Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-03-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-22-300/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-13
Bylos Nr.
AN2-22-300/2023
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00062-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Vidmantas Mylė (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Nukentėjusysis
UAB Renti
Advokatai
Gitana Butrimienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-22-300/2023Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00062-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.1.7.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto Č. N. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Č. N. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu 75 Eur bauda nubaustas už tai, kad jis 2022 m. gegužės 8 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (kairioji pusė) (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas sau priklausantį automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas greitėjimo juostoje ir įsiliedamas į transporto priemonių srautą, tai yra įvažiuodamas į pirmą eismo juostą, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio pirmoje eismo juostoje tiesiai važiuojančiam automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. Š. atsitrenkė į automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais Č. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 101 ir 112 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje.

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su šiuo nutarimu Č. N. atstovė adv. G. Butrimienė skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus prašydama panaikinti Institucijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir administracinę teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį Č. N. atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. sausio 5 d. nutartimi Č. N. atstovės skundo netenkino ir skundžiamą nutarimą paliko galioti.

II. Apeliacinio skundo motyvai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu Č. N. atstovė adv. G. Butrimienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Č. N. atžvilgiu.

4.1. Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas nepagrįstai Č. N. parodymus vertino kaip nenuoseklius, prieštaraujančius kitiems įrodymams. Nurodo, kad Č. N. viso bylos nagrinėjimo metu, tiek policijos institucijoje, tiek ir teisme, nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jos nekeitė, o tai patvirtina, kad Č. N. duotais paaiškinimais nėra pagrindo abejoti. Vien tai, kad Č. N. netiksliai įvardijo laiką, po kurio, jo manymu, įvyko smūgis (iš pradžių nurodė 5 min., po to 13 min.), bet pažymi, kad Č. N. ne vieną kartą pabrėžė, kad jis tiksliai pasakyti po kiek minučių, nuo to laiko, kai jis išvažiavo iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ įvyko smūgis, jis negali pasakyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad Č. N. įvykio metu buvo šoke, paaiškinimus teisme davė nuo įvykio praėjus nemažai laiko, todėl tiksliai atsiminti visų aplinkybių minučių tikslumu negalėjo. Nurodo, kad byloje yra pateiktas degalinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-05-08 čekis, iš kurio matyti, kad Č. N. pylė degalus nurodytoje degalinėje 13:37:12 val., tuomet užsipylęs degalų, išvažiavo į automagistralę ir toliau važiavo tiesiai pirmąja kelio eismo juosta, o pravažiavus apie 500 m, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, ir kaip nurodė, iš pradžių pagalvojo, kad sprogo jo automobilio padanga, automobilį pradėjo „nešti“ į šalikelę, t. y. į šalia smūgio vietos buvusią greitėjimo juostą, kur pavažiavus dar kelias dešimtis metrų, jis sustojo. Nurodo, kad iš karto po įvykio, Č. N. paskambino sūnui A. N., ir pagal jų skambučių įrašus matyti, kad nuo to momento, kai Č. N. pylėsi degalus degalinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (13:37 val.), iki įvykio, praėjo apytiksliai apie 13 min. Galimai laiko tarpas buvo net ir trumpesnis, kadangi 13:37:12 val. Č. N. tik užsipylė degalų degalinėje, tačiau iš jos išvažiavo, mano, dar vėliau, kadangi turėjo susikrauti į talpas susipiltus degalus į automobilį, be to jis tą dieną niekur neskubėjo, todėl ir važiavo 80 km/h greičiu. Liudytojai A. N. ir D. N. teisme pažymėjo, kad Č. N. tikrai visuomet vairuoja atsargiai ir nedideliu greičiu. Teigia, kad nors teismas nurodė, kad per 5 min. važiuojant 80 km/h greičiu galima nuvažiuoti apie 6,5 km, tačiau apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti laiko, kada Č. N. išvažiavo iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“. Būtent todėl Č. N. duodamas paaiškinimus apytiksliai nurodė, kokiu greičiu važiavo, po kiek minučių nuo išvažiavimo iš degalinės pajuto smūgį. Pabrėžia, kad byloje nėra tikslių duomenų ir atliktos ekspertizės metu nebuvo tiksliai nustatyta, koks buvo Č. N. vairuojamo automobilio „Volvo V50“ greitis, nei kada Č. N. išvažiavo iš degalinės ir kuriuo tiksliai metu įvyko smūgis. Todėl ir atlikti matematinių skaičiavimų per kiek laiko Č. N. turėjo nuvažiuoti atitinkamą atstumą atitinkamu greičiu nėra tikslinga ir netgi neobjektyvu. Taigi, vien todėl, kad Č. N. negalėjo įvardinti tikslių įvykio detalių negalima laikyti, kad jo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli ar prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams.

4.2. Taip pat atstovė skunde teigia, kad nepagrįsti teismo argumentai, kad Č. N. nurodytos aplinkybės teisme iš esmės skiriasi nuo nurodytų policijos pareigūnams po eismo įvykio. Teigia, kad teismas neatidžiai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, neanalizavo ir visų kitų įvykiui reikšmingų aplinkybių. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš karto atvažiavus policijos pareigūnams Č. N. po eismo įvykio (kuris jam buvo pirmas gyvenime) buvo strese, pasimetęs, negalėjo tiksliai išreikšti savo minčių, todėl jis nurodė, kad „teisingai, aš iš čia išvažiavau“, tačiau Č. N. tuo metu norėjo pareigūnams paaiškinti, kad išvažiavo iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, važiavo greitėjimo juosta (ne ta, kuri pavaizduota S. Š. nupieštoje įvykio schemoje), įsiliejęs į pirmą eismo juostą važiavo pirma juosta ir tik pravažiavęs pirma eismo juosta apie 500 m pajuto smūgį. Pastebi, kad vaizdo įraše matyti, kaip Č. N. toliau aiškina pareigūnams, kad jis greitėjimo juosta, kuri buvo prie įvykio vietos apskritai nevažiavo, išvažiavęs iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ daugiau niekur sustojęs nebebuvo. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl teismas visiškai neatsižvelgė į Č. N. paaiškinimus pareigūnams viso vaizdo įrašo metu, o vadovavosi tik pirmuoju apelianto pasakytu sakiniu, kuris akivaizdžiai buvo suformuluotas ne tiksliai tiek dėl įvykio metu patirto streso, tiek ir pamačius atvykusius pareigūnus. Vėliau, bendraujant su pareigūnais apeliantas tiksliai nurodė, iš kur išvažiavo, kur įvyko smūgis, kur po to sustojo, sutikslino visas kitas svarbias įvykio aplinkybės. Tačiau teismas priimdamas nutartį šioje byloje išskirtinai rėmėsi tik vienu Č. N. sakiniu, tokiu būdu įvykio aplinkybės liko neteisingai įvertintos. Taip pat pažymi ir tai, kad pareigūnams 2022-05-08 atvykus į įvykio vietą, įvertinus automobilio „Volvo V50“ apgadinimus nekilo abejonių, kad ne Č. N. sukėlė eismo įvykį, o kitas eismo įvykio dalyvis – S. Š., nes 2022-05-12 tarnybiniame pranešime dėl pokalbio su nukentėjusiuoju Nr. 82-ANR_TP-27-2022 būtent Č. N. įvardintas nukentėjusiuoju. Pažymi, kad Č. N. nebuvo jokioje teismo įvardintoje „L.“ degalinėje, nes ši degalinė yra kitoje automagistralės pusėje, važiuojant visiškai kita kryptimi link Klaipėdos, ne link Kauno, kur važiavo Č. N.. Be to, Č. N. nerodė pareigūnams, kad smūgis buvo iš karto nedideliu atstumu už jų automobilio, kaip įvykio aplinkybes interpretavo teismas, nes Č. N. tik ranka pamojo, norėdamas nurodyti apytikslę vietą, kryptį, kur įvyko automobilių susidūrimas.

4.3. Atstovė skunde nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas Č. N. parodymus apie tai, kad jis nei viename iš byloje esančių policijos pareigūnų nufilmuotų vaizdo įrašų iš įvykio vietos, nenurodė, kad S. Š. eismo įvykio deklaracijoje papildomai nubraižė greitėjimo juostą ar kad būtų pagalvojęs apie sprogusią padangą, nes tai tėra teismo visiškai subjektyvus ir neobjektyvus aplinkybių vertinimas, nes Č. N. atvykus į įvykio vietą pareigūnams apskritai neturėjo pareigos aiškinti kiekvienos aplinkybės, tai turėjo būti daroma atliekant tyrimą policijos įstaigoje, ką Č. N. ir padarė, o atvykę pareigūnai aiškinosi visiškai kitas aplinkybes, atvyko užfiksuoti automobilio „Volvo V50“ apgadinimų, susisiekė su iš įvykio vietos pasišalinusiu S. Š.. Teigia, kad nors Č. N. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams tiksliai ir neįvardijo, kad S. Š. nubraižė neteisingą įvykio schemą, tačiau nurodė, kad deklaracija supildyta neteisingai ir jis neišvažinėjo iš nubraižytos greitėjimo juostos.

4.4. Atstovė taip pat skunde teigia, kad nepagrįstai teismas S. Š. parodymus vertino kaip nuoseklius, nes teismas neįvertino, kad jau po papildytos schemos, kai Č. N. nesutiko dėl savo kaltės, S. Š. policijos pareigūnų nekvietė, o priešingai, išsikvietė autovežį ir skubiai pasišalino iš įvykio vietos. Nurodo, kad S. Š. nurodė Č. N., kad labai skuba, neturi laiko, todėl tegul aiškinasi draudimas ir teismas. Tokius S. Š. parodymus paneigia byloje esantys objektyvūs įrodymai – iš Č. N. telefono skambučių išklotinių matyti, kad jis neskambino bendruoju pagalbos numeriu policijai, o daug kartų skambino savo sūnui A. N.; liudytojas D. N. nurodė, kad nematė ir negirdėjo, kad Č. N. skambintų policijai, todėl Č. N. negalėjo sakyti S. Š., kad skambino policijai, o jie neva atsisakė atvažiuoti. Atkreipia dėmesį į tai, kad S. Š. yra jaunas, todėl galimai skirtingai nei Č. N. turėjo ramiau reaguoti į susidariusią situaciją ir suvokti, kad po eismo įvykio, kuomet dalyviai nesutaria dėl kaltės, yra būtina kviestis policijos pareigūnus visoms svarbioms įvykio aplinkybėms užfiksuoti ir išsiaiškinti, tačiau S. Š. išsikvietė autovežį ir iš įvykio vietos pasišalino.

4.5. Atstovė skunde teigia, kad kritiškai turi būti vertinami surinkti įrodymai, nuotraukos, vaizdo įrašai, kurie yra abejotinos reikšmės, atitinkamai negalima remtis ir ekspertizės aktu, kadangi jis surašytas remiantis surinktais įrodymais. Nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ne Č. N., o S. Š. yra kaltas dėl eismo įvykio, nes S. Š. elgesys po įvykio patvirtina, kad buvo siekiama nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, kadangi S. Š. skubiai pasišalino iš įvykio vietos, nekvietė pareigūnų, o eismo įvykio deklaraciją užpildė savo nuožiūra, kaip jam patogiau, pasinaudojo aplinkybe, kad Č. N. yra vyresnio amžiaus žmogus, po įvykio buvo išsigandęs, nemokėjo ir nežinojo, kaip pildyti įvykio deklaraciją. Nurodo, kad įrodymai (vaizdo medžiaga, nuotraukos) pareigūnų buvo surinkti praėjus daugiau nei 3 valandoms nuo įvykio, taigi pateiktos nuotraukos yra abejotinos įrodomosios reikšmės. Akivaizdu, kad visos šios aplinkybės teismo nebuvo tinkamai įvertintos.

4.6. Atstovė skunde nurodo, kad pareigūnai į įvykio vietą atvyko tik 17.08 val., t. y. po 3 val. nuo įvykio, juos iškvietė Č. N. sūnus, atvykęs pagelbėti tėvui, kadangi jis buvo visiškai pasimetęs. Pareigūnų padarytose nuotraukose užfiksuotos Č. N. automobilio „Volvo V50“ žibinto raudonos detalės. Nors raudonos spalvos šukės buvo pabirusios greitėjimo juostoje, todėl neva smūgis ir įvyko greitėjimo juostoje, iš kurios tariamai išvažinėjo Č. N., tačiau nuotraukose raudonos spalvos šukės buvo pabirusios ne tik greitėjimo juostoje, tačiau ir šalikelėje, todėl vienareikšmiškos išvados, kad šukės buvo tik greitėjimo juostoje, todėl neva ir smūgio vieta buvo greitėjimo juostoje, yra nepagrįsta. Pastebi, kad nuotraukos, kuriose užfiksuotos raudonos spalvos šukės, buvo padarytos tik po daugiau nei 3 val. nuo įvykio pradžios. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo automagistralė, kad eismas yra intensyvus, be abejo yra didelė tikimybė, kad raudonos spalvos šukės nuo pirmos eismo juostos buvo vėjo nuneštos į šalia buvusią greitėjimo juostą. Be to, pats S. Š. buvo išsikvietęs autovežį išvežti jo automobilį, todėl ir pakraunant automobilį šukės galėjo atsidurti kitoje vietoje, nei buvo pradinėje padėtyje. Pastebi, kad S. Š. tyrimo metu nurodė, kad „po eismo įvykio kito automobilio vairuotojas pradėjo rinkti nuo asfalto savo išdužusio žibinto šukes“. Akcentuoja, kad nuotraukos, darytos po daugiau nei 3 val., turi itin mažą įrodomąją reikšmę bei patikimumą, todėl remtis jomis nebuvo jokio pagrindo. Teigia, kad byloje nėra vienareikšmių duomenų, pagrindžiančių Č. N. kaltę, o byloje surinkti įrodymai yra prieštaraujantys vienas kitam, bet to teismas visiškai neįvertino, nepašalino byloje esančių prieštaringų duomenų, neatskleidė bylos esmės.

4.7. Atstovė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2022 m. birželio 28 d. ekspertizės aktu Nr. 1 IS-74(22), nes ekspertizė neišsami, šališka, nemotyvuota, prieštaringa, akte nurodytos tikėtinos išvados, nes atliekant ekspertizę ekspertė E. Giedraitytė - Grybienė faktiškai įvykyje dalyvavusių transporto priemonių net neapžiūrėjo, nors įvykį tyrusi policijos pareigūnė Č. N. buvo nurodžiusi, kad transporto priemonės negalima tvarkyti, nes bus atliekama ekspertizė ir automobilio atvyks apžiūrėti teismo ekspertas. Faktiškai neapžiūrėjus transporto priemonių apgadinimų, neįmanoma objektyviai įvertinti buvusios situacijos bei nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykį. Nurodo, kad teisme ekspertė E. Giedraitytė – Grybienė patvirtino, kad atlikdama ekspertizę rėmėsi tik jai pateikta medžiaga bei įvykio nuotraukomis, tačiau ekspertė patvirtino, kad jai nebuvo nurodyta, kad nuotraukos po įvykio darytos daugiau nei po 3 val., todėl gali būti nepatikimos, situacija užfiksuota nuotraukose gali skirtis nuo iš karto po įvykio buvusios.

4.8. Teigia, kad nors ekspertė nurodė, kad įvykio deklaracijos „neėmė kaip už pagrindą“, tačiau net ekspertizės akte yra įkelta eismo įvykio deklaracija, todėl visiškai nepagrįsti ekspertės paaiškinimai neva ji nesivadovavo eismo įvykio deklaracija. Akivaizdu, kad jei teismo ekspertė būtų nesirėmusi eismo įvykio deklaracija, ji ekspertizės akte net nebūtų paminėta, juo labiau nebūtų įkelta jos kopija į ekspertizės aktą. Eismo įvykio deklaracija yra visiškai nepatikima ir ja remtis negalima, nes S. Š. jau po to, kai ant schemos pasirašė Č. N., papildomai nubraižė greitėjimo juostą ir Č. N. automobilį, kuris neva išvažinėjo iš greitėjimo juostos. Atkreipia dėmesį į tai, kad Č. N. nevažiavo S. Š. nubrėžta greitėjimo juosta, kadangi nubrėžta greitėjimo juosta yra ne iš degalinės, kurioje buvo Č. N., o iš kavinės, kurioje Č. N. net nebuvo sustojęs. Be to, eismo įvykio deklaracijos dalyje, kur pasirašo įvykio kaltininkas, nėra pasirašęs nei Č. N., nei S. Š., todėl toks įrodymas apskritai yra laikytinas niekiniu. Be to, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nėra užfiksuota jokių transporto priemonių susidūrimo vietą apibūdinančių pėdsakų (nuolaužų, šukių ir pan.)“, taip pat nėra fiksuota nei vieno automobilio ratų pėdsakų, stabdymo žymių, tačiau tuo pačiu padaroma išvada, jog tikėtina, kad Č. N. automobilis važiavo iš greitėjimo juostos į pirmą kelio eismo juostą ir ten įvyko smūgis, nors toliau akte teigiama, kad tiksliau nustatyti automobilių susidūrimo vietos nėra galimybės. Akivaizdu, kad tokios išvados padarytos visiškai nepagrįstai ir remtasi vien prielaidomis, o ne konkrečiais ir objektyviais duomenimis. Teisme ekspertė patvirtino, kad trūksta duomenų visoms reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti ir jos ekspertizės aktas iš esmės paremtas „tikėtinumo“ teorija. Atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės akte nurodyta, kad „Automobilio „Mercedes-Benz E220“ vairuotojas S. Š. nurodė, kad prieš susidūrimą stabdė. Kadangi po susidūrimo abi transporto priemonės pasuko į dešinės pusės kelkraštį, o eismo įvykio vietoje nėra užfiksuota automobilių ratų pėdsakų, nėra galimybės nustatyti kokį atstumą ir kokiu režimu iki susidūrimo momento judėjo automobilis „Mercedes-Benz E220”. Taigi, teismo ekspertizės išvados yra prieštaringos, kadangi nors teigiama, kad S. Š. nurodė, kad stabdė automobilį, tačiau jokių ratų stabdymo pėdsakų neužfiksuota. Akivaizdu, kad S. Š. automobilio net nestabdė, o važiavo tiesiai į Č. N. vairuojamą automobilį. Pastebi, kad bylos nagrinėjimo metu S. Š. nurodė, kad automobilyje buvo ir jo mažametis vaikas, todėl atstovė mano, kad galimai prieš įvykį S. Š. buvo dėmesį sutelkęs į vaiką ir nepamatė priešais jį važiuojančio Č. N. automobilio, į kurį tiesiai ir įvažiavo. Jei, kaip teigia S. Š., jis butų stabdęs automobilį, butų matęsi stabdymo žymės. Taip pat ekspertizės akte teigiama, kad „duomenų apie automobilio „Mercedes-Benz E220“ važiavimo greitį iki eismo įvykio kilimo nėra“. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad vienareikšmiškai teigti, kad dėl įvykio kaltas Č. N., negalima. Priešingai, yra pagrindas manyti, kad S. Š. galimai nesilaikė saugaus greičio ir nespėjo pastebėti priešais jį važiuojančio Č. N. automobilio, dėl ko ir įvykio įvykis. Kad S. Š. vairuojamojo automobilio greitis buvo didesnis nei Č. N., patvirtina ir ekspertizės aktas. Taip pat ekspertizės akte tuo pačiu nurodoma, kad „tirti pateiktoje medžiagoje nepakanka duomenų, kad nustatyti, ar automobilio „Mercedes-Benz E220“ vairuotojo S. Š., veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Taigi, vien todėl, kad ekspertiniam tyrimui nepakako duomenų nustatyti, ar dėl eismo įvykio kaltas Mercedes-Benz automobilio vairuotojas, savaime nereiškia, kad tuomet eismo įvykį sukėlė automobilio „Volvo V50“ vairuotojas Č. N.. Atstovė skunde teigia, kad nors tyrimo medžiagoje yra pateikti 23 skaitmeniniai atvaizdai, padaryti po automobilių susidūrimo, tačiau skaitmeniniai vaizdai padaryti ne po automobilių susidūrimo, o praėjus net 3 valandoms po įvykio. Todėl nuotraukose užfiksuoti vaizdai nėra patikimi, nes keitėsi nuotraukose užfiksuotų daiktų pradinė padėtis, o tokie vaizdai vertintini itin kritiškai, jais remtis neįvertinus aplinkybės, kad jie užfiksuoti po trejetos valandų, nebuvo galima. Tačiau, kaip matyti iš ekspertizės akto, bei ką patvirtino teismo posėdžio metu apklausta ekspertė, į tai nebuvo atsižvelgta. Dėl paminėtų aplinkybių atstovė skunde teigia, kad ekspertizė atlikta atmestinai, objektyviai neištyrus visų įrodymų, neįvertinus jų įrodomosios reikšmės ir patikimumo, o tik formaliai aprašius pateiktą medžiagą. Visas ekspertizės aktas paremtas vien prielaidomis, nurodyta, kad tiksliai nustatyti įvykio aplinkybių neįmanoma, tačiau tuo pačiu, nesuprantama kuo remiantis, padaroma išvada, kad dėl įvykio tikėtinai kaltas Č. N.. Nurodo, kad ekspertė, atlikusi ekspertinį tyrimą byloje, nurodė, kad buvo galimybė, kadangi raudonos spalvos šukės iš automobilio žibinto nėra sunkios, kad jas nuo pradinės nukritimo vietos galėjo pakelti ir nunešti vėjas, važiuojančių kitų automobilių srautas ar pan. Pabrėžia, kad šukės gali būti nunešamos ar pajudinamos jų nesutraiškant, kadangi, kad jos pakiltų nebūtina ant jų užvažiuoti, o pakanka tik stipresnio vėjo gūsio. Todėl dar kartą patvirtinamas faktas, kad pradinė nuotraukose užfiksuotų šukių nukritimo vieta galėjo ir nebūti ta, kuri matyti nuotraukose, o šukes galėjo nunešti į greitėjimo juostą ir vėjas ar kitos transporto priemonės. Ekspertė šių aplinkybių visiškai neįvertino, todėl ekspertizės išvada, kuri iš esmės paremta nuotraukomis ir jose užfiksuotomis raudonos spalvos šukėmis yra neteisinga ir padaryta išsamiai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių.

4.9. Nurodo, kad teisme buvo prašoma skirti papildomą ekspertizę likusiems neaiškumams po pirmosios ekspertizės atlikimo pašalinti bei išvadų prieštaringumui panaikintu, tačiau teismas tokį prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir tokiu būdu užkirto kelią objektyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui.

4.10. Atstovė skunde nesutinka su teismo išvada, kad deklaracijoje pažymėtas punktas 8 „labiausiai atitinka susiklosčiusią faktinę situaciją“, nes toje pačioje minimoje eismo įvykio deklaracijoje yra 9 punktas, o būtent, kad eismo įvykis įvyko „važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta“. Akivaizdu, kad jei S. Š. būtų manęs, kad eismo įvykis įvyko Č. N. išvažinėjant iš greitėjimo juostos, jis būtų pažymėjęs punktą ne 8, o būtent 9. Jau vien ši aplinkybė vienareikšmiškai patvirtina, kad S. Š. nuo pat pradžių suvokė, kad ne Č. N. yra kaltas dėl įvykio. Teismas šiuo atveju neteisingai įvertino bylos duomenis ir padarė klaidingą išvadą neva pažymėtas 8 punktas geriausiai atitinka buvusią situaciją.

4.11. Teigia, kad teismas išdėstytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nesilaikė, nes priimta nutartis yra visiškai formali, neišsami, o surinktų įrodymų nepakanka nusižengimo faktui konstatuoti, teismas byloje netinkamai, neišsamiai tyrė ir vertino byloje esančius dokumentus, įrodymus, išskirtinai rėmėsi tik S. Š. nurodytomis aplinkybėmis, todėl visiškai klaidingai padarytos išvados ir priimta nepagrįsta ir neteisėta nutartis. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos situacijos atžvilgiu yra itin daug neaiškumų ir abejonių, kurių neįmanoma pašalinti, mano, kad viso abejonės turėjo būti vertinamos Č. N. naudai ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Č. N. atstovės apeliacinio skundo netenkinti ir teismo nutartį palikti nepakeistą, nes teismas, nagrinėdamas skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo visus skundo argumentus, įvertino visas Č. N. nurodytas faktines aplinkybes, ir atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino Č. N. atstovės skundo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

8. Apeliaciniame skunde, kaip ir apylinkės teisme Č. N. atstovė iš esmės nesutinka su byloje surinktų duomenų vertinimu ir padaryta išvada dėl Č. N. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

8.1. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

8.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog Č. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

8.3. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

8.4. Č. N. inkriminuota, kad jis pažeidė KET 9, 101 ir 112 punktų reikalavimus. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 112 punktas numato, kad jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.

8.5. Apeliaciniame skunde Č. N. atstovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atstovaujamojo parodymus vertino kaip nenuoseklius ir prieštaraujančius bylos aplinkybėms. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Č. N. iš esmės vienodai aiškino įvykio aplinkybes, t. y., kad vairuodamas automobilį pajuto smūgį į automobilio galą ir sustojęs pamatė, kad apgadintas jo automobilis bei kad už jo automobilio sustojo S. Š. vairuotas automobilis, kurio buvo apgadintas priekis, kad iš pradžių buvo pildoma eismo įvykio deklaracija, o po to buvo iškviesti policijos pareigūnai, bet S. Š. jau iš įvykio vietos buvo išvažiavęs. Tačiau išsamiau paanalizavus Č. N. paaiškinimus matyti, kad jis skirtingai nurodė laiką, kuriam praėjus jis pajuto smūgį į automobilio galą (5 min. ar 13 min. nuo išvažiavimo iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“), eismo įvykio deklaracijos pasirašymą (iš pradžių teigė, kad atsisakius jam pasirašyti deklaracijoje, S. Š. papildomai įvykio schemoje nubraižė greitėjimo juostą ir jo automobilį išvažiuojantį iš tos juostos, nors vėliau aiškino, kad jis deklaracijoje buvo pasirašęs, kai S. Š. papildomai nubraižė greitėjimo juostą ir jo automobilį išvažiuojantį iš greitėjimo juostos, todėl nesutiko pasirašyti deklaracijoje), policijos pareigūnų iškvietimą (iš pradžių teigė, kad policijos pareigūnus kvietė, kai nesutarė dėl deklaracijoje nubraižytos greitėjimo juostos, nors vėliau teigė, kad policijos pareigūnus iškvietė jo sūnus, kai atvažiavęs padėti, pamatė, kad deklaracija užpildyta neteisingai, liudytojas D. N. patvirtino, kad Č. N. skambino policijai ir nurodė, kad, jei asmenys įvykio metu nenukentėjo, pareigūnai neatvyks). Nors skunde teigiama, kad laiką Č. N. nurodė apytiksliai, tačiau pati atstovė skunde laiką sieja su tuo, kada degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ Č. N. užsipylė kurą ir kada Č. N. paskambino sūnui dėl įvykusio eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad Č. N. nurodė, kad važiavo apie 80 km/h greičiu ir teisme skirtingai nurodė laiką, kuriam praėjus nuo išvažiavimo iš degalinės jis pajuto smūgį į automobilio galą (po 5 ir 13 min.), teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, toks greitis automagistralėje yra būdingas ne pastoviam greičiui važiuoti, o labiau būdingas greitėjimui ir kad 80 km/h greičiu per 5 minutes galima nuvažiuoti ne apie 500 metrų atstumą, kaip nurodė nuvažiavęs Č. N., o daugiau nei 6,5 kilometro, šis atstumas praėjus 13 minučių būtų dar didesnis (kas neatitinka pareiškėjo versijos). Pastebėtina, kad pagal www.maps.lt duomenis, suvedus administracinio nusižengimo protokole nurodyto eismo įvykio koordinates ir adresą degalinės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje Č. N. teigimu, jis pylėsi kurą, matyti, kad atstumas nuo degalinės iki automobilių sustojimo vietos yra 973 metrai ir šis atstumas automobiliu nuvažiuojamas vos per kelias minutes (1-2 minutes). Nors byloje pateiktas kvitas, pagal kurį Č. N. degalus degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ pylėsi 13.37 val., o po įvykio sūnui skambino 13.53 val., tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad smūgis įvyko pirmoje eismo juostoje, kaip tvirtina Č. N.. Be to, Č. N. skirtingai nurodė ir tai, kur įvyko eismo įvykis (aiškino, kad jam važiuojant jau pirma eismo juosta, o iš policijos pareigūnų vaizdo įrašo matyti, kad Č. N. rodydamas į nupieštą greitėjimo juostą, nurodė, kad „teisingai, aš iš čia išvažiavau“, kad smūgis buvo netoli policijos pareigūnų stovinčio automobilio, o iš S. Š. pateiktos fotonuotraukos matyti kaip Č. N. nuo kelio (greitėjimo juostoje) paima sudužusio automobilio žibinto šukę). Pažymėtina, kad nei viename iš byloje esančių policijos pareigūnų nufilmuotų vaizdo įrašų iš įvykio vietos, neužfiksuota, jog Č. N. būtų nurodęs, kad S. Š. eismo įvykio deklaracijoje papildomai nubraižė greitėjimo juostą, ar kad Č. N. būtų nurodęs, kad pajutęs smūgį pagalvojo, jog sprogo padanga, kaip teigė posėdžio metu. Taigi, paties Č. N. įvykio vietoje policijos pareigūnams duoti paaiškinimai paneigia Č. N. vėlesnius paaiškinimus dėl automobilių susidūrimo vietos. Įvertinus aptartus skirtumus Č. N. parodymuose (paaiškinimuose), daroma išvada, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Č. N. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi byloje nustatytoms aplinkybėms ir tai vertinama kaip Č. N. gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

8.6. Skunde apeliantė teigia, kad S. Š. parodymai yra nenuoseklūs, kad tai jis kaltas dėl eismo įvykio, ir tai patvirtina, kad S. Š. pasišalino iš įvykio vietos. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes S. Š. tiek policijos pareigūnams, tiek ir teisme nurodė, kad užsipildžius deklaraciją, jis išsikvietė autovežį ir išvažiavo, nes jis nebuvo kaltas dėl eismo įvykio, todėl tikėjo, kad deklaracijoje jis, kaip kaltininkas, ir neturėjo pasirašyti, kad deklaracijoje schemą su greitėjimo juosta nubraižė iš karto ir Č. N. pasirašė, sutinkantis su schema. Tai, kad S. Š. neskambino policijos pareigūnams, neįrodo, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, nes S. Š. nurodė, kad tikėjo Č. N. žodžiais, kad jis buvo skambinęs policijai ir policija neatvyks į įvykio vietą. Nors S. Š. nurodė nematęs, kaip Č. N. skambino policijai, nes į jo telefoną nežiūrėjo, bet matė, kaip Č. N. ne kartą kalbėjo telefonu. Kaip liudytojas apklaustas D. N. parodė, kad jis sakė Č. N. paskambinti policijai, paskui matė, kaip Č. N. paėjęs tolėliau kalbėjo telefonu, ir nors nežino, su kuo Č. N. telefonu kalbėjo, tačiau sugrįžęs Č. N. pasakė, kad, jeigu susidūrė du automobiliai ir nėra nukentėjusių, patrulis nevažiuos. Taigi, S. Š. parodymus apie policijos kvietimą, atitinka liudytojo D. N. parodymus, ir paneigia skundo argumentus, kad S. Š. sąmoningai iš eismo įvykio vietos pašalino suvokdamas, kad yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, ir jog turi eismo įvykio vietoje pasilikti. Tai, kad eismo įvykio deklaracijoje S. Š. pažymėjo 8 punktą, o ne 9 punktą, neįrodo, kad dėl eismo įvykio kaltas ne Č. N., nes 8 punkte numatyta, kad eismo įvykis įvyko važiuojant ta pačia kryptimi, o ne kitoje eismo juostoje, kaip nurodoma deklaracijos 9 punkte. Taip pat tai, kad nukentėjusysis S. Š. jaunas ir kaip teigiama skunde pasinaudojo Č. N. amžiumi, susijaudinimu dėl įvykio, nesugebėjimu užpildyti eismo įvykio deklaraciją, ir užpildė eismo įvykio deklaraciją, neįrodo S. Š. kaltės, nes byloje nustatyta, kad į įvykio vietą buvo atvykęs Č. N. sūnėnas padėti užpildyti deklaraciją ir jam S. Š. nurodė tas pačias eismo įvykio aplinkybes. Be to, nesutikdamas su deklaracijoje užpildytais duomenimis, Č. N. galėjo ir turėjo iš karto skambinti policijai, o ne laukti, kol į įvykio vietą atvykęs Č. N. sūnus A. N. patikrinęs deklaraciją, iškvies policijos pareigūnus. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad nėra pagrindo S. Š. parodymus vertinti kaip nenuoseklius, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

8.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje atliktos ekspertizės išvados bei ekspertės paaiškinimai neįrodo Č. N. kaltės, nes ekspertizės akte išvados yra tikėtinos ir išvados duotos nepatikimais duomenimis – fotonuotraukomis darytomis praėjus 3 valandoms po įvykio, eismo įvykio deklaracijoje nurodytais duomenimis. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes iš bylos matyti, kad fotonuotraukos, kurias pateikė S. Š. tyrimą atlikusiems pareigūnams, buvo darytos iš karto po įvykio, nes vienoje iš fotonuotraukų užfiksuota, kaip Č. N. renka šukes. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, dėl to, kad įrodymai užfiksuoti po įvykio praėjus trims valandoms, kaltas ir pats Č. N., nes jis ne iš karto skambino policijai dėl eismo įvykio, o tai padaryta buvo po to, kai įvykio vietą po kelių valandų atvyko Č. N. sūnus, kuris ir iškvietė policijos pareigūnus. Be to, pats Č. N. patvirtino, kad ir jis ir S. Š. nusifotografavo įvykio vietą. Dėl to netikėti fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis, nėra pagrindo. Be to, fotonuotraukose užfiksuoti duomenys atitinka eismo įvykio deklaracijoje nubraižytą įvykio schemą. Nors teisme ekspertė E. Giedraitytė – Grybienė nurodė, kad ji atlikdama tyrimą eismo įvykio deklaracijoje nurodytais duomenimis nesirėmė, nes deklaracija nepasirašyta, tačiau iš ekspertizės akto matyti, kad į ekspertizės akto tyrimo dalį buvo perkeltas eismo įvykio deklaracijos fragmentas – eismo įvykio schema (administracinė byla Nr. 22167632755, lapai 61–66). Tai, kad į ekspertizės aktą buvo perkelta eismo įvykio schema iš eismo įvykio deklaracijos neįrodo, kad ekspertizės akte išvados suformuluotos remiantis vien deklaracijoje nurodytais duomenimis, nes iš ekspertizės akto matyti, kad eismo įvykio deklaracija, kaip vienas iš ekspertei pateiktų duomenų, buvo aprašytas drauge su kitais tyrimui reikšmingais duomenimis (vairuotojų paaiškinimais, eismo įvykio schema, duomenimis apie automobilių sugadinimus, fotonuotraukomis), o išvadas ekspertė padarė įvertinus visus jai pateiktus faktinius duomenis. 2022-06-28 ekspertizės akto Nr. 11Š-74(22) išvadose nurodyta, kad tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Volvo V50“ vairuotojas Č. N., iš greitėjimo juostos persirikiuodamas į pirmą magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda eismo juostą, nedavė kelio ir sudarė kliūtį šia eismo juosta link jo artėjusio automobilio „Mercedes-Benz E220“ judėjimui; kad susidūrimo metu automobilis „Volvo V50“,. Vairuojamas Č. N., tikėtina važiavo iš dalies (kairės pusės ratais) pirma kelio (duomenys neskelbtini) eismo juosta, t. y. rikiavosi iš greitėjimo juostos į pirmą kelio (duomenys neskelbtini) eismo juostą (administracinė byla Nr. 22167632755, lapai 61–66). Teisme apklausta ekspertė E. Giedraitytė-Grybienė šią ekspertizės akto išvadą patvirtino ir paaiškino, kad iš nuotraukų matyti, kad greitėjimo juostos pabaigoje ir dešiniajame kelkraštyje yra rausvos spalvos šukės (tikėtina nuo automobilio „Volvo V50” užpakalinio kairio žibinto), už šių šukių dešiniajame kelkraštyje buvo sustojęs automobilis „Mercedes Benz“, todėl atsižvelgusi į šukių padėtį (jos visos išsibarsčiusios greitėjimo juostoje ir dešiniajame kelkraštyje šalia šios juostos, kad pirmoje eismo juostoje jokių transporto priemonių susidūrimo pėdsakų (šukių) neužfiksuota), į transporto priemonių sugadinimus (sugadinimai yra išsidėstę užpakalinės dalies kairėje pusėje, „Mercedes Benz“ sugadinimai yra išsidėstę priekinės dalies dešinėje pusėje), davė išvadą, kad susidūrimo metu automobilis „Volvo V50“ tikėtina važiavo iš dalies, t. y. kairės pusės ratais pirma kelio juosta, t. y. rikiavosi iš greitėjimo juostos į pirmą kelio eismo juostą. Tai, kad ekspertė pripažino gyvai neapžiūrėjusi apgadintų transporto priemonių, nepaneigia jos duotos išvados, nes ekspertė nurodė, kad jai buvo pateiktos nuotraukos, kurioje užfiksuoti automobilių sugadinimai ir kad tyrimą atlieka iš to, kas jam pateikiama bei nurodė, kad poreikio papildomai apžiūrėti automobilius nebuvo. Ekspertė taip pat nurodė, kad automobilis „Volvo“ po smūgio judėjo į priekį ir į dešinę, todėl ir šukės taip pat judėjo į priekį ir į dešinę. Tai, kad pateiktos išvados dėl eismo įvykio kilimo priežasties yra tikėtinos, nepaneigia iš esmės ekspertizės akto išvadų, nes išvados sutampa su byloje surinktais duomenimis (S. Š. parodymais, eismo įvykio deklaracijoje nurodyti duomenys, automobilių sugadinimų pobūdis, užfiksuotų šukių lokalizacija), o ir ekspertė teisme nurodė priežastį, kodėl išvados tikėtinos – nėra automobilių judėjimo (stabdymo) pėdsakų. Netikėti ekspertizės akto išvadomis bei ekspertės paaiškinimais nėra pagrindo, nes byloje nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad ekspertė buvo suinteresuota bylos baigtimi ar išvadą pateikė remdamasi netinkamais faktiniais duomenimis.

22. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas yra ne S. Š., o būtent Č. N., kuris susidūrimo metu kairės pusės ratais išvažiavo į pirmą kelio (duomenys neskelbtini) eismo juostą, t. y. rikiuodamasis iš greitėjimo juostos į pirmą kelio (duomenys neskelbtini) eismo juostą. Dėl to jis pagrįstai pripažintas kaltu pažeidus KET 9, 101, 112 punktų reikalavimus ir padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išsamiai motyvuota, todėl naikinti ją ir Č. N. atžvilgiu pradėtą administracinė teisę nutraukti, kaip to reikalauja apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti administracine tvarka nubausto Č. N. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių ūmų 2023 m. sausio d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė