- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- e2-92-786/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00525-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- O. E.
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ Turto bankas, S. M., A. M., V. M., N. O. R., G. M.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
nedalyvaujant tretiesiems asmenims VĮ Turto bankas atstovui, S. M., A. M., V. M., N. O. R., G. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. E. ieškinį atsakovei Anykščių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims VĮ Turto bankas, S. M., A. M., V. M., N. O. R., G. M. dėl gyvenamojo namo su priklausiniais priėmimo perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 1997 m. birželio 30 d. perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu dalyje, kuria Utenos apskrities viršininkas Anykščių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavė 47,05 kv.m. gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini), ir taikyti vienašalę restituciją – šiuos statinius gražinti palikėjo J. M. įpėdinių nuosavybėn. Posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tekinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad 1988 m. liepos 19 d. sutartimi ieškovės bei trečiųjų asmenų S. M. tėvas J. M. nusipirko gyvenamą namą ir ūkio pastatus iš J. S.. Sutartis buvo įregistruota Debeikių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete 1988 m. liepos 20 d. Nusipirktame name gyveno ieškovės tėvas su šeima. 1989 m. birželio 30 d. ieškovės tėvas J. M. pateikė prašymą atlikti pastatų kadastrinius matavimus. Ieškovės tėvas J. M. 1998 m. gegužės 2 d. mirė. Tuo laiku ieškovė buvo nepilnametė. Ieškovės įstatyminė atstovė motina palikimo ieškovės vardu nepriėmė. Ieškovė palikimą priėmė tik sulaukusi pilnametystės. Ieškovė tvarkydama dokumentus dėl palikimo priėmimo sužinojo, kad tėvo pirktas gyvenamas namas 1997 m. birželio 30 d. perdavimo- priėmimo aktu yra perduotas Anykščių rajono savivaldybės nuosavybėn. 2015 m. lapkričio 17 d. Nuomos sutartimi pastatai yra išnuomoti trečiajam asmeniui N. O. R.. 1997 06 30 perdavimo priėmimo aktas viešame registre – nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke išviešintas 2001 11 20. Mano, kad Utenos apskrities viršininkas neturėjo teisės disponuoti ieškovės tėvui J. M. priklausančiu turtu, nes jis nuosavybės teisės nebuvo praradęs. Pagal perdavimo-priėmimo akto sudarymo metu galiojusio LR CK 143 straipsnio 3 dalies nuostatas ir galiojančio LR CK 4.96 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu turtas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti, tai savininkas turi teisę išreikalauti turtą visais atvejais. Mano, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, ieškinio senaties pradžia siejama su sužinojimu apie teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Anykščių rajono savivaldybės administracija su pateiktu ieškiniu nesutiko. Atsakovės atstovė posėdžio metu paaiškino, kad sandorio sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatas, gyvenamo namo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai ir per tris mėnesius užregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Kadangi sutartis nebuvo patvirtinta notariškai, tai ji yra negaliojanti nuo sudarymo dienos. Mano, kad 1997 m. birželio 30 d. perdavimo-priėmimo aktu statiniai teisėtai buvo perduoti Anykščių rajono savivaldybės nuosavybėn, LR Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 4d. nutarimo Nr. 1251 pagrindu. Kada statiniai buvo perduoti Anykščių rajono savivaldybės nuosavybėn, J. M. buvo gyvas. 1996m. kovo 28 d. sutartimi nurodyti statiniai buvo išnuomoti D. R.. Tai rodo, kad J. M. iki mirties jau apie du metus nedisponavo nurodytais statiniais. Pagal esamus įrašus ant namų valdos techninės apskaitos knygos statiniai priklausė „Už taiką“ kolūkiui.
Pagal ieškovės paaiškinimus, palikimą ji priėmė sulaukusi pilnametystės, t.y. jau nuo 2004 m. balandžio 11 d. ieškovei turėjo būti žinoma apie esamus statinius, tačiau keturiolika metų nesidomėjo nurodytais statiniais, turėjo teisę laiku ginti savo neva pažeistas teises. Mano, jog taikytina ieškinio senatis. Mano, jog ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad pateiktas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Kadangi statinių pirkimo pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notariškai ir neįregistruota turto registravimo įskaitoje, todėl yra negaliojanti nuo sudarymo momento. Į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti, atstovui nedalyvaujant.
Tretysis asmuo S. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šaukimai atvykti į teismo posėdį įteikti.
Tretysis asmuo A. M. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Tretysis asmuo V. M. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Tretysis asmuo N. O. R. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šaukimai atvykti į teismo posėdį įteikti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo G. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad jos brolis J. M. pirko sodybą iš S. J., už kurią pinigus mokėjo tėvai. Kokiu pagrindu sodyba perėjo Anykščių rajono savivaldybės nuosavybėn, ji nežino. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga, šalių, liudytojos parodymais nustatyta, kad ieškovės tėvas J. M. pagal 1988 m. liepos 19d. sutartį iš J. S. nusipirko namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartį patvirtino Debeikių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorius ir sutartis įregistruota (1964 m. CK 255 straipsnis, 1974 06 26 valstybinio notariato įstatymo 14 straipsnis). Tai, kad J. M. buvo pastatų savininkas patvirtina įrašas ūkinėje knygoje. Ūkinėje knygoje nurodyta, kad J. M. buvo savininkas nuo 1988 m. kovo 15d. , pagrindas - 1988 07 19 pirkimo sutartis. Ūkinėje knygoje nurodyta, kad sąskaita uždaryta 1989 m. rugpjūčio 3d., nes išvyko į Uteną. Iš 1996 m. kovo 22 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad Debeikių seniūnija gyvenamą namą ir ūkio pastatus išnuomojo D. R.. 1997 06 30 perdavimo priėmimo aktu , vadovaujantis LR Vyriausybės 1995 09 20 nutarimu Nr. 1251 Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos, gyvenamas namas ir ūkio pastatai buvo perduoti Anykščių rajono savivaldybės nuosavybėn. Pagal nurodyto nutarimo nuostatas, savivaldybių nuosavybėn buvo perduotas savivaldos institucijų, savivaldybių įstaigų, įmonių ir organizacijų balanse apskaitytas turtas. Tai patvirtina, kad J. M. jau nedisponavo gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Iš byloje esamos VĮ Registrų centras gyventojų registro išrašo matyti, kad 1993 02 02 gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Tai, kad įsigytame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), J. M. su šeima gyveno apie vienerius metus, patvirtino ir byloje apklausta liudytoja L. G.. Posėdžio metu liudytoja L. G. paaiškino, kad su J. M. buvo kaimynai, jie gyveno apie metus laiko ir po to jis namus pardavė kolūkiui, 1989 metų pavasarį tame name jau gyveno Butkai, o po to gyveno Ramelis.
Ieškovė nurodo, kad Utenos apskrities viršininkas neturėjo teisinio pagrindo disponuoti gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais. Vadovaudamasi LR CK 4.96 straipsnio 3 dalies bei 1964 m. CK 143 straipsnio nuostatomis, jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais, kreipėsi į teismą ir prašo ieškinį tenkinti.
Tačiau esant rašytinė medžiaga, tai - 1996 m. kovo 22 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kuria Debeikių seniūnija gyvenamą namą ir ūkio pastatus išnuomojo D. R., 1997 m. birželio 30 d. perdavimo priėmimo aktas, kuriuo gyvenamas namas ir ūkio pastatai, buvo perduoti Anykščių rajono savivaldybės nuosavybėn, patvirtina, kad dar esant J. M. gyvam, mirė 1998 05 02, gyvenamas namas ir ūkio pastatai nuosavybės teise J. M. nebepriklausė.
Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nustatytas aplinkybes ir patvirtintų, jog gyvenamas namas ir ūkio pastatai, esantys Janonių kaime Anykščių r., 1998 m. gegužės 2d priklausė ieškovės tėvui J. M..
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad gyvenamas namas su ūkio pastatais, esantis Janonių km. Debeikių sen., Anykščių r., perdavimo-priėmimo aktu 1997 m. birželio 30 d. teisėtai buvo perduoti Anykščių rajono savivaldybės nuosavybėn ir perdavimo metu nepriklausė nuosavybės teise ieškovės tėvui J. M..
Dėl ieškinio senaties .
Kaip byloje nustatyta, ieškovės tėvas J. M. mirė 1998 m. gegužės 2d. Ieškovei tuo metu buvo dvylika metų. Pagal Anykščių rajono savivaldybės 1-o notarų biuro raštą ieškovė palikimą priėmė 1998 m. spalio 28 d. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovės įstatiminė atstovė jos vardu palikimo nepriėmė. Ieškovė nurodo, kad palikimą priėmė sulaukusi pilnametystės. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė pilnamete tapo 2004 m. balandžio 11d.
Pagal esamus rašytinius duomenis 1997 06 30 priėmimo-perdavimo aktas išviešintas 2001 11 20 (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos 2001 11 20 reg.Nr.90/13024), t.y. iki ieškovė tapo pilnamete. Ieškovė pilnamete tapo 2004 m. balandžio 11 d. ir, kaip ieškinyje nurodė, tapusi pilnamete rinko turto, likusio po tėvo 1998 05 02 mirties, paveldėjimo dokumentus. Tai patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma koks turtas yra likęs po tėvo mirties. Be to, ieškinyje pati ieškovė yra nurodžiusi, jog ginčo name ji yra gyvenusi su tėvais. Tai patvirtina, kad apie buvusius statinius jai buvo žinoma. Taigi, ieškovei renkant duomenis apie paveldimą mirusio tėvo J. M. turėtą turtą, duomenys apie pastatų perdavimo-priėmimo aktą turėjo būti žinomi.
Ieškinys teisme dėl gyvenamo namo ir ūkio pastatų 1997 m. birželio 30 d. perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, gautas 2018 m .birželio 8 d., t.y. praėjus keturiolikai metų, nuo to laiko, kai ieškovė tapo pilnamete.
Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Jis yra nustatytas abiejų šalių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis dėl reikalavimo nepareiškimo per tam tikrą laiką gali tikėtis, jog kita šalis atsisako ginti pažeistą teisę ar vertina ją kaip nepažeistą.
LR CK 1.127 straipsnio nuostatos numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. LR Civilinio kodekso 1.125 straipsnio nuostatos numato, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Teismas, išklausęs ieškovės atstovę, atsakovą, bei ištyręs pateiktą rašytinę medžiagą, konstatuoja, jog ieškovė praleido terminą teikti ieškinį į teismą dėl 1997 06 30 perdavimo-priėmimo akto, t.y. praleido nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą pažeistai teisei apginti. Atsakovas pagrįstai prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t.y., kad jos tinkamai neatstovavo įstatiminė atstovė motina O. M., tai kad nuo 2010 m. kovo 15 d. gyvena užsienyje ir tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2017 m. spalio 16d., iš kurio sužinojo paveldimo turto sudėtį. Ieškovės nurodytų aplinkybių teismas nelaiko svarbiomis, kurios sudarytų pagrindą terminui atnaujinti. Kaip ieškovė nurodė, kad sulaukusi pilnametystės, t,y, nuo 2004 m. balandžio 11d., pradėjo tvarkyti paveldimo turto dokumentus, ir jai turėjo būti jau žinoma, kad ginčo statinių ji nepaveldi (kaip nurodyta aukščiau, ginčijamas turto perdavimo –priėmimo aktas išviešintas 2001 11 10), apie statinius taip pat turėjo būti žinoma, nes kaip nurodė su tėvais gyveno ginčo name, gyventi į užsienį išvyko 2010 metais, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2017 m. spalio 16d., o į teismą ieškiniu kreipėsi tik 2018 m. birželio 8d. Kitų objektyvių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti praleistą terminą pateikti ieškinį, nei ieškovė, nei jos atstovė nepateikė. Todėl , atsakovo prašymas tenkintinas ir ieškovės atžvilgiu taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas
Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos ( CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovės O. E. į valstybės biudžetą 40,97 eurų (keturiasdešimt eurų 97 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimą per 30 dienų apeliaciniu skundu galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.