Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intergas“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. O3-61 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Intergas“ licencijos perduoti gamtines dujas“ nutarė atsisakyti išduoti UAB „Intergas“ licenciją perduoti gamtines dujas. Nutarime konstatuota, kad UAB „Intergas“ planuojama vykdyti gamtinių dujų skirstymo veikla Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje neatitinka perdavimo veiklos požymių, numatytų Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos 2005-09-28 reglamento Nr. 1775/2005 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte. UAB „Intergas“ veiklos vykdymui pakanka Komisijos 2004 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3-57 išduotos licencijos, kuri suteikia teisę paskirstyti gamtines dujas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Nutarime pažymėta, kad toks sprendimas priimamas, vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 10 straipsniu, Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių 7.2 punktu ir atsižvelgiant į UAB „Intergas“ 2007-07-23 raštu Nr. 428 bei 2007-08-27 raštu Nr. 455 pateiktus prašymus.

II.

Pareiškėja UAB „Intergas“ kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-09-06 nutarimą Nr. O3-61 dalyje dėl atsisakymo išduoti UAB „Intergas“ licenciją perduoti gamtines dujas. Pareiškėja skunde nurodė, jog nesutinka su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog bendrovė dėl licencijos kreipėsi 2007-07-23 raštu Nr. 428 ir 2007-08-27 raštu Nr. 455. Paaiškino, kad prašymą ir visus reikiamus dokumentus (t.y. 2006-10-12 prašymą, 2007-03-08 pakartotinį prašymą bei 2007-03-09 raštą Nr. 300 su priedais), pateikė dar iki įsigaliojo nauja Gamtinių dujų įstatymo redakcija. Todėl atsakovė prašymą turėjo išnagrinėti pagal Gamtinių dujų įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas, galiojusias iki 2007-04 19, ir išduoti licenciją dujų transportavimui magistraliniu dujotiekiu. Pareiškėjos teigimu, klausimo dėl licencijos išdavimo sprendimas Komisijoje buvo nepagrįstai ir neteisėtai vilkinamas. Be to, pareiškėjos nuomone, skundžiamu nutarimu Komisija, pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintą viešojo administravimo objektyvumo principą, nepagrįstai ir neobjektyviai taikė nevienodus dujų rinkos dalyvių dujų perdavimo veiklos požymių vertinimo kriterijus. Komisijos sprendimas pripažinti pareiškėjos planuojamą veiklą „vietinių paskirstymų“ nėra pagrįstas įstatymo nuostatomis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtinto viešojo administravimo įstatymo viršenybės principo.

Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2007 m. balandžio 19 d. įsigaliojo naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymas, kuris iš esmės pakeitė licencijuojamos perdavimo veiklos sąvoką. Atsižvelgdama į tai, Komisija 2007 m. balandžio 23 d. raštu Nr. R2-484 informavo pareiškėją, kad jos numatoma vykdyti veikla neatitinka perdavimo sąvokos apibrėžimo. Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad „perdavimas – dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą ir aukšto slėgio vamzdynų dalį, daugiausia naudojamą gamtinių dujų vietiniam paskirstymui, siekiant pristatyti jas vartotojams, išskyrus tiekimą“. Toks pat gamtinių dujų perdavimo veiklos apibrėžimas įtvirtintas 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Įvertinusi minėtų teisės aktų nuostatas, Komisija, kaip centrinis viešojo administravimo subjektas, informavo pareiškėją, kad negali savo sprendimu sukurti situacijos, kai licencija išduodama ne tai veiklai, kuri bus vykdoma.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu nusprendė UAB „Intergas“ skundą patenkinti: panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-09-06 nutarimą Nr. 03-61 dalyje dėl atsisakymo išduoti UAB „Intergas“ licenciją perduoti gamtines dujas. Teismas konstatavo, kad atsakovė, atsisakydama išduoti UAB „Intergas“ licenciją perduoti gamtines dujas, rėmėsi Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje įtvirtintu gamtinių dujų perdavimo apibrėžimu, nustatančiu, jog „perdavimas – dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą ir aukšto slėgio vamzdynų dalį, daugiausia naudojamą gamtinių dujų vietiniam paskirstymui, siekiant pristatyti jas vartotojams, išskyrus tiekimą“. Tačiau teismas pažymėjo, kad nei Gamtinių dujų įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenustato, ką reiškia Įstatymo 3 straipsnio 22 punkte minima vietinio paskirstymo sąvoka. Be to, teismas pažymėjo, jog atsakovė pripažino, kad kitai bendrovei (AB „Lietuvos dujos“) analogiškais atvejais būdavo išduodamos perdavimo licencijos. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė, atsisakydamas išduoti perdavimo licenciją UAB „Intergas“ ir nesiimdama jokių veiksmų kitų įmonių turimoms perdavimo licencijoms panaikinti, neužtikrino Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto administracinio sprendimo objektyvumo principo. Be to, teismas konstatavo, jog atsakovė skundžiamą nutarimą priėmė vadovaudamasis netinkama Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo redakcija. Paskutinis pareiškėjos prašymas byloje buvo paduotas 2007-03-09 ir šis prašymas atitinka Komisijos 2006-09-13 nutarimu Nr. 03-63 nustatytą formą. Kiti atsakovo nurodomi dokumentai dėl savo formos negali būti laikomi UAB „Intergas“ prašymais išduoti gamtinių dujų perdavimo licenciją, o laikytini bendro pobūdžio pareiškėjo ir atsakovo susirašinėjimu. Nors atsakovė savo 2007-03-22 raštu Nr. R2-310 ir kreipėsi į pareiškėją, prašydama atsakyti į papildomus klausimus, tačiau iš minėto rašto pobūdžio ir jame užduodamų klausimų (į kuriuos pakako pareiškėjos atsakymų „taip“ arba „ne“), matyti, jog tai nėra esminio pobūdžio informacija, be kurios atsakovė negalėjo priimti skundžiamo nutarimo laiku. Analogiškos aplinkybės konstatuotinos ir iš atsakovo 2007 08 29 pažymos Nr. 05-191. Teismas pažymėjo, kad pagal Vyriausybės 2001-06-19 nutarimu Nr. 743 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir licencijavimo taisyklių 21 punktą, gavusi dokumentus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija per 30 dienų privalo išduoti atitinkamą licenciją. Šiuo atveju Taisyklėse nustatyto termino atsakovė nesilaikė ir pažeidė nustatytą licencijų išdavimo tvarką. Teismas taip pat pažymėjo, kad Taisyklės (24 p.) nustatė baigtinį sąrašą pagrindų, kada gamtinių dujų perdavimo licencija gali būti neišduota, ir buvo nustatytas aiškus licencijos išdavimo terminas, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė pareiškėjos prašymą turėjo išspręsti pagal seną (iki 2007-04-19 galiojusią) Gamtinių dujų įstatymo redakciją. Perdavimo licencijos išdavimo teisiniai santykiai susiklostė dar iki naujos Gamtinių dujų įstatymo redakcijos įsigaliojimo, o naujoji įstatymo redakcija nenumatė jokių esminių pasikeitimų gamtinių dujų perdavimo srityje. Teismo vertinimu, vien formalus sąvokos pasikeitimas naujoje įstatymo redakcijoje negali būti pagrindu atsisakyti išduoti gamtinių dujų perdavimo licenciją UAB „Intergas“, juolab, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1775/2005, nurodomas atsakovo atsiliepime, galioja jau beveik du metus.

IV.

Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1) Paaiškina, kad pareiškėjos turimas aukšto slėgio vamzdynas yra naudojamas dujų vietiniam paskirstymui užtikrinti. Todėl pareiškėjos skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, jog pareiškėjos vykdoma veikla neatitinka dujų perdavimo veiklos, kaip ji yra apibrėžta Gamtinių dujų įstatymo 3 str. 22 dalyje, ir pareiškėjai nebus išduota licencija dujų perskirstymo veiklai.

2) Apeliantė nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą nebuvo laikomasi objektyvumo principo. Teismas neteisingai nurodė, kad esant toms pačioms aplinkybėms, AB „Lietuvos dujos“ buvo išduota licencija dujų perskirstymo veiklai. Pažymi, kad tokia licencija minėtam ūkio subjektui buvo išduota, remiantis Gamtinių dujų įstatymo redakcija, galiojusia iki 2007-04-19, nes AB „Lietuvos dujos“ atitiko to įstatymo reikalavimus. Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, AB „Lietuvos dujos“ prašymas nebuvo patenkintas.

3) Apeliantė pažymi, kad UAB „Intergas“ licencija perduoti gamtines dujas negalėjo būti išduota, remiantis Gamtinių dujų įstatymo redakcija, galiojusia iki 2007-04-19. Pareiškėja pateikė prašymą licencijai gauti iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, bet nebuvo pateikusi visų reikalingų dokumentų – nebuvo galima nustatyti, ar pareiškėjos technologinis pajėgumas yra pakankamas perdavimo veiklos sąlygoms tinkamai vykdyti (iš pateiktų dokumentų buvo matyti, kad magistralinių dujotiekių vamzdynai nebaigti statyti). Todėl iš pareiškėjos UAB „Intergas“ buvo prašoma pateikti papildomus dokumentus, o teismas nepagrįstai nurodė, kad tai buvo bendro pobūdžio susirašinėjimas.

4) Apeliantė taip pat paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl licencijos išdavimo pagal Gamtinių dujų įstatymo redakciją, galiojusią iki 2007-04-19. Tačiau šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl norminio akto teisėtumo Nr. I10-6/2007, kurioje teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl minėtos redakcijos Gamtinių dujų įstatymo 5 str. 2 d. nuostatų atitikimo Konstitucijai. Apeliantės nuomone, šios bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas.

Pareiškėja UAB „Intergas“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pareiškėjos nuomone, teismas teisingai nurodė, kad licencijos išdavimo klausimą Komisija turėjo išspręsti pagal Gamtinių dujų įstatymo redakciją, galiojusia iki 2007-04-19. Pažymi, kad visi reikiami dokumentai Komisijai buvo pateikti 2006-10-06 ir 2007-03-08 prašymais. Atsakovė nepagrįstai vilkino klausimo išsprendimą ir formaliai papildomai prašė pateikti duomenis, kurie jau buvo pateikti. Pareiškėja pažymi, kad 2007-07-23 raštu buvo pateiktas ne prašymas išduoti licenciją, bet raginimas Komisiją vykdyti savo pareigas ir išspręsti anksčiau pateiktą prašymą. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad nuo 2007-04-19 įstatyme pasikeitus „gamtinių dujų perdavimo“ sąvokai licencija nebegali būti išduota. Pažymi, kad gamtinių dujų perdavimo veiklos apibrėžimas įtvirtintas 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nesikeitė. Taip pat nepagrįstas Komisijos argumentas, kad perdavimo licencija pareiškėjai negali būti išduota ne tai veiklai, kuri realiai bus vykdoma. Paaiškina, kad pagal CK 2.79 str. 3 d. atsisakymas išduoti licenciją negali būti grindžiamas veiklos netikslingumu. Pareiškėjos teigimu, komisija neužtikrino objektyvumo principo, spręsdama UAB „Intergas“ ir AB „Lietuvos dujos“ prašymus. Pažymi, kad iš Komisijos rašto Nr. R2-1186 matyti, kad įsigaliojus naujai Gamtinių dujų įstatymo redakcijai AB „Lietuvos dujos“ bus išduota perdavimo licencija tai pačiai gamtinių dujų perdavimo linijai, kuriai licencijos prašo ir pareiškėja. Pareiškėja taip pat nurodo, jog nesutinka su atsakovės nuomone, jog šios bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas, kadangi keliamas klausimas dėl Gamtinių dujų įstatymo atitikimo Konstitucijai nėra susijęs su galimybe išspręsti pareiškėjos prašymą dėl licencijos išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

Pareiškėja UAB „Intergas“ prašymą dėl licencijos pateikė atsakovui 2006 m. spalio 9 d. (b.l. 31). Administracinių procedūrų inicijavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 743 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklės. Šių taisyklių 15 p. buvo nustatyta, kad įmonė, norinti gauti licenciją, komisijai pateikia nustatytosios formos prašymą. Šių taisyklių 16 p. nustatyta, kad licencijai verstis dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo veikla gauti kartu su 15 punkte nurodytu prašymu turi pateikiama visa eilė dokumentų, tame tarpe dokumentai, įrodantys dujų sistemų buvimo vietą ar užimamą teritoriją; dujų sistemų nuosavybę ar naudojimo teisę pagrindžiantys dokumentai; informacija apie įmonės vidinę organizacinę struktūrą ir kt. Taisyklių 21 p. nustatyta, kad gavusi reikiamus dokumentus, komisija per 30 dienų privalo išduoti (pakeisti) licenciją arba pateikti pareiškėjui motyvuotą raštišką atsisakymą tai daryti. Jeigu pateikti ne visi dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų dokumentų pateikimo dienos.

Pareiškėja teigia, kad visus reikiamus dokumentus perdavimo licencijai gauti pateikė 2007-03-09 raštu Nr. 300. Atsakovas šią aplinkybę neigia. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius dokumentus daro išvadą, kad paminėtas pareiškėjos teiginys neįrodytas. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių 10 p. nustatyta, kad pagal dokumentuose pateiktus duomenis turi būti įvertintas įmonės technologinis, finansinis ir vadybinis pajėgumas, leidžiantis vykdyti licencijuojamą veiklą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. O3-99 yra patvirtinta Įmonės technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarka. Šios tvarkos 6 p. nustatyta, kad įmonės technologinis pajėgumas įvertinamas kaip pakankamas vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas, jeigu: 6.1. įmonė licencijuojamos veiklos teritorijoje nuosavybės teise valdo arba teisėtai naudoja įrenginius licencijuojamai veiklai vykdyti; 6.2. įrenginiai yra sujungti su energijai išgauti, perdirbti ar gaminti skirtais įrenginiais arba kitais energijos perdavimo ar skirstymo įrenginiais, kurie užtikrintų vartotojų aprūpinimą energija; 6.3. įmonė turi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos išduotą atestatą eksploatuoti energetikos įrenginius arba yra sudariusi ilgalaikę sutartį dėl įrenginių eksploatavimo ir priežiūros su įmone, turinčia tokį atestatą. Kaip matyti iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-03-22 rašto Nr. R2-310 turinio, šios komisijos formuluojami klausimai buvo tiesiogiai susiję su įmonės technologinio pajėgumo įvertinimu. Todėl tai nebuvo bendro pobūdžio susirašinėjimas. UAB „Intergas“ 2007-03-22 nebuvo pateikusi visų dokumentų, todėl 30 dienų terminą skaičiuoti nuo 2007-03-09 nebuvo pagrindo.

Nauja Gamtinių dujų įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2007 m. balandžio 19 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priimdama sprendimą privalėjo taikyti tą įstatymą, kuris galiojo sprendimo priėmimo metu. Iki 2007 m. balandžio 19 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vilkinimas neįrodytas. Sąlyginai ilgą administracinę procedūrą sąlygojo UAB „Intergas“ dokumentų pateikimo terminai, sprendžiamo klausimo svarba ir sudėtingumas. Todėl ginti UAB „Intergas“ teises taikant Administracinių procedūrų inicijavimo metu galiojusias teisės normas nėra pagrindo.

Teismas vertina, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priimdama ginčijamą sprendimą tinkamai taikė teisės normas. Teismas išklausęs šalių paaiškinimus ir ištyręs dokumentus konstatuoja, kad UAB „Intergas“ planuojama vykdyti veikla yra skirta dujų skirstymui Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir neatitinka Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 22 dalies nuostatos, kad perdavimas - dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą ir aukšto slėgio vamzdynų dalį, daugiausiai naudojamą gamtinių dujų vietiniam paskirstymui, siekiant pristatyti jas vartotojams, išskyrus tiekimą.

Ginčijamas sprendimas atitinka įstatymą, todėl jo panaikinti pagrindo nėra. Kiti UAB „Intergas“ argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

Teismas taip pat pažymi, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. O3-61 konstatavo, kad UAB „Intergas“ veiklos vykdymui pakanka Komisijos 2004 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3-57 išduotos licencijos, kuri suteikia teisę paskirstyti gamtines dujas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Šio teiginio UAB „Intergas“ nenuginčijo ir neįrodė, kad skundžiamu sprendimu yra apribotos jos teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio l dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u sprendžia:

Atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - uždarosios akcinės bendrovės „Intergas“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.