Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kancleriui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 7 d. Seimo kancleris (toliau – ir Atsakovas) įsakymu Nr. 460-ĮVK(T)-7 pripažino, kad Komisijų sekretoriato patarėja R. B. (toliau – ir Pareiškėja) padarė tarnybinį nusižengimą - 2015 m. rugsėjo-gruodžio mėn., nepildydama Juridinių asmenų registro duomenų teikimo apskaitos žurnalo ir perduodama savo prisijungimo prie Juridinių asmenų registro duomenų banko duomenis (vardą ir slaptažodį) kitiems valstybės tarnautojams, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis bei paskyrė Komisijų sekretoriato patarėjai R. B. tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 12-13).

Pareiškėja pateikė skundą teismui ir prašo panaikinti 2016 m. birželio 7 d. Seimo kanclerio įsakymą Nr. 460-ĮVK(T)-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Seimo kanclerio 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(T)-7 sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) neįvertino, kad nėra Pareiškėjos kaltės, nes Pareiškėja su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2015 m. rugpjūčio 14 d. pasirašyta Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartimi Nr. JAR-1343 su VĮ Registro centru (toliau – ir Antroji sutartis) ir (ar) šios sutarties neatskiriama dalimi – priedais pasirašytinai nebuvo supažindinta. Komisija nenustatė galimo tarnybinio nusižengimo (jungimosi ne iš Pareiškėjos išorinio IP adreso Nr. (duomenys neskelbtini)) padarymo datos, neįvertino visų objektyvių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada šioje dalyje paremta prielaidomis, nuobauda dėl nusižengimo jungiantis ne iš Pareiškėjos išorinio IP adreso Nr. (duomenys neskelbtini) bet iš kito išorinio IP adreso - Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų šešių mėnesių terminą. Pagal VĮ Registrų centro pateiktą informaciją matyti, kad vartotojas Pareiškėja jungėsi ne iš Pareiškėjos išorinio IP adreso Nr. (duomenys neskelbtini), bet iš kito išorinio IP adreso - (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 26 d. (Išvada surašyta 2016 m. gegužės 31d.) ir 2016 m. birželio 7 d. Seimo kancleris išleido įsakymą Nr. 460-ĮVK(T)-7).

Komisija pasirašytai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir VĮ Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 14 d. Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutarčiai netinkamai taikė blanketinę teisės normą t. y. VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą - nustatytą reikalavimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Komisija neįvertino, kad nėra Pareiškėjos kaltės, nes Pareiškėja su Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2015 m. liepos 31 d. išleistu įsakymu Nr. 400-ĮVK-160 „Dėl Juridinių asmenų registro duomenų naudojimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo paskyrė Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėją R. B. atsakinga už duomenų iš Juridinių asmenų registro teikimą Seimo Energetikos komisijai, ir (ar) įsakymu patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų darbo su Juridinių asmenų registro duomenimis tvarkos aprašu pasirašytinai nebuvo supažindinta.

Komisija neįvertino subjektyvaus atsakomybės už neveikimą pagrindo (nebuvo pagamintas, užregistruotas ir išsiųstas (pateiktas) žurnalas (Dokumento registravimas - dokumento įtraukimas į apskaitą, suteikiant jam atskirą numerį ir taip užtikrinant jo oficialumo įrodymą (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 5 punktas) Pareiškėjai ir Energetikos komisija, atliekanti parlamentinį tyrimą posėdžių metu nepriėmė sprendimų gauti Registro duomenis Seimo valdybos nustatyta tvarka); netinkamai taikė teisės normas; nesiaiškino visų objektyvių aplinkybių. Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų darbo su Juridinių asmenų registro duomenimis tvarkos aprašo, patvirtinto Seimo kanclerio2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-160 (toliau – ir Aprašas) 5 punkte imperatyvu nurodoma, kad žurnalą pagamina Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamentas. Žurnalas nebuvo pagamintas, užregistruotas ir išsiųstas (pateiktas) Pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos Seimo kanclerė 2015 m. sausio 14 d. raštu Nr. „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ Seimo kanceliarijos padalinių vadovams priminė, kad atsižvelgus į Reglamento 188 punktą, kiekviename Seimo kanceliarijos padalinyje buvo paskirtas atsakingas tarnautojas, tvarkantis Seimo kanclerio ir padalinio vadovo pavedimų apskaitą, kontroliuojantis jų vykdymą ir dirbantis su PVKIS sistema ir paprašė apie paskirtus asmenis iki 2015 m. sausio 26 d. informuoti Seimo kanclerio biurą. Pareiškėja nebuvo paskirta atsakingu tarnautoju kontroliuoti kaip vykdomas Seimo kanclerio pavedimas.

Teismo posėdyje Pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kancleris su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 85-89) paaiškino, kad tiek Aprašo, tiek Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutarties nuostatos negalėjo būti nežinomos Pareiškėjai, nes būtent šios sutarties pagrindu Pareiškėja jungdavosi prie Registro duomenų banko (neįgyvendinus 2015 m. rugpjūčio 14 d. sutarties 1 priedo „Duomenys ir jų teikimo sąlygos“ nustatytos prisijungimo tvarkos, ji nebūtų galėjusi prisijungti prie Registro duomenų banko). Be to, sutartis dėl duomenų teikimo nebuvo pirmoji, kurios pagrindu Pareiškėja gaudavo duomenis iš Registro duomenų banko. Pareiškėja, būdama atsakinga už duomenų iš Registro teikimą Energetikos komisijai, nesant įvykdytų visų Seimo valdybos patvirtintame apraše nustatytų reikalavimų (Žurnale nebuvo registruoti Energetikos komisijos sprendimai gauti Registro duomenis, prašomi Registro duomenys, prašomų duomenų pateikimo Energetikos komisijai data, prireikus ir kiti duomenys), jungėsi prie Registro duomenų banko ir šiuos duomenis teikė Energetikos komisijai, pažeisdama teisės aktuose nustatytą tvarką.

Pareiškėja neneigia, kad ji buvo atsakinga už duomenų iš Registro teikimą Energetikos komisijai, todėl laikytina, kad buvo susipažinusi su Seimo kanclerio 2015 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 400-ĮVK-160, kuriuo ji buvo paskirta atsakinga už duomenų iš Registro teikimą Energetikos komisijai, turiniu. Priešingu atveju kiltų klausimas, kokių įgaliojimų pagrindu ji teikė Registro duomenis Energetikos komisijai. Šiuo įsakymu buvo nustatyta ir Juridinių asmenų registro duomenų naudojimo ir apskaitos Seimo kanceliarijoje tvarka (taip pat ir Žurnalo pildymo tvarka). Visas įsakymo turinys Pareiškėjai turėjo būti žinomas, įsakymo nuorašas susipažinti Pareiškėjai buvo siųstas tarnybiniu elektroniniu paštu 2015 m. liepos 31 d. 14.24 val., o įsakymas paskelbtas Seimo intraneto svetainėje. Pareiškėja, žinodama, kad Seimo kanclerio patvirtintame apraše jai nustatyta pareiga Žurnale registruoti nurodytus duomenis, nesiėmė jokių veiksmų, kad Žurnalas jai būtų pateiktas, ir duomenis Energetikos komisijai teikė pažeisdama Seimo kanclerio patvirtinto aprašo 3 punkto nuostatas. Pareiškėja, kaip suinteresuotas asmuo, pati turėjo kreiptis į Bendrųjų reikalų departamentą dėl Žurnalo gavimo. Pareiškėja neneigia, kad leido Komisijų biuro valstybės tarnautojoms Ž. R. ir R. Š. prisijungti prie Registro duomenų banko.

Prie Registro duomenų banko buvo jungtasi 2015 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais ir Seimo kanclerio patvirtintame apraše nustatyti duomenys nebuvo užregistruoti Žurnale, todėl Pareiškėja padarė tęstinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, todėl VTĮ 30 str. 1 d. įtvirtintas šešių mėnesių terminas nėra praleistas.

Teismo posėdyje Atsakovo atstovės prašė Pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2016 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 460-ĮVK(T)-7, kuriuo Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 12-13).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimas Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2015 m. liepos 31d. įsakymas Nr. 400-ĮVK-160 „Dėl Juridinių asmenų registro duomenų naudojimo“.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos komisija 2016 m. gegužės 5 d. pranešimu informavo Pareiškėją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, su juo supažindino, prašė pateikti paaiškinimą (b. l. 26-27). Pareiškėja 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. pateikė paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriais paaiškino galimai padaryto nusižengimo aplinkybes (b. l. 28-32).

Komisija, atlikusi tyrimą, 2016 m. gegužės 31 d. surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad Pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2015 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais nepildydama Juridinių asmenų registro (toliau - Registras) duomenų teikimo apskaitos žurnalo ir perduodama savo prisijungimo prie Registro duomenų banko duomenis (vardą ir slaptažodį) kitiems valstybės tarnautojams, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. nesilaikė Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų darbo su Juridinių asmenų registro duomenimis tvarkos aprašo, patvirtinto Seimo kanclerio 2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-160 „Dėl Juridinių asmenų registro duomenų naudojimo“, Seimo kanceliarijos ir valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 14 d. sutarties Nr. JAR-1343-150814-400-UFS(PA)-69 (490); pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduoti, t. y. netinkamai atliko Komisijų biuro patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Seimo kanclerio 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(P)-20 „Dėl Komisijų biuro patarėjo pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 7.2 papunktyje nustatytą funkciją - atlikti kitas su Komisijų biuro veikla susijusias funkcijas (netinkamai atliko Apraše nustatytas atsakingo už Registro duomenų teikimą Seimo Energetikos komisijai funkcijas) bei pasiūlė Pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 14-25, 33-35, 38-41).

Lietuvos Respublikos Seimo kancleris, vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 ir 5-7 dalimis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“, 14.1 punktu, 15, 22 ir 23 punktais, įvertinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadą, 2016 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(T)-7 pripažino, kad Pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 12-13).

Pareiškėja teigia, kad Atsakovas neįvertino subjektyvaus atsakomybės už neveikimą pagrindo, nes nebuvo pagamintas, užregistruotas žurnalas, netinkamai taikytos teisės normos, neišsiaiškintos visos objektyvios aplinkybės.

Teismas pažymi, kad valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais (VTĮ 3 str. 1 d.). Valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (VTĮ 15 str. 1 d.). Pagal VTĮ 28 straipsnio nuostatas, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami drausminėn atsakomybėn. Tarnybinio nusižengimo sąvoka pateikiama VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Tarnybinis nusižengimas įstatyme suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojo pareigos yra nustatomos įstatymais, o taip pat pareigybės aprašyme VTĮ nurodoma, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Tarnybinių nuobaudų rūšys bei jų taikymo sąlygos nustatytos VTĮ 29 straipsnyje. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. VTĮ 8 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad valstybės tarnautojų funkcijos nurodomos pareigybės aprašyme. Taigi pagrindas kilti tarnybinei atsakomybei yra tarnybinis nusižengimas, t. y. teismui svarbu nustatyti, ar buvo valstybės tarnautojo kaltė.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008). Pažymėtina, kad LVAT, nagrinėdamas administracines bylas, susijusias su tarnybiniais ginčais dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų už tarnybinius nusižengimus, ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2005 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-60/2005; 2004 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-678/2004).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti (nurodyti įstatymo straipsnį, dalį, punktą), nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, pasiūlyti konkrečią nuobaudą. Tokie tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turinio reikalavimai nustatyti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams Taisyklių 10 punkte.

Pareiškėja skunde, teismo posėdyje pripažino, kad, būdama valstybės tarnautoja, perdavė savo prisijungimo prie Juridinių asmenų registro duomenų banko duomenis (vardą ir slaptažodį) kitiems valstybės tarnautojams (R. Š., Ž. R., b. l. 39), nors buvo pasirašiusi pasižadėjimą neatskleisti duomenų, gaunamų iš Juridinių asmenų registro duomenų banko (b. l. 62). Taigi šios aplinkybės aiškiai ir akivaizdžiai patvirtina Pareiškėjos kaltus veiksmus, t. y. ji pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą valstybės tarnautojo pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Taip pat Pareiškėja pažeidė Aprašo 4 punkto reikalavimus, nepildydama nustatytos formos Juridinių asmenų registro duomenų teikimo apskaitos žurnalo, Seimo kanceliarijos ir valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 14 d. sutarties Nr. JAR-1343-150814-400-UFS(PA)-69 (490), pasižadėjimo (b. l. 62), kuriuo draudžiama atskleisti duomenis, gaunamus iš Juridinių asmenų registro duomenų banko, Pareigybės aprašymo (b. l. 156-157) 7.2 punkto reikalavimus, kuriais netinkamai atliko nustatytas atsakingo už Registro duomenų teikimą Seimo Energetikos komisijai funkcijas.

Pareiškėjos teigimu, ji nebuvo supažindinta nei su Aprašu, nei Seimo kanceliarijos su valstybės įmone Registrų centras 2015 m. rugpjūčio 14 d. sudaryta Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutartimi.

Teismas atmeta šiuos Pareiškėjos teiginius, nes tiek skunde, tiek teismo posėdyje, pripažino, kad prisijungimo duomenimis leido naudotis Ž. R. ir R. Š., Aprašo nuostatas susipažinti gavo tarnybiniu elektroniniu paštu, vadinasi, tiek Aprašo, tiek Juridinių asmenų registro duomenų teikimo sutarties nuostatos Pareiškėjai buvo žinomos, ji turėjo galimybę susipažinti, be to, būtent minėtos sutarties pagrindu jungdavosi prie Registro duomenų banko, Seimo kanclerio įsakymu buvo paskirta atsakinga už duomenų iš Juridinių asmenų registro teikimą Seimo Energetikos komisijai, buvo pasirašiusi pasižadėjimą neatskleisti duomenų, gaunamų iš Juridinių asmenų registro duomenų banko (b. l. 62, 117-118). Pareiškėja, būdama atsakinga už duomenų iš Registro teikimą Energetikos komisijai, nesant įvykdytų visų Seimo valdybos patvirtintame apraše nustatytų reikalavimų (žurnale nebuvo registruoti Energetikos komisijos sprendimai gauti Registro duomenys, prašomi Registro duomenys, prašomų duomenų pateikimo Energetikos komisijai data, prireikus ir kiti duomenys), jungėsi prie Registro duomenų banko ir šiuos duomenis teikė Energetikos komisijai, pažeisdama teisės aktuose nustatytą tvarką. Pareiškėja neneigia, kad buvo atsakinga už duomenų iš Registro teikimą Energetikos komisijai, vadinasi būdama atsakinga ir rūpestinga turėjo susipažinti su Seimo kanclerio 2015 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 400-ĮVK-160 „Dėl Juridinių asmenų registro duomenų naudojimo“ turiniu, tuo labiau Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad įsakymo nuorašas susipažinti Pareiškėjai buvo išsiųstas tarnybiniu elektroniniu paštu 2015 m. liepos 31 d. 14.24 val., o įsakymas paskelbtas Seimo intraneto svetainėje. Pareiškėja, būdama atsakinga už Energetikos komisijos aptarnavimą, privalėjo susipažinti su viešai, Teisės aktų registre, paskelbtais Seimo nutarimais, Seimo valdybos sprendimais, Seimo intraneto svetainėje paskelbtais, jai pateiktais Seimo kanclerio įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Energetikos komisijos, Pareiškėjos, kaip Komisijų biuro patarėjos, aptarnaujančios Energetikos komisiją, veiklą, ir vykdyti šių teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjos teigimu, žurnalas turėjo būti pagamintas, teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas ir išsiųstas per pavedimų vykdymo kontrolės informacinę sistemą (PVKIS) Komisijų biurui, kuris, gavęs žurnalą, turėjo persiųsti Energetikos komisijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėja, žinodama, kad jai, kaip atsakingai už duomenų iš Registro teikimą Energetikos komisijai, nustatyta pareiga žurnale registruoti nurodytus duomenis, apskritai nesiėmė jokių veiksmų, kad žurnalas jai būtų pateiktas, o duomenis Energetikos komisijai teikė pažeisdama Aprašo 4 punkto reikalavimus. Teismas laiko, kad Pareiškėja, kaip suinteresuotas asmuo tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas, turėjo pati kreiptis į Bendrųjų reikalų departamentą dėl žurnalo gavimo. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad apie žurnalo pildymą Pareiškėja žinojo dar iki 2016 m. gegužės 5 d., nes pokalbio su Personalo skyriaus vedėja pripažino, jog žurnalo nepildė ne dėl nežinojimo, o dėl to, kad turėjo daug darbo, be to, net ir Bendrųjų reikalų departamentui nepagaminus žurnalo, Pareiškėja turėjo fiksuoti Registro duomenų naudojimą (pavyzdžiui, pildydama įsakymu patvirtintos formos Žurnalo atskirus lapus), tačiau jokia kita forma neregistravo Energetikos komisijos sprendimų gauti Registro duomenis, prašomų gauti duomenų, prašomų duomenų suteikimo datų ir laiko.

Visos šios nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad Pareiškėja, būdama vienintelė paskirta atsakinga už Registro duomenų teikimą Energetikos komisijai, suteikdama teisę kitiems asmenims naudotis jos prisijungimo prie Registro duomenų banko duomenimis, pažeidė Seimo kanclerio patvirtinto Aprašo 4 punkto nuostatas, jog Registro duomenis teikia Seimo kanclerio skiriamas Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojas, nuostatas, 2015 m. rugpjūčio 14 d. sutarties 1 priedo „Duomenys ir jų teikimo sąlygos“ 6.4 papunkčio, kad kiekvienas duomenų vartotojas, atliekantis paiešką, turi turėti savo vartotojo vardą, kurį suteikia Teikėjas (valstybės įmonė Registrų centras), ir slaptažodį, kurį sugalvojo registracijos metu, nuostatas. Nors Pareiškėja teigia, kad su 2015 m. rugpjūčio 14 d. sutartimi nebuvo supažindinta, nepasirašiusi, tačiau teismas laiko, jog minėtos sutarties turinys jai buvo žinomas, nes neįgyvendinus 2015 m. rugpjūčio 14 d. sutarties 1 priedo „Duomenys ir jų teikimo sąlygos“ nustatytos prisijungimo tvarkos, ji nebūtų galėjusi prisijungti prie Registro duomenų banko, be to, buvo pasirašiusi pasižadėjimą neatskleisti duomenų.

Pareiškėja teigia, kad Atsakovas nenustatė galimo tarnybinio nusižengimo (jungimosi ne iš Pareiškėjos išorinio IP adreso Nr. (duomenys neskelbtini)) padarymo datos, nuobauda dėl nusižengimo jungiantis ne iš Pareiškėjos išorinio IP adreso Nr. (duomenys neskelbtini), bet iš kito išorinio IP adreso - Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų šešių mėnesių terminą.

Teismas negali sutikti su Pareiškėjos teiginiais, nes įvertinus byloje esančius įrodymus matyti, kad prie Registro duomenų banko Pareiškėjos vardu, su jos slaptažodžiu buvo jungtasi 2015 metais rugsėjo - gruodžio mėnesiais, jungimosi duomenys nebuvo registruoti žurnale. Laikytina, jog Pareiškėja sistemingai nesilaikė nustatytos tvarkos, padarė tęstinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą. Pažeidimo padarymo diena sutampa su tęstinio pažeidimo pabaigos diena, todėl tarnybinio nusižengimo padarymo data yra 2015 m. gruodžio 9 d. (paskutinė prisijungimo prie Registro duomenų banko diena), todėl VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šešių mėnesių terminas nėra praleistas, nes ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimtas 2016 m. birželio 7 d.

Vadovaujantis teismų praktika, teismui svarbu nustatyti, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, užtikrinančios tarnybinių nusižengimų tyrimą, t. y. ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; ar nebuvo suvaržytos jam garantuojamos teisės (teisė teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, prašyti tyrimą atliekančio subjekto nušalinimo, susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada ir tyrimo metu surinkta medžiaga, turėti advokatą ar kitą įgaliotą asmenį, susipažinti su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo; ar tyrimą atliko nešališkas tinkamos sudėties subjektas; ar pateikta motyvuota ir išsami tyrimo išvada). Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėja būtų netekusi galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus (apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą Pareiškėjai pranešta 2016 m. gegužės 5 d.). 2016 m. birželio 7 d. surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada (I t., b. l. 12-25), teismo vertinimu, yra išsami – išdėstytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas teisinis tikrinamo valstybės tarnautojo veikos įvertinimas, nurodyti tarnybiniai nusižengimai, jų padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinių nusižengimų padariniai, konstatuotina, kad nusižengimo tyrimo procedūra pradėta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėja galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, tarnybinė veikla Atsakovo buvo vertinama gerai, tarnybinius nusižengimus padarė dėl aplaidumo, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba šiuo atveju yra pagrįsta.

LVAT administracinėje byloje Nr. A-143-46/2011 pažymėjo, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2016 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 460-ĮVK (T)-7, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Atmetus Pareiškėjos reikalavimą panaikinti minėtą įsakymą dėl nuobaudos skyrimo kaip nepagrįstą, atmestinas Pareiškėjos prašymas priteisti teismo išlaidas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.