- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- eII-649-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00566-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Pažeidėjas
- V. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. kovo 13 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2025 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 80 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoto transporto priemones) 2 mėnesiams.
V. M. nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 8 d. 18.38 val. Geležinio Vilko – Gerosios Vilties g., Vilniuje, vairuodamas automobilį įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KE) 73.11, 165 punktus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. M. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo palikti galioti pirminę paskirtą nuobaudą, be atskiro teisės vairuoti atėmimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo veiksmai padaryti be piktybinio ketinimo ar sistemingo veikimo, savo veiksmais nesukėlė žalos nei sau, nei kitiems eismo dalyviams. Teisės vairuoti atėmimas turės neproporcingai didelį poveikį ne tik jo kasdieniam gyvenimui, bet ir šeimai, profesinei veiklai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, vaizdo įrašais bei kita byloje esančia medžiaga. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas vairuodamas automobilį įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.
V. M. pateikė atsiliepimą ir papildomą informaciją į institucijos atsiliepimą. Atsiliepime nurodo, kad nuo 2025 m. vasario mėnesį pasikeitė jo finansinė padėtis, neteko jam reikšmingos pajamų sumos, kadangi nutraukė darbo santykius su viena iš buvusių darboviečių, dirba 4 skirtingose darbovietėse, todėl automobilis jam yra neatsiejama darbo priemonė. Be to, reikšmingą pajamų dalį gauna iš nuomojamo buto, butą nuomoja trumpalaikės nuomos principu, todėl transportas yra būtinas kiekvieną dieną įvairiu paros metu.
Teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad važiuodamas nuokalne pamatė, kad jam prieš pat artėjant į sankryžą užsidegė geltona, pradėjo mirksėti. Jis tiesiog nenorėdamas, nes žiema, slidu, tamsu, neviršijo greičio, tiesiog nebestojo ir pravažiavo. Pagalvojo, kad pagal KET jam kaip ir leidžiama taip padaryti, jeigu jis galvojo, kad jam sudaromas kažkoks pavojus, galbūt iš galo automobiliai važiuoja. Jį sustabdęs pareigūnas jo neišklausė, neturėjo galimybės vietoje pasisakyti, todėl nusprendė paaiškinimą pateikti policijai. Įvažiuodamas į sankryžą padarė nusižengimą, bet ne iš piktybinės valios. Teisės atėmimas turi įtakos jam, nes dirba per 4 darbovietes, jos registruotos ir Vilniaus rajone, ir mieste, ir Kaune, ir įmonė stato objektą tiek ir Palangoje, turi tvarkyti reiklaus ir Registrų centre, tai automobilis visą dieną reikalingas. Dabar pasikeitusi yra jo finansinė padėtis, nutraukti santykiai su viena iš darboviečių, tai pajamų šaltinis yra nuomos pajamos. Nuoma yra trumpalaikė, todėl turi važinėti kiekvieną dieną, remontuoti butą, tvarkyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 417 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
KET 73.7 punkte nustatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, jog šviesoforo signalai pasikeis.
KET 29 punkte nurodyta, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.
KET 166 punkte nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
Nagrinėjamu atveju V. M. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.
V. M. 2025 m. vasario 21 d. paaiškinime nurodė, kad artėjant ties reguliuojama sankryža, likus 100-300 m iki jos, užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Vertinant tuo metu buvusias oro sąlygas ir tai, kad kelio danga slidi, šlapia, esama oro temperatūra siekė 5 laipsnius šalčio, taip pat atsižvelgęs į tai, kad gale už automobilio važiuoja kiti eismo dalyviai, o priešais sankryžą – nuokalnė, pasirinko nelėtinti ir nestabdyti automobilio. Užbaigiant važiavimą sankryžoje, užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl buvo sustabdytas pareigūnų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė iš esmės analogiškas tiriamo nusižengimo aplinkybes.
Skundžiamame nutarime nurodoma, jog vaizdo įraše puikiai matoma, kaip pareiškėjas į reguliuojamą sankryžą įvažiuoja ir ją pravažiuoja esant draudžiamam šviesoforo signalui. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnų automobilyje darytas įrašas nefiksuoja šviesoforo, kurio signalas dega pareiškėjui, vaizdo. Šis įrašas darytas iš šoninės gatvės ir objektyviai neleidžia nustatyti, koks šviesoforo signalas degė pareiškėjui tuo metu, kai jis įvažiavo į sankryžą. Asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą negali būti grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jo kaltės nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Šiuo atveju vaizdo įraše nėra matomas šviesoforo, kuriuo V. M. vadovavosi, signalas, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti, koks šviesoforo signalas degė pareiškėjui įvažiuojant į sankryžą. Institucija, atlikdama tyrimą, neapklausė pareigūnų, buvusių policijos automobilyje, nevertino pareiškėjo versijos, kad jis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui ir ši versija bylos duomenimis nėra paneigta.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra objektyvių, neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių, kad V. M. įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. kovo 13 d. nutarimas, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. M. atžvilgiu nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
V. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. kovo 13 d. nutarimą ir V. M. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.