- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- II-341-1034/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00314-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. vasario 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-113-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. vasario 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-113-2023 R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda R. K. paskirta dėl to, kad 2023 m. sausio 11 d. 12.00 val. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ adresu kodas (duomenys neskelbtini), nustatė, kad E. P. Bendrovės naudai vykdė kodas (duomenys neskelbtini) funkcijas. Nustatyta, kad E. P. susitarė su Bendrovės direktoriumi R. K. dėl darbo, darbo sąlygų, darbo laiko ir darbo užmokesčio. Nustatyta, kad E. P. dirbo Bendrovėje atlygintiną darbą, tačiau su E. P. teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie jo priėmimą į darbą, t. y. E. P. 2023 m. sausio 11 d. dirbo Bendrovėje nelegaliai. Tuo Bendrovės direktorius R. K., būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad nesutinka su paskirta nuobauda. Su E. P. buvo sutartos visos darbo sąlygos, tik nebuvo aiškus terminas, nuo kada jis ateis laikinai dirbti pavaduodamas kitą darbuotoją, kuris išėjo į nedarbingumą dėl atliekamos planinės operacijos. Tą dieną E. P. buvo skubiai įdarbintas, nes susirgo dar vienas darbuotojas ir jam skubiai reikėjo darbuotojo restorane. Jis pateikė el. paštu VMI buhalterei užklausimą prieš darbo pradžią, ar galima E. P. įdarbinti tą pačią dieną, bei el. paštu gavo atsakymą, kad įdarbinti galima. Jau atvykus kontrolieriui visa informacija buvo Sodros sistemoje apie E. P. įdarbinimą. Darbo sutartis buvo pasirašyta kitą dieną, kas yra formalumas, dėl kurio buvo sutarusios abi šalys, darbuotojas ir darbdavys. Tokiais veiksmais rūpinosi įmonės veikla bei neslėpė jokių mokesčių, visada elgėsi sąžiningai. Įsigydamas bankrutuojančią Bendrovę, iš ankstesnio savininko perėmė didelius įsipareigojimus VMI, mokestinių paskolų bei einamųjų mokesčių pavidalu, nepasirinkęs perpirkti įrangą ir kurti verslą su nauja įmone, dar turės mokėti 3 000 Eur už neteisingai apskaičiuotas subsidijas ankstesniam savininkui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo R. K. skundo netenkinti, nurodo, kad VMI, nagrinėdama pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo padarytą pažeidimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai priėmė nutarimą. R. K. kaltė įrodyta 2023 m. sausio 27 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.59)FR1042-410, 2023 m. sausio 11 d. Faktų fiksavimo pažyma Nr. FRI050-27, E. P. ir A. P. (A. P.) paaiškinimais, VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo R. K. paaiškino, kad pripažįsta nusižengimą, tai, kad neatliko visko pagal teisės aktų procedūras, bet nesutinka su išvada, kad E. P. dirbo nelegaliai, kadangi jis pranešimu į Sodra jau buvo įdarbintas. Tuo metu restorane dirbo tik vienas žmogus, o su E. P. jau buvo sutarę visas sąlygas, tik jis buvo nutaręs pradėti dirbti vėliau, kadangi kitas darbuotojas buvo suplanavęs planinę operaciją. Tačiau įvyko tokia situacija, kad skubiai reikėjo darbuotojo, buvo nusiųstas užklausimas buhalterei ir 11.03 val. buvo gautas patvirtinimas el. paštu, kad darbuotoją įdarbinti galima, o 11.11 val. jau buvo priimtas sprendimas Sodra sistemoje jį įdarbinti. Taigi, darbuotojas Sodra sistemoje buvo ir jis jau legaliai dirbo, nebuvo atlikti tik formalumai, kad vieną diena prieš turi būti informuotas Socialinio draudimo darbo fondas, nes nebuvo tokios galimybės. Kadangi tuo metu susirgo pamainos administratorius, kuris buvo atsakingas už darbo sutartis, todėl šiuo atveju pati buhalterė paruošė sutartis. Šiuo atveju jam reikėjo greito sprendimo, negalėjo restorane palikti vieno žmogaus. Jo įmonėje dirba 65 proc. užsieniečių, vyksta rotacija. Migracijos departamentas mato, jei įmonė yra bausta už nelegalų darbą ir tada metams ar daugiau neišduoda leidimo laikinai gyventi ar darbo vizos, o jis užsieniečius atsiveža su darbo vizomis arba iš karto prašo leidimo laikinai gyventi.
Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, prašė skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, pagal kurias darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Šioje byloje nėra ginčo, kad kaltinime minimas E. P. 2023 m. sausio 11 d. Bendrovei priklausančiame restorane „kodas (duomenys neskelbtini)“ adresu kodas (duomenys neskelbtini) atliko kodas (duomenys neskelbtini) funkcijas. Tai pripažįsta ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad E. P. buvo skubiai įdarbintas, nes susirgo dar vienas darbuotojas ir jam skubiai reikėjo darbuotojo restorane. Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog atliekant patikrinimą klientus aptarnavo kodas (duomenys neskelbtini) E. P., kuris nurinkinėjo nuo stalo indus (b. l. 10-11). Iš E. P. paaiškinimo raštu matyti, kad jis nurodė, jog su R. K. aptarė darbo restorane sąlygas, darbo laiką, užmokestį. Nepaisant to, nebuvo laikytasi DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriuose numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Iš Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad Bendrovės įgaliotas asmuo 2023 m. sausio 11 d. pateikė 2023 m. sausio 11 d. 1-SD pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, o būtent dėl E. P. Nustatyta valstybinio socialinio draudimo pradžios data 2023 m. sausio 11 d. Taigi, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad R. K. apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą pranešė tą pačią dieną, kai E. P. buvo įdarbintas, tokiais veiksmais R. K. nesilaikė nustatytos tvarkos. Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas sutiko, kad neatliko visko pagal teisės aktų procedūras. Be to, teismas pažymi, kad R. K. nesilaikė ir DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kadangi jis nesudarė rašytinės darbo sutarties su E. P., kurioje būtų susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog VMI, konstatuodama R. K. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, jų pagrindu padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
R. K. skunde nesutinka su jam paskirta nuobauda. Teismas pažymi, kad švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos ar poveikio priemonės skyrimą reglamentuoja ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis straipsnis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
Teismo nuomone, nors R. K. veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau nurodytas administracinis pažeidimas ilgalaikių ar esminių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad R. K. per pastaruosius 3 metus nebuvo baustas už jokį administracinį nusižengimą asmens darbo ir socialinėms teisėms. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. K. apibūdinantys duomenys nesudaro pagrindo jo charakterizuoti neigiamai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, supranta, jog neatliko visko pagal teisės aktų procedūras, bet nemano, kad darbuotojas dirbo nelegaliai. Teismo vertinimu, šios situacijos nereikėtų traktuoti kaip kaltės nepripažinimo, kadangi pareiškėjo pozicija nulemta teisinių žinių trūkumo. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo procesas jau turėjo auklėjamąjį poveikį R. K., todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sprendžia, kad administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju laikytina pernelyg griežta ir gali būti mažinama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog R. K. skundas tenkintinas iš dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. vasario 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-113-2023 keistinas, baudą sumažinant iki 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-113-2023 ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, R. K. paskirtą administracinę nuobaudą – 1 000 Eur dydžio baudą sumažinti iki 300 Eur.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.