Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista (teistumas išnykęs).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 2 d. duoti parodymai, kad jis 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 15.30 val., būdamas UAB „Maxima“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), ant palangės paliko savo krepšį. Nuėjo į prekybos salę apsipirkti. Prekybos salėje buvo apie 10 minučių. Kai grįžo krepšio jau nebuvo, nematė kaip jis dingo. Krepšys buvo juodai pilkos spalvos, ant jo pavaizduota su „maudymuku“ gulinti moteris, užrašytas raudonos spalvos žodis, kuris prasideda iš raidžių „EH“. Krepšyje buvo jo vardu išduoti dokumentai: Lietuvos Respublikos piliečio pasas, pažyma, kad gyveno (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentai. Piniginė, kurioje buvo 360 Eur (5 kupiūros po 50 Eur, 5 kupiūros po 20 Eur, 2 kupiūros po 5 Eur) ir 800 Rusijos rublių. Taip pat ten buvo užrašų knygelė, „lupa“, ausinės, kanceliarinis peiliukas, vyriška rankinė „partmane“. Jam padaryta žala 400 Eur. Parduotuvėje yra vaizdo kameros. Apsaugos darbuotoja peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pasakė, kad mato, kad krepšį paėmė moteriškė (priedo b. l. 30-33). Papildomai apklaustas 2021 m. lapkričio 17 d. nukentėjusysis J. V. parodė, kad buvo pagrobti šie daiktai: pats krepšys, kuris materialinės vertės neturi, jame buvę rūbai (sportinės, mėlynos kelnės), jų vertė 10 Eur ir odinis rudos spalvos diržas, jo vertė 20 Eur; taip pat buvo vyriškas, tamsiai rudos spalvos odinis rankinukas ant peties, jo vertė 30 Eur; rankinuke buvo odinė piniginė, tamsiai rudos spalvos, jos vertė 15 Eur. Piniginėje buvo jo sutaupyti 360 Eur įvairiomis kupiūromis ir 800 Rusijos rublių, kurių vertė Eur yra 10 Eur. Taip pat buvovardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, kurio vertė 71 Eur. Materialinės vertės neturintys: pažyma, kad gyveno jis (duomenys neskelbtini); medicininiai dokumentai dėl jam darytų operacijų; užrašų knygelė, lupa“, trys tušinukai, ausinės, kanceliarinis peiliukas. Taip pat buvo telefono „Samsung“ pakrovėjas, kurio vertė 2 Eur; elementų pakrovėjas, kurio vertė 2 Eur. Po vagystės jis su apsaugos darbuotoju peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pamatė, kad su jo krepšiu išeina moteris. Jam dėl vagystės padaryta 520 Eur žala (priedo b. l. 34-37).

2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo J. V. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodytos sutampančios aplinkybės su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (priedo b. l. 14-15).

Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. rugsėjo 2 d. 15.30 val. buvo gautas pranešimas, kad parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini), nuo palangės dingo krepšys (priedo b. l. 7-8).

2021 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele duomenys, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje yra vaizdo stebėjimo kameros (priedo b. l. 20-27).

2021 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas su fotolentele ir 3 vaizdo įrašai iš parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti:

1) Pirmame apžiūrėtame vaizdo įraše, pavadinimu „03 (02-09-21 15'22'34)“ užfiksuota parduotuvės ,,Maxima“ vidinių patalpų, t. y. įėjimo durų ir koridoriaus šalia kasų, erdvė. Vaizdo įraše užfiksuota data ir likas – pradžia 2021 m. rugsėjo 2 d., 15:22:34 val. Vaizdo įrašo 20 sek. matosi, kaip vyras, vilkintis pilką džemperį su juosta ant rankovių, šortus ir sportbačius, dėvi medicininę kaukę (nukenėjusysis J. V.) palieka ant palangės pilkos spalvos tašę su rankenomis (nuotrauka Nr. 1) ir nueina į parduotuvės prekybos salę. Tuo pat metu pro centrinės įėjimo duris užeina moteris (kaltinamoji M. F.), vilkinti mėlyną striukę, ilgis žemiau juosmens, po striuke matosi pilkos spalvos megztinio kraštai, šviesiai pilkos spalvos kelnes, rudus aukšto aulo batus, dėvi šviesią medicininę kaukę, „chaki“ spalvos megztą kepurę. Moteris priėjusi prie koridoriuje esančio depozito priėmimo punkto, įdeda dvi skardines ir nueina į prekybos salę (nuotrauka Nr. 2).

2) Antrame apžiūrėtame vaizdo įraše, pavadinimu „03 (02-09-21 15'25'15)“ užfiksuota data ir likas – pradžia 2021 m. rugsėjo 2 d., 15:25:15 val. Ta pati moteris išeina pro kasas iš prekybos salės į koridorių, vaikšto. Vaizdo įrašo 19 sek. matosi, kad moteris, priėjusi prie palangės, kur prieš tai vyras padėjo savo krepšį, pasiima jį. Moteris, eidama link išėjimo durų, pakabina krepšį ant kairio peties. Vaizdo įrašo 28 sek. matosi, kaip moteris išeina iš parduotuvės (nuotrauka Nr. 3).

3) Trečiame apžiūrėtame vaizdo įraše, pavadinimu „03 (02-09-21 15'34'35)“ užfiksuota data ir likas – pradžia 2021 m. rugsėjo 2 d., 15:34:35 val. Matosi, kaip nukentėjusysis išėjęs iš prekybos salės ir priėjęs prie palangės, ieško ir neranda prieš tai palikto savo krepšio (priedo b. l. 77-81).

2021 m. spalio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo atpažintas iš filmuotos medžiagos pridėtos prie ikiteisminio tyrimo. Nurodyta, jog nusikalstamą veika galimai įvykdė M. F. (priedo b. l. 83-84).

J. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kaltinamosios M. F. 450 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė 450 Eur turtinę žalą: buvo pavogtas jo krepšys, kuriame buvo asmens dokumentai ir piniginė, kurioje buvo 360 Eur ir 800 Rusijos rublių (sudaro apie 9 Eur), 71 Eur sumokėjo už naujo paso pagaminimą ir 10 Eur sumokėjo už medicininių dokumentų pagaminimą (priedo b. l. 158-159).

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių, t. y. atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos ir nėra BK 178 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytų veiką kvalifikuojančių požymių (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. F. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, užėjusi į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė ant palangės paliktą nukentėjusiojo J. V. krepšį su jame esančiais daiktais ir išsinešė jį iš parduotuvės, taip pagrobdama J. V. priklausantį vertės krepšį su jame esančiais daiktais.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamosios visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vaizdo įrašais, vyresniojo tyrėjo A. J. tarnybinis pranešimu, kuriame vaizdo įraše užfiksuota moteris, neteisėtai paėmusi nukentėjusiojo turtą, atpažinta kaip M. F.. Tai, kad krepšyje buvo nukentėjusiojo nurodyta pinigų suma eurais ir rubliais, rūbai, nurodė ir kaltinamoji. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti, kad krepšyje buvo ir kiti nukentėjusiojo nurodyti daiktai.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes galima daryti išvadą, kad M. F. veikė tyčia. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamoji suprato, jog krepšys nėra pamestas ar bešeimininkis, nes jis buvo paliktas prekybos vietos salėje ant palangės. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad ji nesiteiravo aplinkinių kam priklauso krepšys, o tiesiog paėmusi greitai išėjo. Taigi, M. F. žinodama, kad paliktas krepšys parduotuvėje ant palangės jai nepriklauso, jį paėmė ir iš parduotuvės išsinešė, taip jį pagrobdama. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad M. F. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

2021 m. gruodžio 8 d. nukentėjusysis J. V. raštu, registruotu Nr. IBPS-S-621575-21, informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (priedo b. l. 156-157).

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji M. F. sutiko, taip pat sutiko su siūloma skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 148-155).

BK 178 straipsnio 1 dalis sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.

M. F. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į jos pobūdį, pasekmes, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis ir bausmės tikslus, teisingumo, protingumo principus, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamoji tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė vieną baigtą nusikaltimą nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, tačiau kaltinamoji įsipareigojo nukentėjusiajam iki 2022 m. birželio 1 d. ją atlyginti (priedo b. l. 150-153, 154-155). Yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, „Sodros“ duomenimis nedirbanti (priedo b. l. 147), Užimtumo tarnyboje registruota (priedo b. l. 146), 2021 m. spalio 15 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per trejus metus M. F. buvo bausta administracine tvarka 32 kartus, nusižengimai padaryti: už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (ANK 446 straipsnio 4 dalis) – 25 kartus; už mažai pavojingas veikas – nuorūkos numetimą ant šaligatvio, popierinės šiukšlės numetimą viešoje vietoje, gatvės perėjimą neleistinoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja; už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje; už tai, kad nėra pateikusi gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų deklaravimo įstaigai; už melagingą pranešimą dėl smurto; už pasišalinimą nesumokėjus už užsakytus ir pagamintus patiekalus Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (priedo b. l. 120-145). Anksčiau teista 2 kartus: 2017 m. rugsėjo 12 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, už analogišką veiką, vagystę ir 2017 m. lapkričio 2 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (priedo b. l. 117-119), teistumas išnykęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų centrą.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąją neigiamai ir teigiamai apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. F. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos trukmę –1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas mano, kad būtent tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni ir yra būtina bausmės tikslams pasiekti, iš jų tinkamai nubausti asmenį bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Bausmės tikslams įgyvendinti jai taip pat skiriami įpareigojimai: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi arba darbu; iki 2022 m. birželio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalimi 3, 4 punktai, 6 dalis).

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 1 metų laisvės apribojimo.

IV. Kiti klausimai

M. F. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 14 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 102-104), paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 450 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro pagrobto turto vertė – pavogtas krepšys, kuriame buvo asmens dokumentai ir piniginė, kurioje buvo 360 Eur ir 800 Rusijos rublių (sudaro apie 9 Eur), 71 Eur suma už naujo paso pagaminimą ir 10 Eur suma už medicininių dokumentų pagaminimą.

Ieškovo reikalavimas atsirado dėl neteisėtų M. F. veiksmų, žala pagrįsta ir įrodyta, todėl jai kyla prievolė atlyginti visą, dėl šių jų veiksmų ieškovo patirtą žalą (CK 6.247 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis).

M. F. įsipareigojo atlyginti žalą per tam tikrą laiką (iki 2022 m. birželio 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgdamas į nusikaltimu padarytos žalos dydį, nukentėjusiojo interesus ir aplinkybę, kad su žalos išdėstymu jis nesutiko, teismas nemato pagrindo žalos atlyginimą išdėstyti ar atidėti. Teismas su bausme kaltinamajai skyrė įpareigojimą atlyginti žalą per nustatytą terminą, tačiau tai yra bausmės dalis, piktybiškai nevykdant šio įpareigojimo, gali būti sprendžiamas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Teismas pažymi, kad civilinio ieškinio dydis nėra toks, kad jo atlyginimui reikėtų skirti daugiau laiko. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji su žalos dydžiu sutiko, žala yra įrodyta ir pagrįsta, tenkina nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisia iš kaltinamosios M. F. jam 450 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaltinamajai išaiškinama, kad ji vykdymo procese dėl žalos išdėstymo dalimis gali susitarti su nukentėjusiuoju ar antstoliu, jei vykdomasis raštas bus perduotas vykdyti priverstine tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su 3 vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. F. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1 (vienu) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. F. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 (vienu) metų laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi 3 ir 4 punktais, 6 dalimi, visą bausmės laikotarpį M. F. įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi arba darbu. Taip pat M. F. įpareigoti iki 2022 m. birželio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 450 Eur nukentėjusiajam J. V..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Civilinio ieškovo J. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš jam M. F. 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su 3 vaizdo įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.