Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens G. V. (G. V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. V. (G. V.), L. V., antstoliui A. S. dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prašė nustatyti turto dalis skolininkei L. V. ir jos sutuoktiniui G. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte – kelių transporto priemonėje IZ 2125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuolatinėje išmokoje, mokamoje sutuoktiniui G. V.. Suinteresuotas asmuo G. V. pateikė teismui prašymą, kurį, įvertinęs jo turinį, teismas laikė atsiliepimu; prašė pareiškėjo prašymo netenkinti bei panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes prašymas paduotas nesilaikant (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nuostatų. Jei per antstolio nustatytą terminą nesikreipiama į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, antstolis turi nutraukti išieškojimą iš to turto. Prašymas yra paduotas 2017-02-24, tai yra praleidus antstolio nustatytą terminą. Be to, suinteresuotas asmuo nurodė, jog nuo 2009 m. su L. V. gyvena skyriumi, ji buvo nuteista ir yra ieškoma policijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-22 nutartimi pareiškimą tenkino: nustatė, kad suinteresuotam asmeniui skolininkei L. V. priklauso ½ dalis santuokos metu su G. V. įgyto turto – kelių transporto priemonės IZ 2125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuolatinės išmokos, mokamos G. V..Teismas nurodė, jog G. V. bei L. V. santuoka sudaryta 1977-02-14. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Skolininkė L. V. pagal Sodros duomenis niekur nedirba, o sutuoktinis G. V. gauna nuolatinę išmoką. Remiantis CK 3.88 str. 1 d. 1 p., turtas bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų įregistruota nėra. Turtas - kelių transporto priemonė IZ 2125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas po santuokos sudarymo, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Duomenų, kad sutuoktinių santuoka būtų nutraukta, nėra. Kadangi šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas pripažino, kad skolininkei tenka ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, įgyto santuokoje su sutuoktiniu G. V. (CK 3.123 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad skolininkė neturi pakankamai asmeninio turto, iš kurio būtų galima išieškoti visą skolos sumą, todėl pareiškėjos prašymą tenkino – nustatė, kad skolininkei L. V. priklauso ½ dalis santuokos su G. V. metu įgyto turto.Teismas pažymėjo, jog CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas yra atnaujinamas. Teismas atnaujino terminą prašymui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo G. V. pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip paduotą nesilaikant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatų.Suinteresuotas asmuo nurodo, jog antstolis 2016-12-14 arešto aktu areštavo suinteresuotam asmeniui kartu su sutuoktine priklausantį turtą bei pasiūlė išieškotojai per 1,5 mėn. nuo akto surašymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pasibaigus nurodytam terminui, nei vienas iš suinteresuotų asmenų į teismą nesikreipė, todėl antstolis turėjo nutraukti išieškojimą iš šio turto. Išieškotoja be pateisinamos priežasties į teismą nesikreipė, termino atnaujinti neprašė.Teismas nepasisakė apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą. Suinteresuotas asmuo teigia, jog su skolininke negyvena nuo 2009 metų, bendro ūkio nebeveda, santykių nepalaiko.Be to, antstolis išskaito sumas iš skolininkės senatvės pensijos. Ši išmoka paskirta iki gyvos galvos, taigi anksčiau ar vėliau valstybė atgaus skolą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino išieškotojos prašymą ir nustatė, kad suinteresuotam asmeniui skolininkei L. V. priklauso ½ dalis santuokos su G. V. metu įgyto turto: kelių transporto priemonės IZ 2125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuolatinės išmokos, mokamos G. V..Teismas taip pat atnaujino praleistą terminą pareiškimui dėl skolininko turto dalies nustatymo pateikti, pažymėdamas, jog CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas yra atnaujinamas.Suinteresuotas asmuo skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodamas tuo, jog pasibaigus antstolio nustatytam terminui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nei vienas iš suinteresuotų asmenų į teismą nesikreipė, todėl antstolis turėjo nutraukti išieškojimą iš šio turto. Išieškotoja be pateisinamos priežasties į teismą nesikreipė, termino atnaujinti neprašė.Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, jog šiuo atveju išieškotoja VMI pareiškimą teismui padavė praleidusi antstolio nustatytą terminą jam pateikti. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, terminą atnaujindamas. Pati pareiškėja termino atnaujinti neprašė, jokių argumentų dėl jo praleidimo nenurodė.Visgi pagal Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio nuostatas asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Pagal CPK 78 str. 5 dalį, atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. Taigi teismas terminą atnaujinti gali tiesiog uždėdamas rezoliuciją ant pareiškimo, ir šis procesinis teismo veiksmas neskundžiamas.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą atnaujinti terminą įrašė į nutartį, kuria išsprendė klausimą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo iš esmės, nors pagal nurodytą teisinį reglamentavimą teismas šį procesinį veiksmą galėjo įforminti rezoliucija. Kadangi termino atnaujinimo veiksmas neskundžiamas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kvestionuoti teismo sprendimo atnaujinti terminą. Suinteresuotas asmuo taip pat skundžia nutartį tais motyvais, jog teismas nepasisakė apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą. Suinteresuotas asmuo teigia, jog su skolininke negyvena nuo 2009 metų, bendro ūkio nebeveda, santykių nepalaiko. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos suinteresuoto asmens argumentus kaip nepagrįstus.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. V. bei L. V. santuoka sudaryta 1977-02-14. Skolininkė L. V. pagal Sodros duomenis niekur nedirba, o sutuoktinis G. V. gauna nuolatinę išmoką. Remiantis CK 3.88 str. 1 d. 1 p., turtas bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Teismas aiškiai konstatavo, jog bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, duomenų, kad sutuoktinių santuoka būtų nutraukta, nėra, taigi turtas – kelių transporto priemonė IZ 2125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir G. V. gaunama nuolatinė išmoka pagrįstai pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Suinteresuotas asmuo jokių šias teismo išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė. Vien tas faktas, jog, kaip teigia suinteresuotas asmuo, jis su sutuoktine santykių nepalaiko, neįforminus santykių statuso pokyčių, nekeičia santuokoje įgyto turto teisinio režimo.Taip pat atmestinas suinteresuoto asmens argumentas, jog teismas nenustatė, kad skolininkė neturi asmeninio turto, iš kurio galima išieškoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, įvertinus bylos duomenis, daroma išvada, kad skolininkė neturi pakankamai asmeninio turto, iš kurio būtų galima išieškoti visą skolos sumą. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių šią teismo išvadą paneigiančių įrodymų.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.