- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-618/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaera“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1134-661/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaera“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, priskaičiuotų mokesčių bei delspinigių panaikinimo ir sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. birželio 5 d. tarp UAB „Bitė Lietuva" ir UAB „Kaera" buvo sudaryta viešojo judriojo ryšio abonentinė sutartis Nr. GSCD/40008/2008 (toliau - Sutartis) su priedu dėl mobiliojo interneto paslaugos „Vodafone Mobile Connect" teikimo telefono ryšio numeriu (duomenys neskelbtini) užsakymo (toliau - Sutarties priedas).
Ginčas kilo dėl apmokėjimo už ieškovui 2008 m. liepos 27 - 31 d. ir 2008 m. rugpjūčio 2 d. telefono ryšio numeriu 64017086 suteiktas duomenų perdavimo paslaugas naudojantis paslauga “Vodafone Mobile Connect” užsienyje, kurių dallies (2008 m. rugpjūčio 2 d.), ieškovo teigimu, jis apskritai negavo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kaera“ 2009 m. gruodžio 2 d. prašymu kreipėsi į LR Ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – Tarnyba) dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka, tačiau Tarnyba, įvertinusi ginčo faktines aplinkybes, išnagrinėjusi pateiktus įrodymus, 2010 m. vasario 4 d. ieškovo prašymą atmetė konstatavusi, kad UAB „Bitė Lietuva“ turėjo teisę reikalauti iš UAB „Kaera“ sumokėti už suteiktas paslaugas pagal paslaugų suteikimo dieną galiojusius tarifus, o ieškovas privalėjo atsiskaityti Sutarties nustatyta tvarka. Be to, Tarnyba nurodė, kad ieškovui per Sutarties 12.3 punkte nustatytą terminą nepašalinus Sutarties pažeidimo, UAB „Bitė Lietuva“ įgijo teisę pagal Sutarties 16.2 punktą nutraukti Sutartį ir pagal Sutarties 16.3 punktą taikyti netesybas.
Ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: 1) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2010 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. lV-137; 2) įpareigoti UAB „Bitė Lietuva" panaikinti priskaičiuotą mokestį už nesuteiktas Vodafone Mobile Connect paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą TA Nr. 0006045717 ir 473,57 litus pagal PVM sąskaitą faktūrą TA Nr. 0006172907; 3) pakeisti Sutarties nutraukimo pagrindą ir nustatyti, kad nutraukimo pagrindas - esminiai modemo ir telefono aparato Nokia N95 kokybės trūkumai; 4) panaikinti už Sutarties nutraukimą taikomas baudas, sudarančias 2664.00 litus ir delspinigius kaip nepagrįstus.
Nurodė, kad Tarnybos įsakymas priimtas pažeidžiant Galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių paslaugų teikėjais sprendimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1V-353 (toliau - Ginčų sprendimo taisyklės) 33 punkte numatytą 20 darbo dienų terminą.
UAB „Kaera" darbuotojui 2008 m. liepos mėnesį atvykus į Bulgariją, jam SMS žinutėmis nebuvo pateikta informacija apie toje šalyje taikomus judriojo telefono ryšio ir duomenų perdavimo paslaugų tarifus. Be to, UAB „Kaera" taip pat nebuvo įspėta apie besibaigiantį paslaugų kredito limitą, kaip to reikalauja Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160, 25 punktas ir Sutarties 11.5 punktas. Pažymėjo, kad Reglamento Nr. 717/2007 5 straipsnyje nustatyta, jog vartotojai turi teisę judriojo ryšio balso skambučiu arba SMS žinute prašyti ir nemokamai gauti išsamią kainodaros informaciją ir kitoms duomenų perdavimo paslaugoms, tačiau UAB „Kaera" nebuvo informuota, kokiu telefono numeriu turėtų kreiptis dėl minėtos informacijos gavimo. Tuo tarpu 2008 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Kaera“ atstovas apskritai nebuvo pasijungęs Vodafone Mobile Connect paslaugos.
Ginčijamame Tarnybos sprendime nėra vertinta ir pasisakyta dėl pareiškėjo argumento, kad UAB „Bitė Lietuva", vykstant deryboms (žodžiu ir raštu), vienašališkai nutraukė sutartį telefono numeriui (duomenys neskelbtini) ir nustatė nepagrįsto dydžio baudą - 1104,00 litus, nors laikinai buvo nemokama tik už tel. Nr. (duomenys neskelbtini) „Vodafone Mobile Connect“ paslaugas, o už visas kitas paslaugas ir kitus telefono numerius UAB „Kaera" mokėjo laiku. Sutarties sąlygos negali prieštarauti galiojantiems teisės aktams ir nebuvo jokio pagrindo netaikyti Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 25 punkto, reglamentuojančio pareigą įspėti apie besibaigiantį limitą
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad 20 darbo dienų ginčo nagrinėjimo Tarnyboje terminas (Ginčų sprendimo taisyklių 33 p.) nėra galutinis, kadangi yra numatyta Tarnybos teisė dėl objektyvių priežasčių ši terminą pratęsti. Tokia teise, teismo nuomone, objektyviai ir motyvuotai pasinaudojusi, Tarnyba 2010 m. sausio 6 d. įsakymu pratęsė ieškovo prašymo nagrinėjimo terminą, todėl ieškovo argumentas dėl procedūrinio pažeidimo yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas padare išvadą, kad ginčijamu laikotarpiu galioję Reglamento Nr. 717/2007 nuostatos numatė, jog paslaugų gavėjas, atvykęs į kitą ES valstybę narę, nemokamai turi būti informuojamas tik apie toje šalyje teikiamų skambučių siuntimo ir gavimo bei SMS siuntimo paslaugų didžiausias kainas, o apie kitus tarptinklinio ryšio, tarp jų ir duomenų perdavimo, paslaugų tarifus yra informuojamas vartotojo pageidavimu jam paskambinus ar atsiuntus SMS žinutę atitinkamu operatoriaus nurodytu numeriu.
Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad Sutarties anketinėje dalyje ieškovui buvo suteikta galimybė išreikšti savo valią, jog pasibaigus nustatytam pradiniam kredito limitui, paslaugų teikimas būtų apribotas, tačiau ieškovas šia savo teise nepasinaudojo, nes Sutarties anketinėje dalyje atitinkamas punktas, išreiškiantis ieškovo valią dėl paslaugų teikimo apribojimo viršijus kredito limitą, nėra pažymėtas. Tokiu būdu teismas sprendė, kad UAB „Bitė Lietuva" turėjo teisę, tačiau neprivalėjo apriboti paslaugų teikimą ieškovui, nes pagal tuo metu galiojusį Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 26 punktą bei Sutarties 11.6 punktą, atsakovas yra įpareigotas apriboti paslaugų teikimą tik tuo atveju, jeigu paslaugų gavėjas sutartyje buvo išreiškęs savo valią, kad kredito limitui pasibaigus paslaugų teikimas jam būtų apribotas. Pagal Sutarties 11.3 punktą UAB „Bitė Lietuva" gali padidinti kredito limitą tik gavus abonento sutikimą, kuris nurodomas Sutarties anketinėje dalyje, o atitinkamas punktas, išreiškiantis ieškovo valią dėl kredito limito didinimo, Sutarties anketinėje dalyje yra pažymėtas.
Sutarties priedo 6 punkte yra įtvirtinta, kad klientas susipažįsta ir sutinka, kad naudojimasis mobiliojo interneto paslauga užsienyje apmokestinamas pagal tarifus, kurie skelbiami www.bite.lt. Sutartis ir Sutarties priedas yra pasirašyti ieškovo ir patvirtinti jo antspaudu, todėl darytina išvada, kad ieškovas su Sutarties ir Sutarties priedo sąlygomis yra susipažinęs ir su jomis sutiko. Atsižvelgiant į tai, UAB „Bitė Lietuva" turėjo teisę reikalauti sumokėti už suteiktas paslaugas pagal paslaugų suteikimo dieną galiojusius tarifus, o ieškovas privalėjo atsiskaityti Sutarties nustatyta tvarka Tuo tarpu ieškovui per Sutarties 12.3 punkte nepašalinus Sutarties pažeidimo, UAB „Bitė Lietuva" įgijo teisę pagal Sutarties 16.2 punktą nutraukti Sutartį ir pagal Sutarties 16.3 punktą taikyti netesybas. Taip pat pažymėjo, kad šalys, sudarydamos Sutartį, laisva valia nustatė netesybų skaičiavimo tvarką, todėl kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į atsakovo atliktą ryšio paslaugų patikrą, tiek į faktinius GPRS duomenų perdavimo kiekius, atmetė ieškovo argumentus dėl netinkamos suteiktų paslaugų kokybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kaera“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas netinkamai taikė Ginčų sprendimo taisyklių 33 punktą, nes apie Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 6 d. įsakymą pratęsti ginčo sprendimo terminą UAB „Kaera“ nebuvo informuota, o Tarnybos sprendimas priimtas tik 2010 m. vasario 4 d., t. y. pasibaigus ir pratęstam terminui (atsakymas gautas tik 2010 m. balandžio 11 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino Reglamentą Nr. 717/2007, nes, visų pirma, UAB „Kaera“ atstovas 2009 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo Bulgarijoje ir nebuvo prisijungęs „Vodafone Mobile Connect“ paslaugos, o 2008 m. liepos mėn. UAB „Kaera“ atstovui atvykus į Bulgariją, nebuvo pateikta informacija apie toje šalyje esančius mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų tarifus (turėdamas tokią informaciją, UAB „Kaera“ atstovas nebūtų naudojęsis interneto paslaugomis). Be to, pagal Reglamento Nr. 717/2007 6 straipsnio 1 dalį UAB „Bitė Lietuva“ privalėjo pateikti UAB „Kaera“ atstovui asmeninę kainodaros informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas, kurios taikomos tam vartotojui skambinant ir priimant skambučius lankomoje valstybėje narėje. Tuo tarpu Reglamento Nr. 717/2007 6 straipsnio 2 dalyje kalbama apie teisę gauti išsamesnę, o ne pagrindinę asmeninę kainodaros informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas, kurios taikomos vartotojui skambinant ir priimant skambučius lankomoje valstybėje narėje.
3. UAB „Kaera“ nebuvo įspėta apie besibaigiantį kredito limitą (ginčo laikotarpiu – 1500 Lt), o gavęs tokią informaciją klientas nebūtų naudojęsis itin brangiomis interneto paslaugomis (Sutarties 11.5, 11.6 p.).
4. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas vykdė visus kitus savo įsipareigojimus atsakovui, o buvo atsisakoma mokėti tik už „Vodafone Mobile Connect“ paslaugos apmokestinimą (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu UAB „Bitė Lietuva“ elgėsi nesąžiningai UAB „Kaera“ atžvilgiu ir tuo aspektu, kad ėmėsi tam tikrų veiksmų prieš klientą būtent tuo momentu, kai buvo gavę ir žinojo, jog bus pateikiama pretenzija, jų nagrinėjimo metu, vykstant deryboms.
5. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl UAB „Bitė Lietuva“ paslaugų kokybės, nes jau 2009 m. kovo 3 d. ieškovas prašė nutraukti Sutartį dėl esminių kokybės trūkumų – du kartus keistas modemas, trūkinėjantis ryšys, sąlygojantis bendrovės darbo trikdžius. Be to, esminiai gedimai nustatyti ir telefono aparatui Nokia N95 (2008 m. balandžio 4 d. keistos detalės, atlikti litavimo darbai, 2008 m. spalio 29 d. – modemo gedimai, 2008 m. lapkričio 6 d. nustatyti gedimai ir keistos dvi detalės, 2009 m. kovo 2 d, nustatyti net telefono ryšio dingimai). Tokiu būdu ieškovas kaip paslaugų gavėjas negavo iš UAB „Bitė Lietuva“ kaip paslaugų teikėjo to, ko tikėjosi, t. y. tinkamos kokybės paslaugų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Tarnybos sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant pratęsto 20 darbo dienų termino, o ieškovo neinformavimas apie priimtą įsakymą dėl termino pratęsimo taip pat negali būti pagrindu laikyti teismo sprendimą nepagrįstu. Skirtingai nei nurodo apeliantas, paslaugų teikėjai ginčo laikotarpiu nebuvo įpareigoti be atskiro tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojo prašymo pateikti informaciją ir apie duomenų perdavimo paslaugų tarifus. Ieškovas, sudarydamas Sutartį, nebuvo išreiškęs valios dėl paslaugų teikimo apribojimo pasibaigus kredito limitui, o UAB „Bitė Lietuva“ tokios pareigos neturėjo. Ieškovas neginčijo paslaugų suteikimo fakto, o ta aplinkybė, kad ieškovui nebuvo žinomi tarptinklinio ryšio paslaugų tarifai, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei neatima teisės reikalauti netesybų už sutarties sąlygų pažeidimą. Ieškovui prašant, telefono aparatas buvo suremontuotas, o specialistai, patikrinę ieškovo nusiskundimus dėl ryšio kokybės, konstatavo, kad adresu Neries krantinė 16, Kaune, ryšys yra nepriekaištingas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas LR Ryšių reguliavimo tarnyba prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad Tarnyba savo teise pratęsti ginčo nagrinėjimo terminą pasinaudojo objektyviai ir motyvuotai, nes UAB „Bitė Lietuva“ paaiškinimai dėl UAB „Kaera“ prašyme išdėstytų aplinkybių buvo gauti tik 2009 m. gruodžio 30 d. Pažymi, kad ginčijamu paslaugų teikimo laikotarpiu UAB „Bite Lietuva“ nebuvo įpareigota be atskiro tarptinklinio ryšio paslaugų vartotojo prašymo pateikti informaciją ir apie duomenų perdavimo paslaugų tarifus, o toks įpareigojimas buvo nustatytas tik Reglamentu Nr. 544/2009 ir įsigaliojo nuo 2009 m. birželio 30 d. Ginčijamu paslaugų teikimo laikotarpiu UAB „Kaera“ nustatytas paslaugų kredito limitas nebuvo besibaigiantis ar pasibaigęs (bendrai už visas suteiktas paslaugas UAB „Kaera“ 2008 m. liepos mėnesį buvo priskaičiuota 1119,50 Lt suma). Byloje nėra įrodymų, kurie leistų abejoti UAB „Kaera“ suteiktų paslaugų ir (arba) įrangos kokybe. Be to, Tarnyba pažymi, kad nėra susijusi materialiniais teisiniais santykiais su nei viena iš šalių, todėl neturi pareigos atsakyti dėl UAB „Kaera“ pareikšto materialinio teisinio reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Tarp šalių kilęs ginčas priskirtinas prie ginčų tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo. Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo (toliau ERĮ) 36 straipsnio 1 dalimi, kilus tokios kategorijos ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis tiek į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine, ne teismo tvarka, išspręstų jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju, tiek ir tiesiogiai į teismą. Ginčo nagrinėjimo išankstine ne teismo tvarka atveju Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui (ERĮ 23 straipsnio 4 dalis).
Tiek kreipdamasis į Ryšių reguliavimo tarnybą, tiek į pirmosios instancijos teismą, ieškovas atsakovo veiksmų nesąžiningumą nutraukiant tarp šalių sudarytą viešojo judriojo ryšio abonentinę sutartį bei priskaičiuojant baudas ir delspinigius grindė tiek tuo, kad atsakovas neinformavo jo apie užsienyje (Bulgarijoje) suteikiamų paslaugų tarifus (ieškovo teigimu, būdamas tinkamai informuotas apie Bulgarijoje taikomus neįprastai didelius ryšio paslaugų įkainius, jis nebūtų šia paslauga naudojęsis), tiek ir dėl to, kad dalies paslaugų, už kurias atsakovas reikalauja sumokėti, ieškovas negavo, nes 2009 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo Bulgarijoje ir atitinkamai nebuvo prisijungęs Vadofone Mobile Connect paslaugos (1 t., 1-4, 12 - 15 b. l.). Pastarąją aplinkybę ieškovas nurodė ir apeliaciniame skunde. Tačiau paties ieškovo Ryšių reguliavimo tarnybai bei pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai, tame tarpe jo UAB ,,Bitė Lietuva“ rašytos pretenzijos bei ieškovo nuorodos į UAB ,,Bitė Lietuva“ 2008 metais išrašytos sąskaitos faktūros neteisėtumą (1 t., 16-18, 37, 43 b. l.) leidžia teigti, kad iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėn. ieškovui suteiktų paslaugų, kurių dalis, pasak ieškovo, jam nebuvo suteikta, apmokestinimo. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovui už 2008 m. liepos 27 - 31 d. ir 2009 m. rugpjūčio 2 d. telefono ryšio numeriu 640 17086 suteiktas duomenų perdavimo paslaugas, dėl kurių kainos nesutinka ieškovas, nesiaiškino prieštaravimų tarp, kaip jau buvo paminėta, ieškinyje nurodytų bei pagal byloje pateiktus įrodymus nustatytų aplinkybių dėl ginčijamos paslaugos suteikimo laikotarpio ir nesiėmė priemonių išsiaiškinti ieškovo teisinę poziciją šiuo klausimu (CPK 13 str.). Be to, daug svarbiau yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad ginčas tarp šalių kilo dėl paslaugų kainos, su kuria ieškovas nesutinka, o savo sprendimą, be kita ko, grindė išvada, kad UAB ,,Bitė Lietuva“ turėjo teisę reikalauti sumokėti už suteiktas paslaugas. Tačiau tokia išvada padaryta neatsižvelgus į tai, kad ieškovas savo reikalavimą grindė tiek tuo pagrindu, kad atsakovas nebuvo informavęs jo apie teikiamų paslaugų įkainius užsienyje (Bulgarijoje), tiek ir tuo pagrindu, kad dalis paslaugų, už kurias atsakovas pateikė ieškovui apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. TA0006172907 (duomenų perdavimas keliaujant užsienyje) ieškovui apskritai nebuvo suteikta, nes jis tuo metu nebuvo užsienyje. Pastebėtina, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje kokių nors išvadų bei argumentų, susijusių su šiuo pagrindu pareikštu reikalavimu, apskritai nėra. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo tokia apimtimi, kokia jis buvo pareiškęs teikiant tiek ieškinį, tiek ir patikslintą ieškinį, neišsprendė. Tuo tarpu spręsti dėl ieškovo pareikšto reikalavimo (išskyrus savarankišką reikalavimą pripažinti, kad tarp šalių sudaryta viešojo judriojo ryšio abonentinė sutartis nutraukta dėl esminių modemo ir telefono aparato Nokia N95 kokybės trūkumų) pagrįstumo bei atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo galima tik išnagrinėjus ieškinį pagal abu pareikštus pagrindus, kurie tarpusavyje yra susiję, dėl ko spręsti apie sutarties nutraukimą bei baudų priskaičiavimą teisėtumą atskirai, kolegijos nuomonė, negalima, nes atsakovo veiksmus lėmė ieškovo atsisakymas apmokėti tiek už 2008 m. liepos mėn. suteiktas duomenų perdavimo paslaugas, tiek ir už, jo nuomone, jam nesuteiktas paslaugas už duomenų perdavimą keliaujant užsienyje.
Tokia išvada daroma dar ir dėl to, kad ieškovas atsakovo veiksmų nesąžiningumą, be kita ko, grindžia ir jo vengimu pranešti ieškovui apie besibaigiantį kredito limitą. Tačiau, nenustačius, ar atsakovas teisėtai pateikė ieškovui sąskaitą faktūrą už paslaugas, kurių, pasak ieškovo, jis nebuvo gavęs, nėra galimybės spręsti apie kredito limito išnaudojimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo reikalavimą (išskyrus reikalavimo dalį pripažinti, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta dėl esminių modemo ir telefono aparato kokybės trūkumų), neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tokia išvada daroma todėl, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys apie ieškovo telefono numerio prisijungimą prie interneto, kurias atsakovas gavo iš Bulgarijos operatoriaus, taip pat nebuvo aiškinamasi techninės galimybės įtraukti į suteikiamų paslaugų išklotines numerių, kurie nebuvo naudojami ir nesijungė prie interneto užsienyje.
Dėl išdėstyto minėta sprendimo dalis naikintina perduodant bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Be kitų reikalavimų, ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą pripažinti, kad tarp šalių sudaryta viešojo judriojo ryšio abonentinė sutartis nutraukta dėl esminių modemo bei telefono aparato kokybės trūkumų. Kolegijos nuomone, ieškovas šio reikalavimo pagrįstumo neįrodė, tuo tarpu byloje surinkti įrodymai patvirtina reikalavimo nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad sudarius sutartį UAB ,,Bitė Lietuva“ įsipareigojo atlikti ieškovo įsigyto aparato garantinį remontą (6.2 p.), kai tuo tarpu garantija aparatui buvo suteikta paties gamintojo. Pats ieškovas pripažįsta, kad jam kreipusis dėl telefono remonto atsakovas jį taisydavo, todėl teigti, kad UAB ,,Bitė Lietuva“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, negalima. Reaguodami į ieškovo prašymą bendrovės specialistai taip pat tikrino paslaugų ieškovui teikimo kokybę, bet kokių nors trikdžių nenustatė (bendrovės bazinė stotis yra apie 50 m atstumu nuo ieškovo buveinės), o teigti apie blogą modemo bei ryšio kokybę neleidžia ir pirmosios instancijos teismo nurodytos ieškovo panaudotų duomenų perdavimo paslaugų apimtys (šios atsakovo į bylą pateiktos informacijos tikrumo apeliantas neginčija). Tokiu būdu naikinti šią sprendimo dalį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Minėta, kad ginčus tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, pastarojo pasirinkimu, sprendžia Ryšių reguliavimo tarnyba arba teismas. Įstatymo leidėjas aiškiai nurodė, kad tokiu atveju ginčas teisme nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (ERĮ 36 straipsnio 1, 4 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-904-2008). Tuo tarpu ieškovas kreipdamasis į teismą savo prašymą bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teisme klaidingai grindė Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 28 straipsnio 18 dalimi, nes šis straipsnis reguliuoja ginčus tarp ūkio subjektų (pagal ERĮ 2 straipsnio 62 dalį ūkio subjektas, - fizinis ar juridinis asmuo, ar asmenų susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla Lietuvos Respublikoje, arba kurių veiksmai daro įtaką, ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje). Tuo tarpu nagrinėjamuoju atveju nėra abejonių dėl to, kad ginčas kilo tarp galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo. Taigi nagrinėjama byla, įstatymo priskirta nagrinėti apylinkės teisme, buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme, tačiau ši aplinkybė (pažeistas rūšinis teismingumas) kai byla išnagrinėta pirmąja instancija aukštesnės pakopos teisme, negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes (byla buvo pradėta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, dalis skundžiamo sprendimo paliekama galioti) šiuo konkrečiu atveju panaikinus skundžiamo sprendimo dalį ji perduodama nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
Priimant tik dalinį sprendimą reikalavimo dalyje dėl viešojo judriojo ryšio sutarties Nr. GSCD/40008/2008 tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Kaera“ nutraukimo pagrindo pakeitimo, o likusioje dalyje perduodant bylą pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šiuo metu nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261, 302 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaera“ ieškinio reikalavimas pakeisti viešojo judriojo ryšio sutarties Nr. GSCD/40008/2008 tarp UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Kaera“ nutraukimo pagrindą, palikti nepakeistą.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo dalį panaikinti bei perduoti bylą šioje dalyje Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.