Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria D. K. administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai nusižengimo tyrimui atlikti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai atlikti papildomą administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių tyrimą. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas šioje nutartyje nėra sprendžiamas, apygardos teismas patikrina, ar žemesnės instancijos teismas turėjo realų pagrindą grąžinti bylą Institucijai.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

9. ANK 635 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose yra numatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos gali priimti pirmosios instancijos teismas, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, t. y. pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą; nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. Taigi, sprendimas grąžinti bylą Institucijai turėtų būti priimamas tik išimtiniais atvejais, kai yra esminių įrodymų trūkumų. Be to, šie esminiai trūkumai turi būti motyvuotai aptarti teismo nutartyje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, grąžindamas bylos medžiagą Institucijai, nurodė vienintelį tyrimo trūkumą, t. y. byloje esančiame vaizdo įraše girdisi labai tylus D. K. ir L. N. pokalbis apie automobilio vairavimą, kurį, norint teisingai išspręsti bylą, reikėtų iššifruoti.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai grąžino nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad tuos pačius byloje surinktus duomenis apylinkės teismas vieną kartą jau buvo įvertinęs, 2020 m. birželio 22 d. priimdamas nutarimą, kuriuo D. K. buvo nubausta pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 dalis ir 424 straipsnio 4 dalį. Tuo metu teisėjui nekilo jokių abejonių dėl surinktų įrodymų pakankamumo, t. y. minėto sprendimo priėmimui nekliudė tai, jog byloje esančiame vaizdo įraše vietomis yra prastas garsas. Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (nes į procesą nebuvo įtraukta konfiskuoto automobilio savininkė), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo pirminius parodymus iš esmės pakeitė ir iškėlė naują versiją, jog transporto priemonę vairavo L. N., su kuria ji apsikeitė vietomis, kol policijos pareigūnas atėjo iki sustabdyto automobilio.

11. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, matyti, jog pareigūnui priėjus prie transporto priemonės, jos viduje, vairuotojo pusėje, sėdi D. K., o keleivio vietoje – L. N.. Pažymėtina, jog D. K. pati atidaro vairuotojo pusės dureles, pareigūnui paprašius parodyti vairuotojo pažymėjimą, ši atsisuka į L. N., tuomet į pareigūną ir atsako, kad neturi. Po to pareigūnas prašo vairuotojos pateikti asmens dokumentą, klausia, kam priklauso transporto priemonė (L. N. prisipažįsta, kad tai jos nuosavybė), iš kur važiuota, ar toli ir pan. Kadangi jokių – nei asmens, nei automobilio dokumentų merginos neturi, todėl pareigūnas paprašo vairuotojos prieiti prie tarnybinio automobilio. Tačiau D. K. iš mašinos neskuba išlipti ir atsisukusi į L. N. kažką šnabžda (įrašas nuo 10:06:15 val.). Nors apylinkės teismas konkrečiai nenurodė, kurią įrašo vietą reikėtų iššifruoti, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šis momentas nėra aiškus. Kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad merginos kalbasi būtent apie tai, kuri iš jų vairavo transporto priemonę, nėra aišku, nes pokalbio turinio visiškai nesigirdi. Todėl teiginys, kad pokalbis vyksta apie automobilio vairavimą, yra tik prielaida. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog merginų šnabždėjimasis trunka labai trumpai, vos septynias sekundes (vaizdo įraše maždaug iki 10:06:22 val.), jų pokalbį nutraukia pareigūnas, paklausdamas, kas yra ir dar kartą paragindamas (šį kartą jau abi merginas) ateiti iki tarnybinio automobilio.

12. Taigi, nors apylinkės teismas abstrakčiai ir nurodė, ką Institucija turėtų padaryti, tačiau nepaaiškino, kodėl šio veiksmo jis negali atlikti pats arba, kaip, jo nuomone, šį įpareigojimą turėtų įgyvendinti Institucija. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad būtina žinoti vaizdą įrašiusių prietaisų charakteristikas, tačiau, kaip jos gali padėti pokalbio iššifravimui, nėra aišku. Apeliaciniame skunde Institucija visiškai pagrįstai pažymėjo, jog apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Taigi, kas sutrukdė pirmosios instancijos teismui pačiam kreiptis į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, užklausiant, ar norimo pobūdžio tyrimą apskritai galima (įmanoma) atlikti, skundžiamoje nutartyje neatskleista.

13. Apygardos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų baigiamajam procesiniam sprendimui priimti, teismas taip pat turi galimybę būti aktyvus ir pats imtis iniciatyvos esamiems neaiškumams ar trūkumams pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad D. K. administracinio nusižengimo protokole inkriminuotas transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviai, yra konkrečiai apibūdintas, t. y. nurodyta, kada užfiksuotas vairavimo faktas, taip pat koks neblaivumo laipsnis vairuotojai nustatytas. Be to, yra įvardyta, kokia konkrečiai transporto priemonė buvo vairuota bei tai, kad šis automobilis nėra įregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta privaloma techninė apžiūra, jis taip pat neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Su automobilio vairuotoja ir savininke įvykio metu betarpiškai bendravo du policijos pareigūnai, kurių parodymai neabejotinai yra reikšmingi šioje byloje. Be to, byloje dar yra vyresniosios tyrėjos S. B. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 5), D. K. rašytinis pareiškimas dėl kaltės pripažinimo (1 t., b. l. 29), merginų susirašinėjimas dėl važiavimo aplinkybių (1 t., b. l. 104-106) ir kiti rašytiniai duomenys, kuriuos reikia įvertinti visų bylos aplinkybių kontekste ir priimti baigiamąjį sprendimą, t. y. konstatuoti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra atsakingas už jai inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tai padaryti vienareikšmiškai yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Kliūčių šiam teismui pačiam aiškintis pokalbio turinį, paskiriant ekspertizę ar užduotį specialistui, nėra.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, Marijampolės apylinkės teismas, jau pradėjęs ir iš esmės užbaigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nepagrįstai ją grąžino Institucijai bylos medžiagos papildomam tyrimui. Dėl to skundžiama apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Klausimas, ar D. K. padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, bus išspręstas bylą išsamiai išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, todėl apygardos teismas, vengdamas daryti apylinkės teismui neleistiną įtaką, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimu nepasisako. Tuo pačiu pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės A. D. pateiktame atsiliepime nurodytas prašymas administracinio nusižengimo bylos teiseną D. K. atžvilgiu nutraukti bei šį prašymą pagrindžiantys argumentai turėjo būti išdėstyti apeliaciniame skunde, tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundą savarankiškų prašymų reikšti nėra įstatyminės galimybės, galima tik sutikti, nesutikti arba iš dalies sutikti (nesutikti) su pateikto apeliacinio skundo teiginiais, todėl plačiau dėl atsiliepime nurodytų argumentų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko A. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti toliau nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.