Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.12.2.1

2022 m. balandžio 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. R. 2021 m. gruodžio 26 d. apie 19.38 val., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, jog jam pėsčiomis grįžus į namus, pas mamą automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvažiavęs draugas A. Pritrūkus alkoholio, minėtas draugas jam pasiūlė važiuoti, jie išvažiavo A. priklausančiu automobiliu. Prieš vairuojant buvo išgėręs 200 g degtinės ir alaus, bet jautėsi puikiai. Į namus jis grįžo jau išgėręs, su A. alkoholio nevartojo. A. nesakė, kad yra išgėręs, o jam įtarimų taip pat nekilo. Kodėl A. pats nevažiavo nežino, tačiau jis taip pat buvo išgėręs. Jie susitarė, kuris iš jų vairuos. Mano, kad vairavo ramiai, jokių įvykių nebuvo. Alkoholio įsigijo „Express market“ parduotuvėje, po to važiavo į (duomenys neskelbtini) kapines ir degalinę. Kartu su A. alkoholio nevartojo, A. taip pat nematė, jog jis vartotų alkoholį. Išvažiavus iš degalinės, juos (duomenys neskelbtini) sustabdė policija. Jie iš karto nesustojo, nes ten buvo viena eismo juosta, pavažiavo toliau, užsuko į keliuką ir sustojo. Kodėl juos sustabdė negali nurodyti, važiavo gražiai. Su alkotesterio rodmenimis sutinka. Taip pat sutinka ir su VšĮ „Emprekis“ nustatyta vidutine automobilio rinkos verte. Šiuo metu dirba, mėnesinės pajamos – 700 Eur, gyvena su motina. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi. Mano, jog gydytis nuo alkoholio vartojimo nereikalinga. Tuo metu buvo šventė (Kalėdos), todėl ir išgėrė. Nėra priklausomas nuo alkoholio vartojimo.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ registruotas jo vardu. 2021 m. gruodžio 26 d. ryte jam paskambino draugas R. V. ir pasakė, kad jis grįžęs į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), ir yra D. namuose. Kadangi jis pažįsta jo mamą V., todėl žinojo, kur nuvažiuoti. Apie 8 val. jis jau buvo su minėtu automobiliu nuvažiavęs į Kauno raj. (duomenys neskelbtini) kaimą, kur ir buvo R. V., D. R. namuose nebuvo. Ten su R. V. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę ir alų. Apie 18 val. į namus grįžo D. R., tačiau jis su jais jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. D. R. pasakė, kad jis alkoholio nevartojęs ir gali nuvažiuoti nupirkti alkoholio, nes jie jau buvo baigę alkoholinius gėrimus. Jis patikėjo, kad D. R. alkoholio nevartojęs, pats pasakė, kad už vairo nesės. D. R. pasisiūlius, jis padavė savo automobilio raktelius, D. R. sėdo už jo automobilio vairo ir jie nuvažiavo į „Expres Market“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Po to važiavo į degalinę „Viada“. Išvažiuojant iš „Viada“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), D. R. užkišo policijos pareigūnams, važiavusiems pagrindiniu keliu, jis dar pasakė „ką čia darai“. Tada policijos pareigūnų automobilis įjungė garsinį signalą, švyturėlius, per garsiakalbį nurodė sustoti. Jis prašė greičiau stoti, bet D. R. iš karto nesustojo, sustojo tik įsukęs į gatvelę. Policijos pareigūnai priėjo prie automobilio ir ištraukė D. R. iš automobilio. Jis tuo metu sėdėjo automobilyje, šalia vairuotojo, keleivio pusėje. D. R. pareigūnai nusivedė prie tarnybinio automobilio. Jis policijos pareigūnams parodė savo asmens tapatybės dokumentus, pasakė, kad automobilio bagažinėje yra automobilio registracijos liudijimas ir kiti dokumentai. Po kurio laiko policijos pareigūnai paleido D. R.. Jis pasakė jam, kad du kartus „atsipūtė“. Pirmu pūtimu įpūtė mažiau, o antru pūtimu įpūtė daugiau nei dvi promiles. Nežino, ar D. R. išduotas vairuotojo pažymėjimas, ar ne. Važiuojant automobilyje, prie parduotuvės nei jis, nei D. R. alkoholio nevartojo. Atvažiavus kitiems policijos pareigūnams, juos sustabdę policijos pareigūnai kartu su D. R. pavežė iki parduotuvės „Expres Market“ ir išleido. Su jais kartu daugiau niekas nevažiavo (b. l. 75-78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 23 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 23 d. apie 20 val. jis atvažiavo aplankyti D. R. mamos, nes jų mamos buvo draugės, dirbo kartu. 2021 m. gruodžio 26 d. ryte paskambino A. ir pasakė, kad jis grįžęs ir yra pas D., Kauno rajone, jis adresą žinojo. A. atvažiavo į D. namus su jam priklausančiu automobiliu. Kai A. atvažiavo, D. namuose nebuvo. Jie su A. abu vartojo alkoholį. Vakare grįžo D., jis alkoholio kartu nevartojo, nes jie jau buvo baigę degtinę ir jokių kitų alkoholinių gėrimų neturėjo. Nusprendė, kad reikia dar degtinės. A. pats už savo vairo, sakė, nesės. D. pasisiūlė, kad gali nuvežti iki parduotuvės ir jie abu, A. ir D., išvažiavo. Nežinojo, kad D. grįžo pavartojęs alkoholio, to nebuvo matyti. Po to, paaiškėjo, D. prisidarė problemų, nes neblaivus vairavo automobilį (b. l. 81-83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. B. parodė, kad 2021 m. gruodžio 26 d. dirbo kartu su J. T. Apie 19.38 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant (duomenys neskelbtini), iš „Viada“ degalinės, pastebėjo minėtą automobilį. Važiuojant automobiliui iš paskos, jis įjungė tarnybinio automobilio garsinį ir mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius, per garsiakalbį nurodė, kad minėta transporto priemonė sustotų. Minėtas automobilis sustojo ties (duomenys neskelbtini) Sankirta. J. T. einant link minėto automobilio, jis staiga pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) km. Tada jie vėl pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį ir vėl davė garsiai nurodymus „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui sustoti, tačiau šis nereagavo ir važiavo toliau padidinęs greitį, todėl jam dar kartą buvo duotas nurodymas sustoti. Minėtas automobilis nusuko link gyvenamųjų namų, pamatęs, kad kelias toliau niekur neveda, automobilis sustojo netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kada pribėgo prie minėto automobilio, jo variklis dar buvo užvestas, o automobilį vairavęs asmuo buvo abiem rankom įsikibęs į vairą. Jam davus nurodymą išlipti iš automobilio, jis reikalavimo nevykdė. Tuomet D. R. iš minėtos transporto priemonės teko ištraukti, kolega paguldė jį ant žemės, bet jis bandė atsistoti. Jis pribėgo prie J. T. ir vairuotojo, buvo panaudotos spec. priemonės – uždėti antrankiai. Nustatyta, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), keleivio vietoje sėdėjo automobilio savininkas A. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su automobilio vairuotoju D. R. ir automobilio savininku, jiems iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus D. R., ar jis gėręs alkoholio, atsakė, kad vartojęs prieš 1 valandą, o prieš 15-20 min. gėręs alaus. Sutikus D. R. pasitikrinti blaivumą, jis 19.53 val. įpūtė 1,84 promilės, o 20.09 val. jam nustatyta 2,43 promilių girtumas. Taip pat nustatyta, kad D. R. neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Dėl to, kad D. R. vairavo transporto priemonę neturėdamas specialiosios teisės vairuoti ir nestojo uniformuotiems policijos pareigūnams pareikalavus jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 69-72).

Iš 2021 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei automobilis (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio saloną, matyti, kad ant dešinės pusės, priekinio kojų kilimėlio yra vienas tuščias ir 2 vnt. nepradaryto tamsios spalvos plastiko, 1 l talpos buteliai, ant kurių yra užrašus „Švogerių, alus, alk. 6,0% tūrio“. Taip pat minėtoje vietoje rastas ir 0,7 l talpos stiklinis butelis su permatomos spalvos skysčiu viduje. Ant minėto butelio yra užrašai – „Karžygių, degtinė, alk. 40% tūrio“. Automobilio bagažinės skyriuje matyti 2 vnt. tuščių 0,568 l talpos skardinių, ant kurių yra užrašai „Volfas Engelmann premium lager, alus, alk. 5,2% tūrio“. Daugiau objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – nerasta. Sudaryta foto lentelė (b. l. 12-32).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. gruodžio 26 d. alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0408, patikros sertifikato Nr. 1542114, D. R. 19.53 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, 20.09 val. antru tikrinimu nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (b. l. 40-44).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, 2001 m. laidos, dyzelinas, variklio tūris 1597 cm³, kaina Lietuvoje yra 1 510 Eur (b. l. 50).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, D. R. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko su alkotesterio parodymais, paaiškindamas, kad įvykio dieną buvo išgėręs 200 g degtinės ir alaus, vėliau vairavo A. J. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojas A. J. nurodė, jog įvykio dieną, D. R. jam priklausantį automobilį, tačiau nežinojo, jog D. R. yra vartojęs alkoholio. Liudytojo Š. B. parodymais, apie tai, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja galimai neblaivus asmuo buvo pranešta policijai. Reaguojant į pranešimą, jis ir kartu buvęs kolega pastebėjo automobilį, dėl kurio buvo gautas pranešimas, įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, per garsiakalbį nurodė, kad minėta transporto priemonė sustotų. Automobilis sustojo, tačiau staiga pradėjo vėl važiuoti. Vejantis automobilį, jam duotas dar vienas nurodymas sustoti, tačiau automobilis sustojo tik įvažiavęs į kelią, kuris niekur nebeveda. Iš D. R. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pats D. R. nurodė alkoholio vartojęs prieš 1 valandą, o prieš 15-20 min. gėręs alaus.

Kaltinamojo neblaivumas buvo tikrintas du kartus. Pirmąjį kartą 19.53 val. – nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, antrąjį kartą palaukus 16 min. – nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Kaip nurodė kaltinamasis, nors jis ir jautėsi puikiai, sutikdamas vairuoti transporto priemonę, jis žinojo, jog yra vartojęs alkoholinių gėrimų taigi suvokė, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia. D. R. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis D. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 115-118), baustas administracine tvarka (b. l. 124-127). Nuo 2017 m. dirba (duomenys neskelbtini). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė (b. l. 120). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 123).

Kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. R. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Įvertinus kaltinamajam skirtinos baudos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį (nurodė per mėnesį uždirbantis 700 Eur), nustatytinas ilgesnis nei numatytas įstatyme baudos sumokėjimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, D. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kaltinamajam buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, ir tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis teisės vairuoti aptariamu laikotarpiu neturėjo, jo vairuotojo pažymėjimas nebuvo sulaikytas, todėl specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas yra skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Šiuo atveju, D. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone ir kuriam turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis, automobilis priklauso kitam asmeniui – A. J. Nors liudytojas važiavo kartu su kaltinamuoju, tačiau neigė supratęs, kad kaltinamasis yra išgėręs. Kaltinamasis jo akivaizdoje alkoholio nevartojo, įtarimų dėl savo būsenos nesukėlė, pats kaltinamasis liudytojui nurodė, kad gali nuvažiuoti į parduotuvę, alkoholio nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. V. taip pat nurodė nežinojęs, kad D. R. grįžo būdamas neblaivus, kadangi to nebuvo matyti. Spręstina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes transporto priemonės savininkas nežinojo, kad jo automobilį vairuojantis asmuo yra neblaivus ir kad transporto priemonė bus naudojama įstatymų uždraustai veikai daryti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 510 Eur.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106-108, 111-113), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL dydžio, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. R. galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL dydžio, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur dydžio baudą.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius ir išaiškinti, kad baudą privaloma sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

– konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 510 Eur.

Kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.