Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. atstovės advokatės R. J. skundą dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. R., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktus, paskirta galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo. 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsniu, 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė devynių metų laisvės atėmimo bausmė.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta nuteistajam R. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta išliekanti didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu stebimas neigiamas elgesys, drausminėmis nuobaudomis nuteistasis baustas 7 kartus. Nuteistasis nedalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, išskiriama daug kriminogeninių veiksnių, apsauginiu veiksnių nenustatyta. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. J. pateikė atsiliepimą į nuteistojo R. R. atstovės advokatės R. J. skundą ir prašė jį atmesti.

Nuteistojo R. R. atstovės advokatės R. J. skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad R. R. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Kartu pažymėtina, jog nuteistojo nuomonė apie save bei išskirtinis formalaus pagrindo vertinimas, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo, kadangi teismas įvertina visumą nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, taip pat vertina asmens elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, neprioritizuodamas atskirų bausmės atlikimo periodų, be to lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, o ne privalomai taikomas institutas.

Byloje esanti Socialinio tyrimo išvada atskleidžia, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą R. R. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta didėlė rizika. Šią aplinkybę, kaip neleidžiančią spręsti dėl lygtinio paleidimo, Komisija tinkamai įvertino, kadangi kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, žema rizika yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau nustačius pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kaip didelę reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažindamas, o tos pastangos yra tokios įtikinančios, kad teismui leistų daryti priešingą išvadą dėl lygtinio paleidimo nei padarė Komisija. Tačiau, įvertinus bylos duomenis, tokios išvados teismas daryti negali, kadangi nustatyta, jog analogiškas nuteistojo pakartotinės nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2021 m. gegužės 18 d. ir yra nepakitęs, kas teismo vertinimu atskleidžia nuteistojo nepakankamas pastangas, mažinant numatytąją riziką. Taigi, kaip aukščiau aptarta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nekinta ir jo elgesyje vis dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokiose srityse kaip – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, neturi darbo patirties, neturi darbinių įgūdžių, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, smurtinis elgesys susijęs su narkotikų vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Tokia gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, vertinama kaip išskirtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, nesudarantys pagrindo spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų aktualus. Juo labiau, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertintina net ne kaip vidutinė, o kaip didelė, kas teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nepadarė jokios pažangos, kuri būtų pozityvi, o jo nusikalstamos nuostatos būtų pakitę.

Be to, išskirtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad net gi skunde nurodoma, jog per atliktos bausmės laikotarpį nuteistasis buvo baustas tik 7 kartus ir pažeidimai buvo susiję ne su nuskalstamu elgesiu, kas tik atskleidžia, jog nuteistasis vis dar negeba prisiimti atsakomybės dėl savo priešingo teisei/ribojimams elgesio, yra linkęs save pateisinti, o ne ieškoti galimybių savo elgesį keisti. Apskirtai atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose padaryti vidaus tvarkos pažeidimai visuomet nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir atskleidžia asmenybės nihilistinį požiūrį į taikomus ribojimus, o siekis sumenkinti savo indėlį į daromus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus patvirtina, jog asmuo nesimoko iš savo ankstesnio patyrimo. Nuteistojo skunde, kaip išskirtinai teigiamai jį apibūdinančią, nurodoma aplinkybė, kad paleistas lygtinai jis turės gyvenamąją vietą, tačiau teismas šios aplinkybės kaip išskirtinai teigiamos nevertina, kadangi kaip matyti iš asmens bylos duomenų, sunkumų dėl gyvenamosios vietos jis neturėjo ir būdamas laisvėje, tačiau tai jo nuo nusikaltimo darymo nesulaikė, todėl nėra sprendžiama, kad apsaugotų ir lygtinio paleidimo atveju. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jos nuteistasis linkęs rinktis sau priimtinas laikinas gyvenamąsias vietas, o įstaigoje nėra gauta sutikimo, patvirtinančio nuteistojo galimybę grįžti norimu adresu.

Be to, bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, o asmenines jų padengimo galimybes itin ribotas, nuteistajam šiuo metu finansiškai padeda žmona, bet tai nėra vertinama kaip nuteistojo asmeninis siekis atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. O vertinant kompleksiškai tiek nestabilią darbo patirtį, tiek ir turimus finansinius įsipareigojimas bei menkas jų dengimo galimybes, pritartina Komisijos sprendimui, kad šiuo metu probacija dar nebūtų efektyvi, nes finansų sritis nuteistojo elgesyje dar ypač aktuali siekiant recidyvo prevencijos tikslų.

Aukščiau nurodytos aplinkybės, dabartinėje pataisos stadijoje, teismui nenustačius nuteistojo elgesyje materialiojo pagrindo egzistavimo, tik dar labiau sustiprina teismo manymą, jog dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinio paleidimo taikymui dar nėra pagrindo, o nuteistojo elgesys toliau turi būti taisomas struktūruotoje aplinkoje. Sutiktina su Komisijos argumentu, jog nuteistasis dar nėra pilnai pasiruošęs sėkmingai integracijai į visuomenę, nes tos aplinkybės, kurias kaip išskirtinai teigiamas nurodė savo skunde kaltinamasis, tokiomis nėra laikytinos dėl aukščiau išvardintų priežasčių, o kitų išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių teismas nenustatė, kaip ir nenustatė materialiojo pagrindo egzistavimo.

Aptartų duomenų visumoje, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėta ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo R. R. atstovės skunde nurodytas motyvais nėra pagrindo, teismas pritaria Komisijos išvadoms, jog lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu dar nėra galimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. R. atstovės advokatės R. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.