrusi, kai į namus atėjo S. Š. ir pradėjo mušti sūnų. Matė, kaip jos sūnus gulėjo apačioje, o kaltinamasis buvo viršuje. Ylos ji nematė, matė, kaip mušė sūnų su kumščiais. Paskui pasakė, kad davė su yla, nes rado ylą, matė kaip ylą perdavė policijai, bet kaip sudavė su ja nematė. Ji pati iškvietė policiją. Nukentėjusiosios parodymus apie jos ir sūnaus sumušimą patvirtina ir byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu išklausyti, nukentėjusiosios D. G. skambučiai į BPC, kuriuose užfiksuota, kaip ji skambindama nurodo, jog S. Š. sumušė ją ir sūnų. Tuo tarpu Registruojamų įvykių registro skiltyje ,,nusikalstamos veikos aprašymas“ nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), rasta pranešėja D. G., ji aiškino, kad gerai pažįstamas S. Š. atėjęs pas jos sūnų į namus, kur ji tuo metu buvo panaudojo fizinį smurtą jos ir jos sūnaus D. G. atžvilgiu, prieš D. G. jis panaudojo fizinį smurtą su yla įdurdamas nenustatytą kiekį kartų jam į nugarą bei į veidą, dėl ko jis juto skausmą ir patyrė sužalojimus (t. 2, b. l. 104). Nors liudytojas G. D. pats tiesiogiai D. G. sužalojimo fakto ir nematė, tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, o ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad iš D. G. pasakojimų žino, kad tarp jų su S. buvo konfliktas, kurio metu S., atėjęs į D. namus, smūgiavo tiek jam, tiek jo motinai. Jis pats to nematė ir apie tai nieko pasakyti negali. Su D. jis kalbėjo sekančią dieną po įvykusio konflikto. D. pasakojo, kad jį sumušė S. Š., kad jam jis smūgiavo kumščiais į veidą, badė yla į nugarą. Kai kalbėjo su D., tai jo veide matė mėlynes paakiuose ir pleistru apklijuotą nugarą (t. 1, b. l. 108-111; 112-114). Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad jam D. G. po savaitės laiko papasakojo, kad jį sumušė S.. Apie yla girdėjo iš kitų gyventojų. Matė pleistrus, o D. paakiuose buvo mėlynės.

Byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 1486/2024(02) nustatyta, kad D. G. dėl odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kairio antakio srityje, dešinio ir kairio momens srityje, pakaušio kairėje, nugaros dešinėje, muštos žaizdos nugaros dešinėje, poodinių kraujosruvų dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi (t. 1, b. l. 85-87).

Taigi tiek nukentėjusysis D. G., tiek nukentėjusioji D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. liepos 15 d. 21.40 val. D. G. sumušė kaltinamasis S. Š. ir nors nukentėjusysis negalėjo nurodyti kiek tiksliai smūgių jam sudavė kaltinamasis, tačiau nurodė į kurias kūno vietas, tai yra į veidą, galvą, nugarą, taip jam sukeldamas ne tik fizinį skausmą, tačiau ir sužalojimus. Nukentėjusiojo D. G. patirtus sužalojimus neabejotinai patvirtina ir aukščiau aptarta specialisto išvada, kurioje nustatyti įvairūs kūno sužalojimai ne mažiau aštuonių trauminių poveikių rezultate. Vien tai, kad kaltinamasis nepripažįsta visų kaltinime nurodytų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir nurodo, kad tik susistumdė su nukentėjusiuoju ir jam sudavė keletą smūgių, jo atsakomybės nešalina, o priešingai tai laikytina tik jo gynybine versija. Nors kaltinamasis nurodė, jog ylos tikrai neturėjo, tačiau nukentėjusysis D. G. paaiškino, jog iš pradžių nesuprato kodėl nuo jam suduotų smūgių kraujuoja nugara, tačiau nuėjęs užrakinti duris pro kurias išėjo kaltinamasis, pamatė numestą ylą, kuri nei jam, nei jo mamai tikrai nepriklausė. Kaip jau aptarta Registruojamų įvykių registro skiltyje ,,nusikalstamos veikos aprašymas“, iš karto po įvykio taip pat nurodyta, jog S. Š. nukentėjusiajam su yla dūrė į nugarą nenustatytą skaičių kartų. Liudytojas G. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam D. G. sakė, jog jį sumušė S. Š. tiek kumščiais, tiek badė nugarą yla. Byloje esančiu 2024 m. rugsėjo 13-16 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta yla. Ylos rankena yra tamsiai pilkos spalvos, plastikinė, 8,8 cm. ilgio. Ant rankenos yra įspausta ,,C30K“(raidės rusiškos). Ylos darbinė dalis yra metalinė, į galą smailėjanti, ties rankena sulinkus į vieną pusę, jos ilgis apie 6 cm (t. 1, b. l. 142-145), iš šio apžiūros protokolo ir prie jo esančių foto nuotraukų, spręstina, jog yla buvo naudojama pasitelkiant jėgą, dėl ko jos smaigalys, apžiūros metu buvo sulinkės. Tuo tarpu 2024 m. liepos 15-16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėjus kambarį, kuriame vyko kaltinamojo ir nukentėjusiojo grumtynės, tai yra kambaryje, kuriame buvo lovos ir kaip pats nukentėjusysis sakė, tuo metu gulėjo, kairėje prie sienos yra lova, šalia jos išmėtyti drabužiai, apversta kėdė. Dešinėje yra kita lova, ant kurios čiužinio matyti kelios dėmės raudonos spalvos panašios į kraują (t. 1, b. l. 19-27). Akivaizdu, kad tik dėl kaltinamojo nukentėjusiajam rankomis suduotų smūgių, dėmių ant nukentėjusiojo lovos, panašių į kraują nebūtų, juo labiau, kad pas nukentėjusysis nurodė nesupratęs kodėl kraujuoja jo nugara iki kol nerado ylos prie išėjimo.

Įvertinus įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog nėra abejonių, jog kaltinamasis S. Š. smurtavo prieš D. G. ne tik panaudodamas savo paties fizinę jėgą, tačiau ir pasitelkdamas išorinį duriantį įrankį, tai yra ylą. Teismas konstatuoja, jog kaltinimas S. Š. pasitvirtino pilna apimtimi, o būtent jis 2024 m. liepos 15 d., apie 21.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš D. G., tai yra ne mažiau aštuonis kartus dūrė yla ir ranka sudavė jam į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam D. G. padarė odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairio antakio srityje, dešinio ir kairio momens srityje, pakaušio kairėje, nugaros dešinėje, muštą žaizdą nugaros dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. G.sveikatą. Šiais savo veiksmais S. Š. pripažįstamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog BK 140 straipsnyje numatyta veika – nežymus sveikatos sutrikdymas – gali būti padaroma tiek asmeniui veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmens kaltė gali pasireikšti ir sąmoningu leidimu padariniams – nežymiam nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymui – kilti. Šiuo atveju, teismas vertina, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu suvokė, jog jo veiksmai gali sukelti tiek fizinį skausmą, tiek ir sveikatos sutrikdymą ir savo aktyviais veiksmais vieno iš padarinių siekė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, veikė tiesiogine tyčia.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies D. G. atžvilgiu

Kaltinamasis S. Š. baudžiamojo atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiosios D. G. sumušimo. Nors kaltinamasis savo kaltę šiame epizode neigė, tačiau šie kaltinimai, teisminio bylos nagrinėjimo metu, pasitvirtino pilna apimtimi, juo pagrindė nukentėjusių parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys.

Nukentėjusioji D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. liepos 15 d. atvyko pas sūnų į svečius, į namus atėjo S. Š. ir pradėjo mušti sūnų. Ji pati sūnų užstojo, po to kaltinamasis ištraukė karnizą, ji puolė skambinti policijai, o kaltinamasis atėjo su tuo karnizu ir ją pradėjo mušti. Su karnizu trenkė, į veidą trenkė, ilgai skaudėjo. Kaltinamasis ją nusitempė į virtuvę ir pradėjo mušti, o kai atsikėlė šalia jos buvo karnizas, gerai neatsimena kaip ją mušė, bet sudavė su kumščiu į veidą, karnizu į nugarą ir spyrė į koją. Kai atvyko greitoji jai labai skaudėjo nugarą. Po sumušimo ant žando ilgai buvo kraujosruvos, matė ir kaimynas, jam parodė ir kaimynas sakė, kad mėlyna nugara. Nukentėjusysis D. G. paaiškino, kad jis pats nematė kaip kaltinamasis muša jo mamą, tačiau, kai jis pats atsipeikėjo kaltinamasis jau buvo virtuvėje su motina. Nukentėjusiosios parodymus apie jai padarytus sužalojimus patvirtina ir, įvykio metu fiksuoti skambučiai į BPC, o į BPC įvykio metu skambino pati nukentėjusioji. BPC garso įrašai buvo išklausyti ir teisiamojo posėdžio metu ir garso įrašuose girdėti triukšmas, lango dūžis, trenksmas ir kaip nukentėjusioji aimanuoja bei nurodo, jog ją sumušė S. Š., nugarą sudaužė, veidą sudaužė ir pabėgo. Tuo tarpu Registruojamų įvykių registro skiltyje ,,nusikalstamos veikos aprašymas“ nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), rasta pranešėja D. G., ji aiškino, kad gerai pažįstamas S. Š. atėjęs pas jos sūnų į namus, kur ji tuo metu buvo, panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu. Tai yra su metaliniu karnizu sudavė nenustatytą kiekį kartų jai per galvą ir per nugarą, dėl ko D. G. patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus (t. 2, b. l. 104), kas tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinamasis fizinį smurtą naudojo ne tik suduodamas smūgius, bet ir panaudodamas metalinį karnizą.

Po įvykio nukentėjusioji dėl sužalojimų buvo išvežta į gydymo įstaigą, o vėliau atlikta specialisto išvada buvo nustatyta, kad D. G. dėl poodinių kraujosruvų nugaros dešinėje, juosmens dešinėje, dešinėje blauzdoje, dešinio žando sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 62-64). Taigi šių įrodymų visumoje, neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis S. Š. smurtavo prieš nukentėjusiąją D. G. suduodamas smūgius ne tik rankomis ir kojomis, tačiau ir metaliniu karnizu. Nukentėjusios nurodytas karnizas buvo rastas ir 2024 m. liepos 15-16 d. apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) viename iš kambarių, į kurį įėjus iškart prie durų ant grindų rastas metalinis karnizas apie 2 m ilgio, 1cm pločio skersmens. Šalia karnizo ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (t. 1, b. l. 19-27), be to karnizas buvo rastas tame kambaryje, tai yra virtuvėje, kuriame kaip nurodė pati nukentėjusioji ją mušė kaltinamasis, o nukentėjusysis D. G. paaiškino, kad, kai atsipeikėjo kaltinamasis ir nukentėjusioji būtent ir buvo virtuvėje. Tai, kad kaltinamasis S. Š. neprisipažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją jo atsakomybės nešalina, priešingai teismas tai laiko pasirinkta kaltinamojo gynybine versija.

Įvertinus įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog nėra abejonių, jog kaltinamasis S. Š. smurtavo prieš D. G. tiek rankomis ir kojomis, tiek ir panaudodamas karnizą. Teismas konstatuoja, jog kaltinimas S. Š. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl D. G. sumušimo pasitvirtino pilna apimtimi, o būtent jis tuo pačiu metu ir vietoje, kaip ir smurtaujant prieš D. G., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš D. G., kuri gynė savo sūnų D. G., tai yra ne mažiau kaip keturis kartus trenkė jai užuolaidos karnizu, sudavė ranka bei spyrė į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai D. G. padarė poodines kraujosruvas nugaros dešinėje, juosmens dešinėje, dešinėje blauzdoje, dešinio žando sumušimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. G. sveikatą. Šiais savo veiksmais S. Š. pripažįstamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Įvykdydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. Š. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas nenustatė nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimų įvykdymą, administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 1-5), neregistruotas psichiatro įskaitoje, psichologo nekonsultuotas (t. 2, b. l. 7). Skirdamas bausmę kaltinamajam S. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du nesunkūs baigti nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis) kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia, o kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į kitų asmenų sveikatą, kas valstybės yra itin saugoma vertybė. Abi nusikalstamas veikas atliko dėl menkavertės, tik jam vienam suprantamos priežasties, kaip jis pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, pas G. atėjo dėl savo brolio, kuris akivaizdu, kad jokių pretenzijų G. neturėjo, nes dėl neva tai, ankstesnio sumušimo net nesikreipė į policiją. Teismas šioje vietoje pažymi, kad kaltinamasis į nukentėjusiojo D. G. namus atvyko nakties metu, nekviestas, o tokia situacija nukentėjusiajam apskritai tapo siurprizine, kartu pasisakytina, kad visuomenėje vyraujančių moralinių nuostatų kontekste nei kaltinamojo pasirinktas paros metas, nei atlikti veiksmai, siekiant išsiaiškinti tarpusavio santykius nėra laikyti adekvačiais. Be to, kaltinamasis nukentėjusįjį D. G. puolė pastarajam gulint lovoje, aplinkoje, kuri turėtų būti kelianti išskirtinį saugumo jausmą. Taip pat kaltinamasis smurtavo prieš D. G., gynusią savo sūnų, kaltinamojo agresija buvo nukreipta į atsitiktinį asmenį, buvusį pas D. G. namuose, tai yra D. G., net nevertinant nei jos amžiaus, nei sveikatos būklės, o tik gynusią savo sūnų. Tokie kaltinamojo veikimai, nukentėjusiesiems sukėlė netikrumo jausmą, tai, kad veika buvo įvykdyta nukentėjusiojo gyvenamojoje aplinkoje, kur jis turėtų jaustis išskirtinai saugiai, atskleidžia kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą tiek pamatinių vertybių požiūriu, tiek ir moralės požiūriu. Akcentuotina ir tai, kad naujas, šiuo nuosprendžiu pripažįstamas veikas kaltinamasis padarė praėjus tik kiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kai buvo išregistruotas iš probuojamų asmenų sąrašo, kas atskleidžia, jog kaltinamasis negeba ilgą laiką išlaikyti savo elgesio teigiamo, pasimokant iš ankstesnio patyrimo ir nekartojant nusikalstamo elgesio raiškos. Kaltinamasis nors yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus visas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmes, epizode pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl D. G. sveikatos sutrikdymo paskiriant 6 mėnesius laisvės atėmimo, o epizode pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl D. G. sveikatos sutrikdymo paskiriant 5 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis už nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrinamos iš dalies sudedant prie 6 mėnesių laisvės atėmimo pridedant 3 mėnesius laisvės atėmimo. Trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjimą iš penkių mėnesių skirtų, epizode pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl D. G. sveikatos sutrikdymo, teismas pasirinko įvertinęs kaltinamojo veiksmų prieš D. G. intensyvumą ir pobūdį.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nuo šiuo nuosprendžiu pripažintų nusikalstamų veikų padarymo, nėra fiksuota naujų ikiteisminių tyrimų, kas leidžia spręsti, kad kaltinamasis dėl savo elgesio yra padaręs tam tikras išvadas, kurios neleidžia jam pakartotinai nusikalsti, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Nustatant pareigas – pradėti dirbti arba tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5 ir 10 punktai).

Kaltinamajam S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusioji D. G. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, parašant atlyginti 2000 eurų.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. G., teismas įvertina du aspektus, visų pirma tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į siekį sužaloti nukentėjusiąją bei tai, kad po šių veiksmų atlikimo nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų dar ne tik kurį laiką gydėsi, tačiau pasekmes jaučia iki šiol. Taip pat dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiajai sutriko miegas, ji pati nurodžiusi jog jaučia baimę, įtampą, patiria neigiamus išgyvenimus, bijo, kad veiksmai prieš ją gali pasikartoti, kas neabejotinai sukelia neigiamas emocines pasekmes nukentėjusiajai. Antras aspektas, ką teismas taip pat įvertina, yra tai, kad nukentėjusioji buvo užpulta savo sūnaus gyvenamojoje aplinkoje, be jokios priežasties, smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją pačiai nukentėjusiajai buvo absoliučiai netikėtas, nors truko neilgai, tačiau buvo intensyvus, o savo nusikalstamais veiksmais kaltinamasis pažeidė nukentėjusiosios suvokimą apie saugią aplinką. Vis tik, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti 2000 eurų neturtinė žala, patirtų sužalojimų, išgyvenimų ir nepatogumų kontekste būtų neproporcinga, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo jos naudai priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 393,83 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 90-93). Kaltinamasis ieškinį visiškai pripažino, žalą ligonių kasa patyrė dėl nukentėjusiųjų gydymo patyrus sužalojimus kaltinamojo tyčiniais smurtiniais veiksmais. Taigi patirta turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veiksmais, ji yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai – iš kaltinamojo priteisiant 393,83 Eur turtinei žalai minėtam civiliniam ieškovui atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnis).

- laikmena su BPC garso įrašais, esanti voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

- yla ir metalinis karnizas perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaunas (t. 1, b. l. 146-147), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

- BK 140 straipsnio 1 dalį (D. G. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- BK 140 straipsnio 1 dalį (D. G. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas – pradėti dirbti arba tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti S. Š., kad probojamieji privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Nukentėjusiosios D. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai ir iš S. Š. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiajai D. G. neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. Š. civiliniam ieškovui priteisti 393,83 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 83 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:

- laikmeną su BPC garso įrašais, esančią voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje;

- ylą ir metalinį karnizą perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.