Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, ku­rioje

J. G., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Res­pub­­li­ko­je neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. G. 2012 m. lapkričio 27 d. ryte, iki­teis­mi­nio tyrimo me­tu tiks­liau ne­­­nu­­sta­­ty­tu laiku, tiksliai ne­nustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Res­­­pub­li­kos valsty­bės sie­­nos ir jos ap­­saugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neturėdamas as­mens doku­men­­­to, su­tei­­kian­­­čio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kon­t­ro­lės punk­­­te, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Res­publiką.

Kaltinamojo J. G. parodymais (b. l. 21), kad 2012 m. lapkričio 22 d. iš Gruzi­jos atskrido į Minską, iš ten autobusu važiavo link Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Išlipęs iš auto­bu­so matė pasieniečių bokštelius ir užtvarus, suprato, kad toje vietoje yra pasienio kontrolės punk­tas ir valstybės siena. Žinojo, kad teisėtai pateikti į Lietuvą negali, todėl nusprendė eiti į šalia esantį mišką ir bandyti neteisėtai patekti į Lietuvos Respubliką. Žinojo, kad jei bus sulaikytas parei­gū­nų, bus teisiamas. Savo Gruzijos piliečio pasą pametė miške. Valstybės sieną neteisėtai perėjo 2012 m. lapkričio 27 d. apie 4.00 val. ryto. Po to autobusu atvažiavo į Vilnių, kur stotyje vieno automo­bilio vairuotojo paprašė nuvežti iki Lenkijos, tačiau jis sutiko nuvežti tik iki valstybės sienos su Lenkija. Žino, kad valstybės sieną perėjo neteisėtai, nes neturėjo reikiamos vizos. Dėl vizos gavi­mo nesikrei­pė, nes jos brangiai kainuoja, be to jos neduoda, tikėjosi į Lenkiją patekti be vizos.

Liudytojo V. Ž. parodymais (b. l. 3), iš kurių matyti, kad jis teikia taksi paslau­gas. 2012 m. lapkričio 27 d. apie 9 val. Vilniaus mieste prie jo automobilio priėjo du azijietiš­kos iš­vaiz­dos vyriškiai ir rusų kalba pasiteiravo, ar galėtų nuvežti iki Lenkijos valstybės sienos. Jis suti­ko. Paklausus ar turi dokumentus, vyriškiai patvirtino, kad turi, tačiau jis dokumentų netikrino. Priva­žia­vus Lietuvos–Lenkijos valstybių sieną sustabdė pasieniečiai ir dokumentų tikrinimo metu paaiš­kėjo, kad jo vežami keleiviai neturi dokumentų ir yra neteisėtai patekę į Lietuvos Respubliką.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­dijų rinktinės pareigūno R. P. tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 2, 4), iš kurių ma­­tyti, kad 2012-11-27 apie 11.50 val. pasienio ruože Lazdijų r. Akmenių k., valstybės sienos ženklo Nr. 066 rajone, patikrinimui sustabdė iš Lietuvos išvykstantį automobilį „VW Caravele“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip keleivis vykęs tamsaus gymio asmuo su savimi neturėjo asmens tapatybę patvir­­tinančių dokumentų, prisistatė Gruzijos piliečiu. Paaiškino, kad iš Gruzijos atskrido į Mins­ką, iš ten važiavo autobusu ir 2012 m. lapkričio 27 d. ryte neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, o mišku perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą.

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 31), iš kurios ma­tyti, kad nėra duo­me­­nų apie tai, kad J. G. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad J. G. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­­­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos vals­­­tybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso straips­­nio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis J. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžia­­mojo kodekso 11 straips­nio 3 da­lis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžia­mo­jo įs­ta­­ty­­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­­my­bę sun­­kinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 29).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti 50 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 32).

Prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis ir dydis nesaisto teismo, todėl bausmę ir jos dydį nustato teismas. Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, pa­ja­mų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­tas. Paren­kant bausmės dydį atsižvel­gia­ma į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pa­­vo­jin­gu­mą, įvertinama tai, kad padarytas nusikaltimas susijęs su valstybės teritorijos ribų pažeidimu, kaltinamasis, žinodamas teisėtą išvykimo į užsienio valstybes tvarką, ja nepasinaudojo ir sąmoningai pasirinko nusikalstamą būdą patekti į valstybę, į kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­nybę, at­sa­komybę leng­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplin­ky­­bių ne­­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina vi­dur­kio dydžio bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­­mės tiks­­­lams – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­­­­cipo įgy­­ven­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 27 d. (b. l. 15, 25) įskaitytinas į bausmę.

Siekiant netrukdomai įvykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomoji priemonė suėmimas palie­ka­­ma galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­­­bai­gos (Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pub­likos baudžia­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 daly­je, ir nuteisti jį 52 (penkiasdešimt dviem) paroms arešto.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bau­džia­mojo įsaky­mo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos.

Remiantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. G. laikinajame su­­lai­­­­ky­me ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo die­­nos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pa­bai­gos, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prily­gi­nant vie­nai arešto parai.

Dėl teismo įsakymo per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesu­tik­­da­­mas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą su­reng­­ti by­los nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kal­ti­namasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžia­mas.