Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-1060-252/2016

Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05380-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 13 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą dėl antstolio S. R. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas G. M. skundu prašė panaikinti antstolio Vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir Turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis nesuėjus raginime nustatytam terminui sumokėti nurodytą sumą geruoju per 10 dienų, nepagrįstai pasiskaičiavo net 868,86 Eur atlyginimą, kuris nurodytas 2016 m. liepos 5 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime. Be to, nesuėjus raginime nustatytam terminui, nesant kreditoriaus prašymo be jokio pagrindo ir nemotyvuotai, 2016 m. liepos 5 d. Turto arešto aktu areštavo pareiškėjui priklausantį registruotą nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) raj., taip pat du žemės sklypus, esančius, (duomenys neskelbtini) raj. Pareiškėjo nuomone, areštuoto turto preliminari vertė yra apie 70000 Eur, o skola nesiekia 10000 Eur. Nurodo, kad areštuoto turto vertė žymiai viršija išieškomą sumą. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias pareiškėjui pačiam atsiskaityti su kreditoriumi. Antstolis S. R. 2016 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S-16-102-14160 pareiškėjo G. M. skundą dalyje dėl Vykdymo išlaidų apskaičiavimo patenkino, kitoje dalyje atsisakė tenkinti kaip nepagrįstą ir kartu su vykdomąja byla perdavė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Apylinkės teismas nustatė, kad antstolio S. R. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. M. kreditoriaus BUAB „Kresko“ naudai. Viso yra išieškoma 9435,37 Eur skola. Vykdymo procese buvo areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas, areštuoto turto vertė nenustatyta. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginys, kad areštuotas turtas, yra vertas 70000 Eur nepagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjas savo turto vertinimo nepateikė. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas išieškotojas pateikė antstoliui prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir teismo vertinimu vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti antstolio kontorai reiškia, kad išieškotojas prašo antstolio atlikti visus veiksmus, įskaitant ir skolininko turto areštą. Teismas konstatavo, kad antstolis, areštuodamas pareiškėjui priklausantį turtą, ne tik kad nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, bet ėmėsi būtinų priemonių, jog užtikrintų vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu G. M. prašo: panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį bei tenkinti jo skundą – panaikinti antstolio S. R. neteisėtai priimtus procesinius sprendimus. Nurodo, kad teismas formaliai vertino tą aplinkybę, jog jam priklausančio areštuoto turto vertė yra ženkliai didesnė nei skola. Pabrėžia, kad žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, pirtimi, ūkiniu pastatu ir garažu, statytais 2011 metais) adresu (duomenys neskelbtini) rajone ir dar žemės sklypai nepagrįstai įvertinti tik 10 000 Eur. Pabrėžia, kad antstolis S. R. patvarkymo, kuriame nurodo aplinkybes, kad yra pavojus turtą ar pinigines lėšas paslėpti kaip to reikalauja CPK 658 straipsnio 2 dalis nepriėmė. Be to, antstolis nesilaikė CPK 664 straipsnio reikalavimų ir net nebandė aiškinti ar jis turi kokio nors kito turto (kilnojamojo), ar piniginių lėšų sąskaitose, taip grubiai pažeisdamas jo teises bei vykdymo procesą. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuoto asmens – išieškotojo BUAB „Kresko“ atstovas V. G. prašo atmesti pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir nurodo, kad turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Turto arešto akte nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Šie veiksmai nebuvo atlikti, nes skolininkas pateikė skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad išieškotojo BUAB „Kresko“ atstovas 2016 m. liepos 1 d. prašymu kreipėsi į antstolį S. R. dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (vykd b.l. 1), antstolis S. R. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9435,37 Eur išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojui BUAB „Kresko“ (vykd. b. l. 3). Antstolis 2016 m. liepos 5 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju per raginime nurodytą terminą ir jį kartu su 2016 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų paskaičiavimu išsiuntė skolininkui (vykd. b. l. 8-9). 2016 m. liepos 5 d. taip pat surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. M. apribojo disponavimo teisę į 0,2685 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) r. sav., ir du žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius, (duomenys neskelbtini) r. sav. (vykd. b.l. 16 -21) Vykdymo procese šis turtas buvo areštuotas, areštuoto turto vertė nenustatyta (vykd. b.l. 10-13). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis). Antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nurodyti kiekvieno areštuojamo daikto vertę ir viso areštuoto turto vertę (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisingas skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga (2007 m. gegužės 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Vykdomojoje byloje išieškojimas iš skolininko turto nėra pradėtas, turto arešto aktas surašytas išsiuntus raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą gera valia. Tokia antstolio teisė išsiuntus raginimą areštuoti turtą yra įtvirtina CPK 658 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 punktas numato, kad išsiuntęs skolininkui siūlymą ar raginimą sumokėti skolą, jeigu yra Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, antstolis, areštuodamas skolininko turtą, priima patvarkymą, kuriame nurodo aplinkybes, kad yra pavojus turtą paslėpti. Byloje esantys duomenys patvirtina atskirajame skunde G. M. nurodomą aplinkybę, kad antstolis šiuo atveju nepriėmė patvarkymo, kuriame būtų nurodytos aplinkybės pagrindžiančios būtinybę, raginimo skolininkui įvykdyti sprendimą gera valia laikotarpiu, taikyti priverstinį procesinį vykdymo veiksmą – uždėti turtui areštą. Pabrėžtina, kad skolininko turto areštas turėtų būti taikomas griežtai laikantis CPK ir Vykdymo instrukcijos reikalavimų. CPK 675 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat pažymėtina, jog antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nustatyti minėto turto vertę, t. y. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 681 straipsnis). Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Antstolio S. R. turto arešto akte, nurodyta, jog turto vertė nenustatyta, o vertei nustatyti gali būti kviečiamas ekspertas (vykd. b. l.12). Tačiau iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad nuo turto arešto akto surašymo (2016-07-05) iki šiol antstolis neatliko jokių veiksmų, siekdamas nustatyti tikrąją nekilnojamojo turto rinkos vertę: nesiūlė šalims pateikti įrodymus apie dabartinę rinkos kainą, ar esant abejonėms dėl turto vertės – skirti ekspertizę. Pažymėtina, kad antstolis, turėdamas duomenis iš VĮ „Registrų centras“ apie skolininko nekilnojamojo turto rinkos vertę nepagrįstai jais nesivadovavo, areštuodamas skolininko turtą. Turėdamas duomenis apie skolininko nekilnojamojo turto vertę 2015 metais, antstolis, įvertinęs nekilnojamojo turto rinkos vertės pokyčius per pastaruosius metus, turėjo galimybę arešto akte nurodyti bent preliminarią turto vertę iki tol, kol ekspertai būtų nustatę realią areštuoto turto rinkos vertę. Vykdymo proceso metu įkainuoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (LR CPK 681 straipsnio 2 dalis). Antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalyje ar 677 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų, neleidžiančių areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl turto vertinimo bei pažymi, kad antstolis nevisiškai tinkamai vykdė CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nors turėjo pakankamai duomenų, neatliko areštuojamo turto įkainavimo dėl ko buvo sudarytos sąlygos pažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalį.Nors pripažįstama, kad antstolio veiksmai – Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 punkte nurodyto patvarkymo nepriėmimas, turto vertės nenustatymas aptariamos teisinės situacijos kontekste formaliai nevisiškai atitinka antstolių veiklos reglamentaciją, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolio padaryti formalūs pažeidimai būtų sąlygoję skolininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą dėl ko būtų pagrindas naikinti skundžiamą 2016 m. liepos 5 d. turto arešto aktą. Skolininkas, būdamas sąžiningas, per antstolio nustatytą laikotarpį įvykdyti sprendimą geruoju skolos negrąžino, nepateikė jokių duomenų apie savo kitą turtą ar gaunamas pajamas, dėl ko antstolis būtų galėjęs taikyti CPK 664 straipsnio nuostatas ir nukreipti išieškojimą ne į nekilnojamąją skolininko turtą, o pagal eiliškumą į jo kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas. Juolab, kad valstybinio socialinio draudimo duomenys patvirtina, kad raginimo surašymo metu G. M. dirbo ir gaudavo pakankamai dideles pajamas. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje galėjo pateikti detalesnį antstolio veiklos vertinimą pareiškėjo skundo ribose, tačiau sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas tik formaliai patikrino antstolio veiksmų teisėtumą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Visgi, apeliantas teigdamas, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, objektyvių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Vykdomojoje ir civilinėje bylose nėra duomenų apie tai, kad būtų atlikta areštuoto turto vertės ekspertizė ir nustatyta turto vertė, kuri leistų padaryti išvadą, kad antstolis areštavo daugiau turto, nei būtina, ir tokiais veiksmais pažeidė skolininko teises. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad areštuotas gyv. Namas su žemės sklypu yra įkeistas hipoteka, į kurį nukreipti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą šioje byloje negalima.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti apylinkės teismo nutartį G. M. atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.