Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-01-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-132-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-27
Bylos Nr.
A15.-132-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01522-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. C.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-132-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01522-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. C. (K. C.), gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas 2020 m. lapkričio 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-92641-2020 K. C. už tai, kad jis 2020 m. birželio 5 d. apie 16.54 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas vilkiką DAF (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe KOEGEL (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), ir sukdamas į dešinę nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tvorą, ją apgadino, apgadino krovininį vilkiką ir puspriekabę, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 219, 219.1, 220 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių – padaryta 1 761,76 Eur žala. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 126, 219, 219.1, 220 punktų reikalavimus ir už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje (b. l. 29–30).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. C. į teismo posėdį neatvyko, būdamas tinkamai informuotas apie jo vietą ir laiką (b. l. 35–37), teisės ir pareigos jam paaiškintos protokole. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant negautas. Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2020 m. birželio 5 d. 16.52 val. buvo gautas pranešimas, kad prieš 5 minutes vilkikas (galimai PL), tamsiai bordinės spalvos, kliudė pranešėjos tvorą ir pasišalino link (duomenys neskelbtini). Laukia (b. l. 4).

Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio D. V. 2020 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 5 d. apie 16.50 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. O. (O.), gavo iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 minutes vilkikas (galimai PL), tamsiai bordinės spalvos, kliudė pranešėjos tvorą ir pasišalino link (duomenys neskelbtini). Laukia. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko pranešėjas I. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad apie 17.00 val. būdamas namuose adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kai į jo gatvę atvažiavo vilkikas DAF (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nekreipė dėmesio į pranešėjo gestus, kad jis neįvažiuos į posūkį, padidino greitį ir su priekaba kliudė pranešėjo tvorą ir nesustodamas nuvažiavo toliau. Pranešėjas taip pat teigė, kad su savo automobiliu pasivijo vilkiko vairuotoją, bei sustabdė jį. Vilkiko vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, tai – K. S. (S.) C., gimęs (duomenys neskelbtini), teigė, kad nepajautė, kaip kliudė tvorą, ir nuvažiavo apie 300 m ir tik tada pastebėjo, kad padarė eismo įvykį. Vilkikas stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Eismo įvykis užfiksuotas, ROIK: (duomenys neskelbtini), surašytas AN protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini), iš vairuotojų priimti paaiškinimai. BODYCAM 1731 (b. l. 3).

Iš 2020 m. birželio 5 d. eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės: 1) vilkikas DAF, markė (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės vairuotojas K. S. C., transporto priemonės savininkas (duomenys neskelbtini), KK1054294, 1642198, transporto priemonė neapgadinta; 2) priekaba arba puspriekabė KOEGEL nuo 3,5 t. iki 10 t., markė S24BP, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 525957, išoriniai sugadinimo požymiai: priekabos įrankių dėžės dangtis. Eismo įvykio vietoje taip pat apgadinta tvora, veja ir vandens griovys (b. l. 5–6).

Iš I. G. 2020 m. birželio 5 d. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. birželio 5 d. apie 17.00 val., būdamas savo namuose, (duomenys neskelbtini), pastebėjo jų gatve atvažiuojantį automobilį su priekaba DAF (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos), pravažiuodamas pro jo sklypą, nekreipdamas dėmesio į jo ženklus, pradėjo posūkį. I. G. dar kartą bandė atkreipti jo dėmesį, bet jis, padidinęs greitį, išvertė I. G. tvoros kampą, nulaužė porą tujų, apgadino veją ir vandens surinkimo griovį. Po to nesustodamas nuvažiavo. I. G. su žmona sugebėjo jį pavyti ir sustabdė. Po to iškvietė policiją (b. l. 7).

Iš K. C. 2020 m. birželio 5 d. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. birželio 5 d. važiuodamas į iškrovimą, sumaišė kelią dėl to, kad suklaidino navigacija, įvažiavo į siaurą kelią ir sukant priekaba „užėjo“, dėl ko užkabino aptvėrimą, kurį sugadino. Įvykio metu vairavo DAF markės sunkvežimį (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) su priekaba (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). S. S. B. (S. B.), (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko apie 16 val. Oras buvo geras, kelias drėgnas, žvyrkelis. Nuvažiavo apie 300 m ir sustojo. Tada pamatė, kad įrankių dėžė yra apgadinta. Tada sužinojo, kad padarė žalą (b. l. 8–9).

Iš 2020 m. birželio 15 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tvoros atstatymo ir gerbuvio darbų lokalinės sąmatos Nr. 1 matyti, kad tvoros atstatymo ir gerbuvio darbai įvertinti 1 761,76 Eur (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti vilkikas DAF (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) su apgadinta puspriekabe (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), apgadinta tvora, išvažinėta veja ir griovys (b. l. 10–19).

Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 Eur iki 12 Eur.

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 Eur iki 2 000 Eur. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 str. 7 d.).

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 126 punkte nustatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Pagal KET 219 ir 219.1 punktus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

Pagal KET 220 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. C. padarė minėtus administracinius nusižengimus, t. y. jis 2020 m. birželio 5 d. apie 16.54 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas vilkiką DAF (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe KOEGEL (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), ir sukdamas į dešinę nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tvorą, ją apgadino, apgadino krovininį vilkiką ir puspriekabę (tokiu būdu pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje), iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (tokiu būdu pažeidė KET 219, 219.1, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje).

Šias aplinkybes ir išvadas patvirtina ne tik K. C. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jame užfiksuoti duomenys, bet ir kiti byloje esantys įrodymai – paties K. C. rašytinis paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys, fotonuotraukos, tarnybiniai pranešimai, asmenų rašytiniai paaiškinimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi.

Šiuo atveju konstatuojant ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, reikšmingomis aplinkybėmis vertintina tai, jog iš byloje esančių asmenų paaiškinimų, akivaizdu, kad K. C. įvykio vietoje, neįvertinęs kelio pločio bei vairuojamos transporto priemonės dydžio, gabaritų, padidinęs greitį, atlikdamas posūkį, kliudė I. G. tvoros kampą, nulaužė porą tujų, apgadino veją ir vandens surinkimo griovį, o nuotraukose matyti padaryti apgadinimai.

Be to, vadovaudamasis aptartais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog K. C. aptariamo įvykio metu ne tik padarė KET 9, 126 punktų pažeidimą, kuris lėmė kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, bet ir iš įvykio vietos sąmoningai pasišalino. Tai patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei I. G. paaiškinimas, kad K. C. atlikdamas posūkio manevrą nekreipė dėmesio į pranešėjo (I. G.) gestus, kad jis neįvažiuos į posūkį, bei padidinęs greitį su priekaba kliudė pranešėjo tvorą ir nesustodamas nuvažiavo toliau, tačiau pranešėjas savo automobiliu vėliau jį pasivijo bei sustabdė. Pats K. C. nors ir teigia, kad iš karto nepajautė eismo įvykio, tačiau vėliau teigia, kad kažkodėl tik nuvažiavęs apie 300 m tai pastebėjo. Padarytos žalos dydis šiuo atveju taip pat reikšmingas sprendžiant, kad K. C. padarydamas antrąjį nusižengimą (ANK 426 str. 2 d.) veikė tiesiogine tyčia.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, K. C. asmenybę (per pastaruosius metus Lietuvoje administracine tvarka nebaustas (b. l. 50), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas), į tai, kad nenustatyta K. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti K. C. paskyrus minimalias ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas (ANK 34 str. 2 d.). Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

K. C. (K. C.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

K. C. (K. C.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, K. C. (K. C.) paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė