Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovams A. J. ir P. L. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad automobilio bandymo metu įvykus avarijai, ieškovas automobilį atidavė remontuoti kolegoms į UAB „A.“, bet atsakovas P. L. reikalavo, kad būtų padengta žala dėl įvykio, todėl ieškovas nuostolių atlyginimo tikslu paprašė atsakovo A. J. perleisti jo automobilį atsakovui P. L.. Buvo sutarta, kad sudaužytas automobilis po remonto bus parduotas ir pinigai bus grąžinti A. J., tačiau atsakovas P. L. suremontuotą automobilį iš UAB „A.“ pasiėmė. Ieškovo teigimu, sudaužytas automobilis atsakovui P. L. buvo grąžintas suremontuotas. Paaiškino, kad vekselis buvo išrašytas kaip garantas atsakovui A. J.. Ieškovas nurodo, jog atsakovui P. L. atiteko du automobiliai. Paaiškino, kad ieškovas pinigų pagal vekselį nesumokėjo, tačiau sumokėjo už atsakovo P. L. automobilio remontą įmonei UAB „A.“ 1800,00 Lt. Nurodo, kad pasirašant pirmą vekselį 18000,00 Lt sumai ieškovui buvo daromas spaudimas, atsakovas P. L. užtrenkė duris, neleido niekam dalyvauti iš darbuotojų. Paaiškino, kad pasirašant pirmą vekselį ieškovas suprato, kad tai yra garantas ir jis įsipareigojo grąžinti pinigus A. J.. Antrą vekselį 19000,00 Lt ieškovas pasirašė, kai negalėjo atsakovui A. J. laiku grąžinti pinigų. Pirmąjį vekselį atsakovas A. J. jam grąžino ir ieškovas jį sunaikino. Paaiškino, kad pirmas vekselis buvo surašytas dalyvaujant visoms trims šalims, o pasirašant antrą vekselį atsakovas P. L. nedalyvavo. Ieškovas reiškia nepasitenkinimą atsakovo P. L. atžvilgiu, kuris pasiėmė abu automobilius. Prašo ieškinį tenkinti (b.l. 158-166, 179-186).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-03-16 ieškovas R. U. išrašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas iki 2012-04-02 įsipareigojo sumokėti atsakovui A. J. vekselyje nurodytą 19000,00 Lt sumą (b.l. 84). Vekselyje nurodyta suma vekselyje nurodytu terminu sumokėta nebuvo, todėl 2012-04-16 Vilniaus miesto 21-ame notarų biure buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. VŠ-479 (b.l. 83), kuris 2012-04-17 buvo pateiktas vykdyti antstolei Irenai Beliačic (b.l. 37). Ieškovas ieškiniu prašo ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu (b.l. 2-9).

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.

Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t.y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t.y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t.y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; kt.). Pagal ĮPVĮ 19 str., įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamo vekselio turinio atitikimą ĮPVĮ 77 str. nustatytiems formaliems reikalavimams, konstatuotina, kad ginčijamas vekselis atitinka visus minėtame straipsnyje nustatytus būtinus vekselio rekvizitų reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neginčija vekselio atitikties formaliems reikalavimams, teismas dėl to plačiau nepasisako. Ieškovas vekselį iš esmės ginčija dviem pagrindais: 1) dėl vekselio išrašymo pagrindo nebuvimo, t.y. ieškovas neketino prisiimti vekseliu prisiimtą prievolę, o atsakovai, reikalaudami išrašyti vekselį, veikė ieškovo nenaudai; 2) ir dėl ieškovo kaip vekselio davėjo valios ydingumo (trūkumų), t.y. ieškovas išrašydamas vekselį buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesuvokė savo veiksmų reikšmės, be to, vekselį išrašė atsakovams naudojant psichologinį spaudimą.

Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2012 m. vasario pabaigoje UAB „F.“, kuriai nuo 2003-12-08 vadovauja ieškovas (b.l. 85-88), autoservisas priėmė atsakovo P. L. užsakymą dėl jam priklausančio automobilio Chrysler Town & Country, v/n (duomenys neskelbtini), remonto darbų atlikimo. Šias aplinkybes pripažįsta ir nurodo, tiek ieškovas, tiek atsakovas P. L.. Iš administracinėje byloje Nr. A2.6.-2754-295/2012 esančio 2012-02-29 Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-1467887-12 matyti, kad 2012-02-24 apie 18.12 val. Laivės pr. ir A. J. Matulaičio sankryžoje Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovas, vairuodamas atsakovui P. L. priklausantį automobilį Chrysler Town & Country, v/n (duomenys neskelbtini), nesuvaldė jo, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šviesoforą, apgadindamas automobilį ir šviesoforą. Iš eismo įvykio ieškovas pasišalino (adm.b.l. 1). Už minėtą eismo įvykį ieškovas buvo patrauktas administracinės atsakomybėn, paskiriant jam baudą (adm.b.l. 51-52). Taigi, iš minėtų aplinkybių nustatyta, kad ieškovui apgadinus atsakovo P. L. automobilį, tarp ieškovo ir atsakovo P. L. susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai. Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad tuo metu ieškovo žinioje buvo atsakovo A. J. broliui L. J. priklausantis automobilis Dodge Grand Caravan, v/n (duomenys neskelbtini), kurį pagal ieškovo ir atsakovo A. J. susitarimą ieškovas laikė autoserviso teritorijoje tikslu jį parduoti. Atsakovas A. J. nurodė, kad minėto automobilio pardavimo kaina buvo numatyta 19000,00 Lt. Pažymėtina, kad ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė pats ieškovas, įvykus minėtam eismo įvykiui, ieškovas siekdamas atlyginti atsakovui P. L. padarytą žalą, 2012-02-29 pasiūlė pastarajam suremontuoti automobilį savo lėšomis, tačiau atsakovui P. L. pareikalavus atlyginti nuostolį iš karto, ieškovas pats nutarė kreiptis į atsakovą A. J. su pasiūlymu autoserviso teritorijoje laikomą pardavimui atsakovo automobilį, Dodge Grand Caravan, v/n (duomenys neskelbtini), perduoti atsakovui P. L., o sutvarkius ir pardavus P. L. priklausantį automobilį, Chrysler Town & Country, v/n (duomenys neskelbtini), pinigus atiduoti atsakovui A. J.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. J. su tokiu ieškovo pasiūlymu sutiko, 2012-02-29 tarp L. J. ir atsakovo P. L. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovui P. L. buvo perleista nuosavybės teisė į automobilį Dodge Grand Caravan, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 82). Taigi, iš minėtų aplinkybių matyti, kad atsakovas A. J., perleisdamas jo broliui priklausantį automobilį Dodge Grand Caravan, v/n (duomenys neskelbtini), atsakovo P. L. nuosavybėn, faktiškai įvykdė prievolę už skolininką (ieškovą) kreditoriui (atsakovui) P. L.. Tą pačią dieną, t.y. 2012-02-29, ieškovas išrašė vekselį, pagal kurį ieškovas įsipareigojo iki 2012-03-16 atsakovui A. J. besąlygiškai sumokėti 18000,00 Lt (b.l. 15). Įvertinus minėtas aplinkybes, kurias ieškovas iš esmės pripažįsta, darytina išvada, kad vekselio, kuriuo ieškovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 18000,00 Lt sumą atsakovui A. J., išrašymas nebuvo ieškovui nenaudingas, kadangi ieškovas atsakovo A. J. sąskaita prievolę atsakovui P. L. įvykdė iš karto, o išrašydamas vekselį savo prievolę atidėjo ir pavertė terminuota. Nustatyta, kad ieškovui vekselyje nustatytu terminu neapmokėjus 2012-02-29 vekselį, ieškovas 2012-03-16 išrašė naują vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2012-04-02 besąlygiškai sumokėti atsakovui A. J. 19000,00 Lt sumą (b.l. 84). Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių faktiškai susiklostė kelių rūšių teisiniai santykiai: 1) ieškovo pareiga atlyginti atsakovui P. L. žalą; 2) atsakovo A. J. prievolės įvykdymas kreditoriui P. L. už skolininką R. U.; 3) atsakovo A. J. kreditorinis reikalavimas į ieškovą dėl įvykdytos už skolininką prievolės.

Taigi ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino savo prievolę atsakovui A. J.. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog, ieškovo teigimu, jam suremontavus atsakovo apgadintą automobilį, pastarasis jį atsiėmė, taip faktiškai nepagrįstai praturtėdamas, o ieškovui paliko prievolę sumokėti atsakovui A. J.. Atsakovas P. L. gi iš esmės atsikirtinėja tuo, jog atsakovas atsiėmė iš trečiojo asmens savo automobilį nesuremontuotą, o atsakovo A. J. perduotas automobilis turėjo kompensuoti jo apgadinto automobilio remonto darbus. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas P. L. iš UAB „A.“ atsiėmė suremontuotą savo automobilį, byloje esančia UAB „A.“ 2012-11-02 PVM sąskaita-faktūra Nr. AUT 1363 1815,00 Lt sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2012-11-14 (b.l. 173-174). Kaip sąskaita-faktūra, taip ir kasos pajamų orderio kvitas yra išrašyti ir pateikti teismui civilinės bylos nagrinėjimo pabaigoje. Atsakovas P. L. šias aplinkybes paneigė 2012-03-12 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 7542246, iš kurio matyti, kad minėtas kvitas buvo išrašytas už automobilio Chrysler, v/n (duomenys neskelbtini), vilkimo paslaugas (b.l. 177). Automobilis buvo paimtas (nuvilktas) iki antrojo vekselio išrašymo dienos. Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovo P. L. įrodinėjamos minėtos aplinkybės turi teisinę reikšmę tik jų tarpusavio prievolinių santykių turiniui ir apimčiai, tačiau jos niekaip nei patvirtina, nei paneigia ieškovo prievolės turinį ir apimtį atsakovui A. J. pagal 2012-02-29 išrašytą vekselį. Ieškovas gi apsimestinio sandorio pagrindą įrodinėja ta aplinkybe, jog atsakovui P. L. perleidus nuosavybės teisę į atsakovo A. J. brolio automobilį ir jam papildomai atsiėmus savo automobilį, ieškovo teigimu, pagal tarp L. J. ir atsakovo P. L. sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį atsiradusi prievolė perėjo atsakovui P. L., todėl nebeliko ieškovo prievolės (pagrindo) pagal 2012-02-29 išrašytą vekselį. Su tokiu ieškovo teiginiu teismas nesutinka. Tarp šalių susiklostė trilypiai teisiniai santykiai, ko pasekoje atsirado ieškovo prievolė atsakovui A. J.. Ieškovas šią prievolę patvirtino 2012-02-29 išrašydamas vekselį ir išduodamas jį atsakovui A. J.. Pažymėtina, jog jokių objektyvių įrodymų, jog prievolė atsakovui A. J., kurios pagrindu buvo išrašytas 2012-02-29 ir ginčijamas 2012-03-16 vekselis, pasibaigė, ieškovas teismui nepateikė. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad susiklostę teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo P. L. yra savarankiški. Ieškovui manant, kad atsakovas P. L. nepagrįstai praturtėjo, jis turi teisę gintis reikalaujant iš atsakovo P. L. atlyginti ieškovui tą naudos dalį, kurią, ieškovo manymu, atsakovas gavo be pakankamo teisinio pagrindo. Tačiau, pareikšto ieškinio ribose, ieškovas negali šiuos atsikirtimus prieš atsakovą P. L., naudoti prieš atsakovą A. J..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovo A. J. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė, jog nebuvo teisinio pagrindo ginčijamam vekseliui išduoti bei neįrodė aplinkybės, kad atsakovas A. J. veikė ieškovo nenaudai, o atsakovų sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo naudinga tik atsakovams (CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2012-02-29 išrašytą vekselį CK 1.87 str. 1 d. pagrindu.

Ieškovas ginčija 2012-03-16 vekselį tuo pagrindu, jog ieškovas tiek 2012-02-29, tiek 2012-03-16 vekselių išrašymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir tokiu būdu neišreiškė savo tikrosios valios, o atsakovai, pasinaudodami tokia ieškovo būsena bei panaudodami psichologinį spaudimą privertė ieškovą šiuos vekselius išrašyti (CK 1.89 str. 1 d. bei 1.91 str. 1 d.). Ieškovas minėtas aplinkybes iš esmės grindžia tuo, jog jis turi priklausomybę nuo alkoholio, yra pripažintas narkologiniu ligoniu, ne kartą gydėsi psichiatrijos skyriuje. Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos nustatyta, kad ieškovas į narkologinę įskaitą nėra įrašytas, 2011-10-28 buvo kreipęsis į VPLC konsultacijos dėl alkoholio vartojimo, nuo 2011-10-28 iki 2011-12-07 gydėsi VPLC priklausomybių psichiatrijos skyriuje (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį), jam nustatytas priklausomybės sindromas, pakartotinai į VPLC kreipėsi 2012-09-27 (b.l. 153).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, jog jis tiek 2012-02-29, tiek 2012-03-16 buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir tuo pačiu išreikšti savo tikrąją valią. Pažymėtina, kad priklausomybė nuo alkoholio pati savaime neįrodo, jog toks asmuo nuolat negali suprasto savo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo veiksnumas nėra apribotas, jam nėra atimta vairavimo teisė (b.l. 171). Ieškovas vekselių išrašymo metu dirbo UAB „Frikcija“ vadovu, t.y. jis atliko darbines funkcijas, susijusias įmonės valdymu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas minėtų įvykių metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad 2012-02-29 ieškovas buvo nuvykęs į policiją, davė ten parodymus, parašė savo ranka paaiškinimus (adm.b.l. 17), jokių duomenų administracinėje byloje apie tai, kad ieškovas į policiją atvyko neblaivus nėra. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2012-03-16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovas surašė savo ranka (b.l. 84). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas neprašė teismo psichiatrinės ar grafologinės ekspertizės. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog vekselius jis išrašė paveiktas abiejų ar vieno iš atsakovų psichologinio spaudimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pats pasiūlė tokį atsiskaitymo tarp šalių modelį. Byloje nėra objektyvių įrodymų, jog ginčijamas vekselis buvo išrašytas spaudimo pasakoje (CPK 178 str.).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Ieškovas su ieškiniu į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi tik tada, kai pagal vekselį išduotas vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstoliui vykdyti, nors apie tai, jog ieškovo išrašyti vekseliai neatitinka jo vidinės valios, ieškovas turėjo žinoti dar 2012-02-29, išrašydamas pirminį vekselį, o nustatytu terminu neapmokėjus pirminio vekselio, išrašydamas antrąjį ginčijamą vekselį, ieškovas turėjo suprasti visas šių veiksmų teisines pasekmes ir tuo atveju, jeigu vekselio išrašymas neatitiko jo vidinės valios, kaip sąžiningas, apdairūs ir rūpestingas asmuo turėjo pareigą ginčyti tokį vekselį po jo išrašymo, nelaukiant priverstinio vykdymo.

Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius santykius ir prievolės esmę, į ieškovo nurodomų aplinkybių nenuoseklumą ir prieštaringumą, taip pat kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamas vekselis 2012-03-16 buvo išrašytas ieškovui būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, t.y. nesuprantant savo veiksmų reikšmės, bei atsakovui naudojant psichologinį spaudimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tiek pirminis, tiek ginčijamas vekselis neatitiko ieškovo vidinės (tikrosios) valios.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas nuo 2003 m. dirba UAB „F.“ vadovu, t.y. turi verslo patirtį, todėl yra nuolatinis civilinių teisinių santykių dalyvis, jis turėjo suvokti savo veiksmų pasekmes ir vekseliu prisiimtos prievolės apimtį. Remiantis išdėstytu, nenustačius ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu ĮPVĮ 19 str. nustatytų pagrindų, ieškovo ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas P. L. patyrė 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 155), o atsakovas A. J. viso patyrė 1236,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 122-123). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. bei 98 str. 1 d., atsakovo P. L. naudai priteistina 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo A. J. 1236,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. ir 96 str. 2 d. valstybės naudai iš ieškovo priteistina 32,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., 284 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo R. U., a.k. (duomenys neskelbtini), 1236,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui P. L., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo R. U., a.k. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. U., a.k. (duomenys neskelbtini), 32,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.