Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Audriaus Meilučio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Taikyta BK 64¹ straipsnio 1 dalis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. M. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi, 65 straipsniu, prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės neatliktos bausmės, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir T. M. paskirta subendrinta bausmė - 4 (keturių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta 5 (penkis) metus naudotis (įgyti) teise vairuoti transporto priemones.

BK 72 straipsnio 2 dalies 3 dalies pagrindu T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 23 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2024 m. vasario 28 d. Lietuvos probacijos tarnyboje Kauno regiono skyriuje pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, tyčia nevykdė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, t. y. 2024 m. gegužės 6 d., apie 8 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,42 promilių neblaivumas, nors prieš tai jau buvo teistas už vairavimą neblaiviam: Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (paskirta 2000 Eur bauda ir uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metams); Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (paskirta 30 parų arešto ir uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 5 metams), kas rodo jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės sistemingą ignoravimą. T. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad T. M. kaltė įrodyta jo paties parodymais bei rašytiniais įrodymais. Teismas sprendė, kad kaltinamasis vengė vykdyti nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir tokiais veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Teismas sprendė, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti paskirta bausmė susijusi su jo izoliavimu, nes kitos rūšies bausmė būtų aiškiai per švelni. Vertinant, kad asmuo, visiškai pripažino kaltę ir gailėjosi, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, dydį nustatant artimą vidurkiui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama T. M. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti ir taikyti BK 75 straipsnio (bausmės vykdymo atidėjimo) nuostatas.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. M., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

9. Skundžiamu nuosprendžiu T. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Įstatymo leidėjas už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmės rūšis – baudą arba areštą. Areštas už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriamas nuo 10 parų iki 45 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

10. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad T. M. anksčiau net aštuonis kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o paskutinius tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui (Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 40 MGL (2000 Eur) bauda; Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto; Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad T. M. daug kartų baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti bei už kitus Kelių eisimo taisyklių pažeidimus. Tai parodo, kad asmuo nesistengia keisti gyvenimo būdo, bei nepasimoko iš ankstesnio savo patyrimo. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, kas parodo, kad jam skiriamos piniginės bausmės jokio poveikio nedaro ir bausmės tikslų nepasiekia.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti. Taip pat teismas įvertino, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė iš neatsakingo bei nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą bei teismo nustatytus draudimus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad T. M. anksčiau teistas dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi anksčiau buvo teistas už nusikaltimų įvykdymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teistumas neišnykęs. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - areštas.

12. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad T. M. anksčiau už nusikalstamų veikų padarymą buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės (laisvės atėmimas, areštas). Apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas artimą vidurkiui arešto bausmę (30 parų), kurią dar sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 20 parų arešto bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam T. M. paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

13. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad T. M. nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, teisingai sprendė, jog bausmės turi būti bendrinamos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bei BK 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės neatliktos bausmės, pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir T. M. paskirti subendrinta 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu bendrinant bausmes parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – ne visišką, o dalinį bausmių sudėjimą.

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad T. M. teistas aštuonis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Iš ankstesnio nuteistojo T. M. teistumo matyti, kad jam jau buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams). Tačiau tai T. M. teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu. Apeliaciniame skunde nurodytos nuteistojo aplinkybės apie šeiminę padėtį, mokslą ir darbą, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesulaikė asmens nuo nusikalstamų veikų darymo. Nuteistojo recidyvinė asmenybė ir pasikartojantis nusikalstamas elgesys leidžia spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir jas nuolat pažeidinėja. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos jau pakankamai susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus T. M. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmetamas.

16. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo T. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.