Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2293-275/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
2S-2293-275/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30483-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Kreditorius
Lenkijos bendrovės „Stanwex“
Skolininkas
UAB „Platus spektras“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2293-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30483-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos 121.21.;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Lenkijos bendrovės „Stanwex“ II Palysa Waldemar Spedycija atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Lenkijos bendrovės „Stanwex“ II Palysa Waldemar Spedycija pareiškimą skolininkui UAB „Platus spektras“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kreditoriaus Lenkijos bendrovės „Stanwex“ II Palysa Waldemar Spedycija pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Platus spektras“ dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus Lenkijos bendrovės „Stanwex“ II Palysa Waldemar Spedycija pareiškimą dėl 25 702,64 Lt skolos ir 3 192,78 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Platus spektras“. Konstatavo, kad kreditoriaus prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai žymiai viršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytą maksimalų dydį. Be to, išlaidos už advokato teisinę pagalbą nepagrįstai skaičiuojamos du kartus, už kiekvieną reikalavimą priteisti skolą pagal skirtingas PVM sąskaitas – faktūras, nors teismui yra pateiktas vienas pareiškimas dėl abiejų skolų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti 2014 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 435 str. 2 d., pareiškimo būtų galima nepriimti tik pareiškimui neatitinkant CPK 137 str. 2 d. numatytų punktų. Pareiškimas atitinka minėtos normos reikalavimus. Be to, pareiškimas atitinka CPK 431 str. įtvirtintus leistinumo reikalavimus ir nėra 2 dalyje numatytų aplinkybių.

2. Teismas turėjo spręsti, kokio dydžio išlaidas priteisti tenkinant pateiktą pareiškimą ir priimant teismo įsakymą, o ne skaičiuoti kreditoriaus mokamo advokatui už teikiamas paslaugas honoraro dydį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje, reglamentuojančiame bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nustatyta tvarka realizavimo. Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. CPK 435 str. 3 d. įtvirtinta, jog spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tačiau pažymėtina, kad šios kategorijos bylose jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje teismui suteikta tam tikra diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CK 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CK 431 str. 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Taigi, viena iš priežasčių, dėl kurių teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, laikytinas aiškus pareiškime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes kreditoriaus nurodytos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti žymiai viršijo rekomendacijose numatytą maksimalų dydį.

Kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti iš skolininko ne tik skolą, bet ir 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms atlyginti, remiantis pinigų priėmimo kvitu ir prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog kreditoriaus prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai žymiai (beveik šešis kartus) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.6 punkto nustatytą maksimalų 517,50 Lt dydį už pareiškimą išduoti teismo įsakymą. CPK 433 str. 3 d. nuostata (kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo jokie įrodymai nepridedami) taikytina materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams (CPK 431 str. 3 d.), tačiau ne reikalavimams priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi XXIII skyriaus (bylų dėl teismo įsakymo išdavimo) specialios normos bylinėjimosi išlaidų pagrindimo nereglamentuoja, todėl taikomos bendrosios normos reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų priteisimą. CPK 88 str. 1 d. 9 p. numato, jog išlaidos teisinei pagalbai apmokėti turi būti būtinos ir pagrįstos pateiktais įrodymais. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro vertimo iš lenkų kalbos išlaidos, konsultacijų teikimas, susirašinėjimas užsienio kalba su klientu, pareiškimo rengimas, tačiau apeliantas nepridėjo įrodymų, kokias vertimo išlaidas patyrė, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepagrįstai skaičiuoja advokato paslaugų išlaidas du kartus, už kiekvieną reikalavimą priteisti skolą pagal skirtingas PVM sąskaitas – faktūras, nors teismui yra pateiktas vienas pareiškimas dėl abiejų skolų priteisimo. Taigi, apeliantas pareiškė aiškiai nepagrįstą reikalavimą.

Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifiką, jog galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti tokį pareiškimą LR CPK 435 str. 2 d. pagrindu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė