Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. Č., tretiesiems asmenims E. I., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad patikrinimo aktas buvo surašytas dalyvaujant atsakovei, jai įteiktas. Ji savavališkai, nesilaikydama nustatytos tvarkos, pakeitė langus, įdėjo stiklo paketus. Pažeidimas padarytas galiojant ieškinyje nurodytų STR redakcijų nuostatoms. Nuo 2016 m., kuomet D. Č. įteiktas savavališkos statybos aktas, ji jau galėjo gauti leidimą dėl pakeitimų.

Teismo posėdyje atsakovė papildomai paaiškino, kad kai senus langus atsakovė turi, neišmetė, nesunaikino, tačiau jie netinkami naudoti, todėl ir buvo pakeisti. Dėl to teismo sprendimo įvykdyti nebus galima.

Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovė prašė ieškinį patenkinti ( b.l. 15-18). Papildomai paaiškino, kad D. Č. pastate užfiksuoti langų pakeitimai pagal 2016 m. R. V. skundą. D. Č. priklausantis namas – ypatingas statinys, darant pakeitimus turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų. Nuo 2012 m. atskiri pastatai įrašyti į Kultūros paveldo registrą. Langų pakeitimo darbai nebuvo suderinti su savivaldybe. Apie pastatų įtraukimą į Kultūros vertybių registrą pranešė D. Č. ir kitiems savininkams neregistruotais laiškais. Registruotų laiškų siuntimas įstatyme nenumatytas. Namas nėra valstybės saugomas objektas, jį pažymėti specialiu ženklu nereikia.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM atstovė prašė nelaikyti tarnybos trečiuoju asmeniu, nes ji neturi suinteresuotumo šia byla ( b.l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės atstovės, atsakovės ir jos atstovo, trečiojo asmens atstovės, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė D. Č. 2010-09-20 Dovanojimo sutartimi įsigijo 27/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 27/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-12-21 pastatas Nr.4692-1000-3010 įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą pagal 2012-12-11 nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr.KPD-RM-1861 ( b.l. 28-31, 62-74). D. Č. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje kodas akte – (36493, 2) ( b.l. 62). Namo vertingosios savybės pagal minėtą aktą yra namo dalies langų medinių konstrukcijų, apvadų, palangių tipas ( būklė patenkinama ) ( b.l. 47, 69,98-99). 2012-12-21 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys D. Č. siuntė pranešimą Nr.2K-2757 dėl objekto duomenų kultūros vertybių registre patikslinimo, kuriuo pranešė, kad 2012-12-11 vertinimo taryba nusprendė patikslinti (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų, susidedančių iš svirno, namo ( unikalus kodas Kultūros vertybių registre 36439), koplytėlės, kalvės liekanų duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti reikšmingumo lygmenį kompleksui ir kompleksinėms dalims, nurodė, kad šie duomenys yra vieši ir su jais galima susipažinti kultūros registro duomenų bazėje, nurodyta, kad vertinimo tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas LR Viešojo administravimo įstatymo 36 str. nustatyta tvarka ( b.l. 84). Atsakovė neigia šį pranešimą gavusi, teigia nesusipažinusi su viešais duomenimis kultūros registro duomenų bazėje, neturėjusi galimybės įstatymo nustatyta tvarka apskųsti šio vertinimo tarybos sprendimo. Atsakovė neneigia gavusi 2010-10-04 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinio pranešimą Nr.2K-1895 dėl (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodybos, kuriame pranešama, kad neprieštaraus, jog panaudos būdu ji išsinuomotų (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodybą, tačiau šio objekto tvarkymo eiga reglamentuojama reglamento, kuriuo D. Č. prašoma tvarkant ir prižiūrint sodybą ir vadovautis ( b.l. 85). 2010-09-14 D. Č. pranešė, kad pertvarkymo darbai (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodyboje bus atliekami tik pagal nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus projektus ( b.l. 88). Trečiajam asmeniui E. I. 2012-12-21 taip pat buvo siųstas pranešimas Nr.2K-2758 dėl objekto duomenų kultūros vertybių registre patikslinimo ( b.l. 121), trečiasis asmuo E. I. teismo posėdyje teigė jo negavęs. 2016-06-29 surašytas savavališkos statybos aktas Nr.SSA-20-160629-00031 dėl pakeistų keturių langų, sudedant rudos spalvos plastikinius ( su stiklo paketais) langus gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2016-07-01 privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-160701-00029 pašalinti šiuos savavališkos statybos padarinius, kuriame D. Č. nurodyta iki 2016-12-30 pašalinti savavališkos statybos padarinius ( b.l. 48-51). Nurodyta, kokia tvarka šis aktas gali būti skundžiamas ( b.l. 49). Atsakovė 2016-06-30 aktą gavo, šio akto įstatymo nustatyta tvarka neapskundė, privalomojo nurodymo iki 2016-12-30 neįvykdė. Kito dvaro sodybos namo (duomenys neskelbtini) buv. dvaro sodyboje, išskyrus atsakovei D. Č. ( namo 27/100 dalis) ir trečiajam asmeniui E. I. ( namo 13/100, 60/100 dalys) priklausantį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra, todėl atsakovės nepagrįstas teiginys, jog nėra aišku, ar nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte ir 2012-12-21 pranešime aprašytas jos namas.

Pažeidimas padarytas 2015 m. birželio mėn., nustatytas 2016-06-29 ( b.l. 48-51). Keturi savavališkai pakeisti mediniai gyvenamojo namo langai iki šios dienos neatstatyti ( neatkurti). Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė remiasi negaliojančiomis STR redakcijomis.

Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji yra neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Todėl ieškovė remiasi ne tik savavališkos statybos metu galiojusio 2010-09-27 LR aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-813 patvirtintu STR 1.01.06:2010, 2002-12-05 LR aplinkos ministro įsakymu Nr.622 patvirtintu STR 1.01.08:2002, 2010-09-27 LR aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-826 patvirtintu STR 1.07.0.1:2010, 2010-09-28 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-827 patvirtintu STR 1.09.06:2010, LR Statybos įstatymo straipsniais, tačiau ir nuo 2017-01-01 įsigaliojusiais Statybos įstatymo ir STR 1.01.03:2017, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr.D1-713, 13 p. pakeitimais, STR 1.05.01:2017, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr.D1-878, pakeitimais. Ieškovė taip pat remiasi savavališkos statybos konstatavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis.

Pagal savavališkos statybos metu galiojusius Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“, kultūros paveldo statinys buvo priskiriamas ypatingų statinių kategorijai.

Vadovaujantis savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, „statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.“

Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, 12.9 papunktį, statinio paprastojo remonto darbams priskiriami <...> fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui yra rengiamas paprastojo remonto projektas Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas paprastojo remonto projektui (kai jis yra privalomas). STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.1 papunktyje nurodyta, kad rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas, atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio išvaizda, šiuo atveju, fasadų elementų keitimas.

Pagal Paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 d., „kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t.y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar jais gali būti.“ Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 17 dalį „kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai.“ Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 40 dalimi, „vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu“.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje buvo imperatyviai nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte buvo pateikta savavališkos statybos sąvoka, pagal kurią tai „statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.“ Pagal šiuo metu galiojančius Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 13 punktą kultūros paveldo statinys priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai.

Pagal aktualią Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalį „statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.“

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).

Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad statytojas privalo „turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; <...> šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą;<...>“.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio išvaizda, statytojas turi turėti paprastojo remonto projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad „statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.“

Savavališkos statybos padarinių šalinimą bei civilines teisines pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnis, Priežiūros įstatymo 14 straipsnis ir statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017).

CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. STR 1.05.01:2017 156 punkte nurodyta, kad „savavališkos statinio (jo dalies) statybos, dėl kurios iki šio reglamento įsigaliojimo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, padariniai šalinami statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-826, nustatyta tvarka.“

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad „teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą: atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Lietuvos Respublikos CPK 273 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik pats atsakovas, tai teismas tame sprendime nustato terminą per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. CPK 273 straipsnio 3 dalies įtvirtintos normos taikymo galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio, t. y. šią normą galima taikyti, jeigu teismas įpareigoja atsakovę atlikti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti išimtinai tik atsakovė, t.y. atstatyti (atkurti) išardytas kultūros paveldo statinio dalis. Byloje matyti, kad atsakovė faktiškai jokių neteisėtų pastatų nepastatė, jos veiksmai pakeitus 4 langus pagal įstatymą vertinami kaip savavališka statyba, todėl jai taikytina mažesnė bauda už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, nei prašo ieškovė. Jei atsakovė per nustatytą terminą neatstatys (neatkurs) kultūros paveldo gyvenamojo namo išardytų dalių, jai skirtina bauda po 10 eurų už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant ją nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pabaigos sumokant ją į ieškovės sąskaitą.

Apie nekilnojamosios kultūros vertybės įtraukimą į kultūros vertybių apskaitą išviešinimo ir jo teisinių padarinių

Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti nekilnojamieji daiktai, kai jie suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie juridinius faktus, tarp jų ir nekilnojamojo daikto įrašymą į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; nekilnojamojo daikto buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje arba jų apsaugos zonoje; nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento ar specialių naudojimo sąlygų nustatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 17–19 punktai).

Pagal Nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos įstatymo 8 str. 10 d., Kultūros paveldo departamentas kiekvienai registruotai nekilnojamajai kultūros vertybei nustato kodą, jį įrašo į Kultūros vertybių registrą ir tikslina jau įrašytus kultūros paveldo objekto ar vietovės žemės sklypams ir kitiems objekto ar vietovės teritorijoje esantiems nekilnojamiesiems daiktams viešo registro (Nekilnojamojo turto registro) suteiktą kodą ar kodus, taip pat kitus teisės aktų nustatytus Kultūros vertybių registro duomenis.

Nagrinėjamu atveju duomenys apie (duomenys neskelbtini) dvaro sodybą kaip kultūros vertybę, o ne kaip valstybės saugomą objektą, buvo įtraukti į kultūros vertybių apskaitą, todėl pranešimui apie tai ir išviešinimui netaikytina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta pranešimų savininkams tvarka. Šio įstatymo 12 str. 2 d. nuostatomis, istoriniai kultūros paveldo objektai gali būti ženklinami individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis, memorialiniais statiniais ar įamžinami atkurtais statiniais, parodančiais vertingąsias buvusių statinių savybes. Tokios šio įstatymo straipsnių nuostatos galiojo ir nuo 2008-08-25 iki 2013-06-30 – t.y. namo įtraukimo į kultūros vertybių registrą metu. Kadangi juridinis faktas išviešintas Nekilnojamojo turto registre, tai prieinama išvados, kad nuo teisės aktų išviešinimo Nekilnojamojo turto registre tapo žinoma apie kultūros paveldo objekto teisinį statusą ( LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243-916/2016). Apie namo įtraukimą į kultūros vertybių registrą atsakovei pranešta dar ir raštu, specialus kultūros paveldo objekto žymėjimas ženklu neprivalomas. Todėl atsakovės paaiškinimai, kad jai apie jos namo įtraukimą į kultūros vertybių apskaitą turėjo būti pranešta raštu pasirašytinai, neatitinka nei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų, nei teismų praktikos.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 32,74 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1d., 88 str. 1d. 10 p.)( b.l. 58-60, 75-76, 129-131).

Ieškovė paduodama ieškinį teismui nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei atleista ( CPK 83 str. 1d. 5p.), ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ( CPK 80 str. 1d. 5p., 7d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 9,31 Eur, todėl, remiantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovę D. Č.,a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ., savo lėšomis per 3(tris) mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2016 m. liepos 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160701-00029 ir atstatyti (atkurti) savavališkai išmontuotus keturis langus su mediniais rėmais – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentus (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 124), gyvenamajame name 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris Kultūros vertybių registre 36439), esančiame nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini)., ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovei D. Č. neįvykdžius per 3(trijų) mėnesių terminą nustatytų reikalavimų, paskirti atsakovei D. Č. baudą po 10 (dešimt) eurų sumokant ją į ieškovės sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445, už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pabaigos.

Priteisti iš atsakovės D. Č., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos (sąskaita Nr. LT477300010126228899, esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000) 32,74 ( trisdešimt du eurus ir 74 ct) kelionės išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. Č.,a.k(duomenys neskelbtini) 75 Eur( septyniasdešimt penkių eurų ) žyminį mokestį ir 9,31 Eur ( devynis eurus ir 31 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.