Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-262-754/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-04
Bylos Nr.
1-262-754/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
E. T.
Advokatai
Valdas Rakauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-262-754/2016
Procesinis Nr.1-01-1-26196-2015-5Procesinė kategorija:4.1.;(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūnienei, nukentėjusiajam A. M., jo

atstovui advokatui Valdui Rakauskui, kaltinamajam E. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis restorane (duomenys neskelbtini) virėjo padėjėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. T. 2015 m. gegužės 7 d., apie 21.15 val., prie parduotuvės „IKI“, esančios Džiaugsmo g. 28A, Vilniuje, kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo A. M., tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. M. į veidą, dėl to nukentėjusysis griuvo ir atsitrenkė galva į šaligatvį bei patyrė galvos sumušimą, pasireiškusį pakauškaulio kairės pusės linijiniu lūžiu, pereinančiu į kaukolės pamato užpakalinę daubą kairėje, galvos sumušimo židiniais dešinėje kaktinėje ir smilkininėje skiltyse bei kairiajame smegenėlių pusrutulyje, trauminiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu ir kietuoju dangalais virš dešiniosios kaktinės ir smilkininės skilčių, oro susikaupimu kaukolės ertmėje, kairės ausies išorinės klausomosios landos užpakalinės sienelės žaizda, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą.

Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo 2015 m. gegužės 7 d., apie 21 val., Džiaugsmo g.. Su draugais jis ėjo į parduotuve, bet jis su V. L. greičiau apsipirko ir lauke laukė T. K., o kai jo sulaukė, trise stovėjo ratu ir kalbėjosi. Tuomet nukentėjusysis A. M. atėjo į rato vidurį ir pasakė T. „ko tu žiūri“, elgėsi agresyviai. Kadangi draugų tarpe jis yra vyresnis ir jam nepatiko nukentėjusiojo A. M. veiksmai prieš T., jis atsistojo tarp T. ir A. M. ir paklausė, kas atsitiko. Tada A. M. pagriebė jį už krūtinės, užsimojo ir norėjo trenkti, bet jis greičiau sureagavo ir pirmas trenkė nukentėjusiajam A. M.. Nuo jo smūgio nukentėjusysis susvyravo, krito į dešinę pusę ir atsitrenkė galva į priekinį „VW Passat“ bamperį bei nukrito ant asfalto ta puse, į kurią jis smogė. Atbėgusiam nukentėjusiojo A. M. draugui jis pasakė, kad čia kilo konfliktas, kai nukentėjusysis kabinėjosi prie mažesnio už jį T., kad jis T. gynė, o tuomet nukentėjusysis puolė jį. A. M. draugas pradėjo ant jo rėkti, šaukė, kad greičiau kviestų greitąją ir policiją, tai jis ir iškvietė. Po šio įvykio jis su nukentėjusiuoju nebuvo susisiekęs, nes policijoje jam pasakė, kad jis negali prie nukentėjusiojo artintis. Smūgį nukentėjusiajam jis sudavė dešine ranka, pataikė į kairį skruostą, nukentėjusysis krito dešine puse į automobilį, o po to ant asfalto nukrito kaire puse. Jis 2 mėnesius lankė bokso treniruotes Naujosios Vilnios klube (duomenys neskelbtini), ten jam aiškino, kad negalima naudotis jėgos. Jis nukentėjusiajam trenkė nestipriai, bet šis susvyravo ir nukrito. Nukentėjusysis buvo apgirtęs, kai jis atsistojo tarp T. K. ir nukentėjusiojo A. M., nukentėjusiajam kalbant jis užuodė, jog šis neseniai vartojo alkoholį. Jis atsimena, kad nukentėjusysis su savimi turėjo traškučius, sausainius ir „Kubuš“ sulčių dešinėje rankoje. Nukentėjusysis sugriebė jį ir su užimta ranka norėjo jam suduoti, bet jis reagavo greičiau ir pirmas sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu b. l. 108-109 jo apklausos protokolas surašytas teisingai, palaiko duotus parodymus. Suduodamas smūgį kumščiu į veidą, jis tikrai nenorėjo nukentėjusiojo taip stipriai sužaloti, tiesiog norėjo apginti savo jaunesnįjį draugą.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nelabai prisimena, kas įvyko, tik prisimena, kad buvo ligoninėje. Įvykis buvo 2015-05-07 vakare, apie 21-22 val., Džiaugsmo g, Pavilnyje. Neatsimena nei kaltinamojo, nei situacijos. Jis nėra konfliktiškas, todėl jam keista, kad ranką pakėlė. Su liudytoju, kuris jam padėjo, jis kartu dirbo, todėl nupirko jam degtinės. Jis išgėrė tik 20 g. degtinės, nes vairavo automobilį, o kai vairuoja, jis negeria. Ligoninėje girtumas jam nebuvo nustatytas. Neatsimena, ar jis buvo parduotuvėje, ar ką nors pirko, neatsimena, kas vyko, kai jis išėjo iš parduotuvės. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nieko neprisiminė, tik prisimena, kad lyg tai tyrėja buvo atvažiavusi į Santariškių klinikas, kažko klausinėjo, bet nelabai atsimena, ko. Jis nežino, ką pasakė tuose parodymuose. Dabar jis prastai jaučiasi, yra kaip nesavas. Vakar jis važiavo į Vyriausiąjį policijos komisariatą, bet važinėjo ratais ir ieškojo jo, nors puikiai žino, kur komisariatas yra. Teismui pateiktuose čekiuose nurodytos prekės yra jo žmonos nupirktos jam. Visus tuos produktus jis gavo, žmona juos atnešdavo ateidama jo lankyti. Palaiko savo civilinį ieškinį. B. l. 31 yra čekio kopija, mokėta už degalus, nes jo žmona važiuodavo iki ligoninės ir naudodavo kurą. Visų čekių originalus jis turi. Civilinį ieškinį grindžia čekiais, kuriuos surinko jo žmona. Šių čekių suma yra apie 2000 Eur. Konkrečios sumos nežino, yra paskaičiuota, bet jis tos sumos neprisimena. Čekiuose užfiksuotos išlaidos, susijusios su jo priežiūra ir lankymu. Ligoninėje jis gulėjo nuo 2015-05-07 iki rugpjūčio mėn.. SODRA jam nieko nėra apmokėjusi už nedarbingumo pažymėjimą. Periodinės išmokų už nedarbingumą jis negavo. Neturtinę žalą sudaro tai, kaip jis dabar jaučiasi, tai tik simbolinė suma. Po traumos jis nebėra toks, koks buvo, nebėra orientacijos, judesių, greičio, atminties. Po traumos užeina galvos skausmai, bet neilgam. Kol buvo ligoninėje, buvo nežymūs skausmai, jis su jais susigyveno ir nuskausminamųjų negėrė, vartojo tik vaistus smegenų veiklos atstatymui. Jis labai blogai morališkai jaučiasi, nes visi draugai, su kuriais jis kalba, klausia, kas jam yra, kad jis keistai šneka, sako, kad jis keistas, labai pasikeitęs. Iki traumos jis uždirbdavo skirtingai, nes dirbo pagal verslo liudijimą. Turi dokumentus, kad buvo sudarytos sutartys su klientais, tai rodo, kiek maždaug jis uždirbo per mėnesį, bet tai nebuvo stabilus uždarbis. Jis turi kvitus, pagal kuriuos su juo atsiskaitė užsakovai. Po sužalojimų jis buvo gydomas Lazdynų ligoninėje, po to vasarą buvo perkeltas į Santariškes reabilitacijai. Ligoninėje jį lankė žmona, dukra, draugai. Žmona su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), jos kartais atvažiuodavo kiekvieną dieną, kartais kas antrą, jį dažnai lankydavo. Nuo Džiaugsmo g. iki Greitosios pagalbos ligoninės ar iki Santariškių klinikų yra apie 25 km. atstumas. Po Santariškių ligoninės jis 2-3 savaites buvo reabilitacijoje Druskininkų sanatorijoje „Eglė“, ten reikėjo sumokėti 250-300 eurų vienkartinį mokestį. Grybo g. jis nebuvo gydomas. Įvykio dieną jis dirbo pas užsakovę A. V., ten dirbo 3-4 savaites pagal verslo liudijimą. Pagal darbo sutartis jis dirbo, jei taip reikėjo užsakovui. Nuolatiniam darbui buvo įsidarbinęs autoservise šaltkalviu, norėjo ten padirbėti tik vasarą, jis ten pastoviai nedirbdavo, tik kai jam paskambindavo, jis nuvažiuodavo, įsidarbino balandžio mėnesį, prieš pat įvykį. Kai patyrė traumą, SODRA jam nemokėjimo nedarbingumo pašalpos, jis neturėjo nedarbingumo pažymėjimo. Į ligoninę jis buvo pristatytas blaivus, buvo tik gurkštelėjęs šiek tiek degtinės. Nuo 2015-09-22 jam nustatytas 50 procentų darbingumo laipsnis, gauna apie 200 Eur. Gydantis ligoninėje jam reikėjo slaugos priemonių: vaistų, sauskelnių. Iš maisto jam nešė daugiausiai bandelių ir saldumynų, ar nešė sriubas, neatsimena. Būdavo, kad cepelinų atnešdavo. Ligoninėje maitindavo, bet jis viską, ką atnešdavo, suvalgydavo. Prisimena, kad po viso šito su šeima buvo nuvažiavę į Klaipėdą pailsėti, bet tai nebuvo gydymas. Pagal kvitus 2015-08-13 buvo užpilta daug kuro vienu metu, galbūt tai buvo kelionė į Druskininkus, nes žmona jį vežė ten automobiliu. Dėl kvitų Šventosios degalinėje negali nieko paaiškinti. Bilietėliai visuomeniniam transportui yra dėl to, kad buvo sugedęs automobilis, galėjo važiuoti dukra arba žmona, jis nevažinėjo. Po išrašymo iš ligoninės papildomai važiavo į ligoninę šviesti galvos, gydytojas turėjo jį apžiūrėti. Jis dirbo pas A. V. nuo šviesos iki tamsos, praktiškai be išeiginių, pateikti yra atliktų darbų A. V. kvitai. F. kvitų neturėjo, todėl parašė pinigų sumokėjimo patvirtinimą. Savo pajamų jis sąžiningai nedeklaruodavo, anksčiau teikdavo nulinę deklaraciją, kad neturi pajamų. Už 2015 m. deklaracijos dar nėra pateikęs. Kiek pajamų jis turėjo iki 2015-05-08, nežino, bet vidutiniškai per mėnesį uždirbo 1000-1200 eurų. Kadangi jis yra laisvai samdomas, niekas iš jo buhalterijos neprašo, todėl gali tik žodžiu pagrįsti savo pajamas. Pas F. jis dirbo apie 1,5-2 mėnesius, pavasarį darė pamatus namui. Kartu su juo dirbo liudytojas A. L.. Pas A. V. jis atliko kelis darbus, darė kelis pamatus.

Liudytojas A. L. parodė, kad A. M. pažįsta. 2015-05-07, apie 21.00 val., jis buvo prie parduotuvės „Iki“ Pavilnyje, Džiaugsmo g., ir laukė nukentėjusiojo A. M.. Jis nematė, kas atsitiko, tik pamatė nukentėjusįjį jau gulintį ant žemės. Prieš įvykį jis buvo kartu su nukentėjusiuoju ir padėjo jam dirbti, paskui abu važiavo į parduotuvę. Prieš važiuojant į parduotuvę jie gėrė degtinės, jis išgėrė apie 200 g., o nukentėjusysis apie 20 g., nes vairavo. Į parduotuvę važiavo pirkti rūkalų. Jis į parduotuvę nėjo, liko laikti automobilyje. Sėdėdamas automobilyje pamatė, kad A. M. guli ant žemės. Kaip nukentėjusysis A. M. išėjo iš parduotuvės, jis nematė. Taip pat nematė, kaip jis atsigulė ant žemės, nes sėdėjo automobilyje ir atsisuko tik po kažkiek laiko, nes laukė, kada A. M. sugrįš. Jis atsisuko laukdamas, jokio triukšmo negirdėjo. Kai pamatė A. M. gulintį, jis išlipo iš automobilio, pakėlė nukentėjusįjį ir pasodino, tuo metu aplinkui buvo daug žmonių. Kaltinamasis atėjo ir pasakė, kas įvyko, tačiau tiksliai nepasakė, ką jis pats padarė. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas t. 1, b. l. 82-84 surašytas teisingai, tačiau triukšmo jis neišgirdo, gal ne taip pasakė apklausos metu. Kaltinamąjį E. T. atpažįsta kaip žmogų, kuris priėjo prie nukentėjusiojo, kai jis gulėjo be sąmonės. A. M. turėjo pakelį čipsų, kuris gulėjo šalia jo ant žemės. Mažas degtinės butelis irgi buvo ant žemės, jokių vaisių nebuvo. Jis sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje.

Nepilnametė liudytoja V. L. parodė, kad su E. T. buvo draugai, dabar nebebendrauja. Galimai 2015-05-07, apie 21 val., parduotuvėje „Iki“, Džiaugsmo g., Pavilnyje, ji buvo su E. T. ir T. K., po to išėjo į lauką laukti autobuso. Parduotuvėje nebuvo jokių konfliktų. Lauke jiems būnant prie stotelės, prie T. K. prisikabino nukentėjusysis. Jis sakė, kad T. K. kreivai į jį žiūri, kažką parduotuvėje ne taip padarė, nukentėjusysis norėjo trenkti T. K.. Ji nežino, dėl ko prasidėjo konfliktas, iš parduotuvės jie išėjo laukti autobuso, nukentėjusysis irgi išėjo ir pasakė, kad T. ne taip į jį pažiūrėjo. Nukentėjusysis buvo išgėręs, ji taip mano, nes nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Kai T. atsakė, kad nieko nebuvo, nukentėjusysis norėjo trenkti T. ir užsimojo, bet E. T. pirmas jam trenkė. E. T. nukentėjusiajam sudavė į kairę žandikaulio pusę. Nukentėjusysis susvyravo į kalnelio pusę, paskui į kitą pusę, tada vėl į kalnelio pusę ir nukrito į kalnelio pusę bei atsitrenkė galva į ten stovėjusį automobilį, o paskui į asfaltą. Ar atsitrenkė ta pačia puse, kur jam E. T. trenkė, neatsimena. E. T. jam trenkė kumščiu. Po to pamatė, kad iš mašinos išlipo nukentėjusiojo pažįstamas, ir jie pasakė tam žmogui, kaip viskas buvo. Jie iškvietė greitąją, po to ir policiją. Nukentėjusysis norėjo suduoti T. K.. Daugiau nukentėjusysis nieko nepadarė, tik priekabiavo žodžiais ir T. K. suėmė už striukės priekio. Nukentėjusysis iš pradžių atsitrenkė į baltą „VW Pasat“, kuriame žmonių nebuvo. Nukentėjusysis norėjo suduoti T., o ne E. į veidą. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu t. 1, b. l. 96-97 jos apklausos protokolas surašytas teisingai, ji suklydo dėl T.. Nukentėjusysis sugriebė už E. striukės. Jis norėjo sugriebti už T., bet E. užstojo T. ir nukentėjusysis norėjo Edvardui suduoti. Nukentėjusysis žodžiais priekabiavo prie T. K.. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai surašyti teisingai, tada geriau atsiminė. Parduotuvėje ji nukentėjusiojo nematė, tik kai išėjęs iš parduotuvės lauke jis prie jų priėjo.

Nepilnametis liudytojas T. K. parodė, kad jam keturiolika metų, E. T. yra jo draugas. 2015-05-07, apie 21.00-21.30 val., prie Pavilnio „Iki“ parduotuvės prie jo ėmė kabinėtis nukentėjusysis. Viskas prasidėjo parduotuvėje, kai jis galbūt ne taip į nukentėjusįjį pažiūrėjo, pats to nesuprasdamas, kai prie kasos stovėjo prieš jį. Nukentėjusysis buvo išgėręs ir pasakė „ko žiūri į mane“. Po to jis išėjo į lauką ir su draugais laukė autobuso, o nukentėjusysis vėl prisikabino prie jo, tuomet jį užstojo E. T.. Lauke priėjęs prie jo nukentėjusysis vėl sakė „ko tu žiūri į mane“ ir agresyviai pradėjo kalbėti. Tada įsiterpė E. T., atsistojo tarp jų ir pasakė nukentėjusiajam „kas yra, eik savo keliais“. Tada nukentėjusysis bandė E. T. trenkti kumščiu ar ranka, bet E. T. pasitraukė į šoną ir pirmas jam pataikė. Anksčiau jis su E. T. lankė boksą. Kuria ranka nukentėjusiajam trenkė E. T., neatsimena, bet atrodo, kad nukentėjusiajam jis pataikė į galvą, gal į petį. Jis tuo metu buvo E. T. už nugaros. Kai E. T. pataikė nukentėjusiajam, šis krito, atsitrenkė į mašinos bamperį ir gulėjo. E. T. smūgis nebuvo stiprus, bet nukentėjusysis krito. Nukentėjusysis buvo girtas, dar nešėsi degtinės butelį ir obuolių ar vaisių. Žino, kad smūgis buvo nestiprus, nes tam, kad būtų stiprus, būtų reikėję stipriau užsimoti. Tuo metu, kai nukentėjusysis prie jo prisikabino parduotuvėje, E. T. ir V. L. buvo lauke. Nukentėjusysis prie jo parduotuvėje prisikabino, nes jis gal netyčia į jį pažiūrėjo. Nukentėjusysis parduotuvėje pirko degtinę ir vaisių. Neatsimena, ar jis pirkinius nešėsi vienoje, ar abiejose rankose. Kai nukentėjusysis norėjo trenkti, daiktus laikė vienoje rankoje.

Liudytoja R. M. parodė, kad nukentėjęs A. M. yra jos sutuoktinis. Jis patyrė sunkią traumą, ilgai gydėsi, sunkiai išėjo iš komos, yra pasekmių. Jis nelabai orientuojasi, negali greitai atsakyti į klausimus, greitai viską užmiršta. Prieš traumą sutuoktinis turėjo įvairių darbų, dirbo autoservise, dirbo statybose, bet ji nežino paskutinių jo darboviečių. Įsidarbinęs autoservise po savaitės jis patyrė traumą. Kai sutuoktinis dirbo statybose, jo pajamos buvo geros. Kokias pajamas jis deklaravo, nežino. Jų bendras biudžetas tik vaikams ir namams, o visa kita - atskiri biudžetai. Ar kreipėsi sutuoktinis į „Sodrą“, ji nežino. Jis dirbo pagal verslo liudijimą ir mokėjo įmokas. Ar buvo jam ligoninėje išrašytas nedarbingumo pažymėjimas, nežino. Ligoninėje ji slaugė sutuoktinį, taip pat dukra jį slaugė. Iš ligoninės nukentėjusįjį pasiėmė ji, jo medicininius dokumentus tikriausiai irgi pasiėmė ji. Negali prisiminti, ar buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas. Ligoninėje jos vyras iki rugpjūčio vidurio gulėjo. Lazdynų ligoninėje gulėjo apie 1 mėn., galimai iki birželio. Po to jis buvo Santariškėse reabilitacijoje, ar nedarbingumo pažymėjimas buvo rašomas, neatsimena. Į bylą kvitus rinko ir ji, ir duktė, ji turi kai kuriuos kvitų originalus, gali juos perduoti per nukentėjusiojo advokatą, tačiau tai tik dalis išlaidų. Pateikiami kvitai už apmokėtą kurą, nes būdavo, kad važiuodavo į ligoninę ji ir dukra kelis kartus, dėl to ir yra po du kartus pateikti kvitai. Buvo užsukę užsipilti kuro ne tik Vilniuje, bet ir Šventojoje, kai po reabilitacijos ji vežė vyrą, kartu su jais važiavo sūnus. Yra kvitas, kad ji pirko šakotį, saldainius, kuriuos nešė seselėms kaip padėką. Iki ekonominės krizės ji su vyru turėjo planų dėl verslo plėtojimo, bet ištikus ekonominei krizei viską sustabdė, o kai atsigavo statybų verslas, galvojo vėl atnaujinti verslą. Nesvarbu, kad jų biudžetai skirtingi, bet jie turi bendrus vaikus ir galvojo atnaujinti verslą, bet netikėta trauma sugriovė planus, galima sakyti, kad sužlugdė verslą. A. V. nepažįsta, bet žino, kad pas D. F. jos vyras dirbo. Kai vyras dirbo statybose, jis gaudavo geras pajamas, tačiau negali pasakyti, koks buvo jo atlyginimas 2015 metais. Jie neišsituokę, tik toks yra jų šeimos modelis.

Liudytojas D. F. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį A. M., jis vienas iš jo statomo nuosavo namo (duomenys neskelbtini), darbų vykdytojų. Su A. M. susipažino, kai jis kaimyniniame sklype darė pamatus, tuomet ir jis susitarė dėl darbų atlikimo. 2015 m. balandžio pradžioje jis pradėjo dirbti, po 2-3 savaičių baigė jo namo pamatus. Jis dirbo ne vienas, t. y. A. M. kažkas padėjo. Už atliktus darbus jis A. M. jis sumokėjo apie 1500 eurų, mokėjo per du kartus. Vieną kartą A. M. žmona parašė, kad jis ligoninėje ir reikalingi pinigai, tuomet jis apie 30 procentų pinigų davė žmonai, o kitą kartą pilnai atsiskaitė su A. M., kai šis išėjo iš ligoninės. Byloje 1 t., b. l. 191 yra viso už A. M. atliktus darbus sumokėto atlyginimo suma. A. M. dirbo turėdamas verslo liudijimą ar patentą, kurį parodė jam. Jis baigė pamatus lieti iki įvykio, tik liejinių formos liko neišardytos, jis jau turėjo atsiskaitymą su A. M. padaryti, bet jis pakliuvo į ligoninę. Kai su juo susitiko po ligoninės, A. M. buvo sublogęs, prastai atrodė. A. M. pasikeitė neatpažįstamai, jo fizinė būklė visiškai skyrėsi nuo to žmogaus, kuris pradėjo pas jį dirbti.

Liudytoja A. V. parodė, kad A. M. pažįsta, jis dirbo prie jos statomo namo (duomenys neskelbtini), darė namo pamatus, tai buvo 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį. Už darbus ji sumokėjo po darbų atlikimo, 2014 m. gruodžio mėnesį, sumokėjo apie 1500 eurų. Byloje esantys b. l. 190 kvitai yra jos išrašyti. Juos galėjo išrašyti vėliau, nei iš tiesų sumokėjo pinigus, nes iš pradžių jų nereikėjo, bet vėliau pamatęs, kad neturi patvirtinimo, A. M. paprašė išrašyti. Kai ji pamatė A. M. po įvykio, jis labai skyrėsi nuo buvusio. Po ligoninės A. M. dar darė jai kai kuriuos darbus, bet pagal darbo kokybę matėsi, kad jis dirba kitaip, nebe taip kokybiškai. Nors jis daug kartų yra buvęs jos statomame name, bet dabar labai sunkiai suranda, kur jos namas yra. 1500 eurų yra mokestis tik už darbą, už medžiagas ji mokėjo atskirai.

Nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 8158,75 Eur turtinės žalos, 1112,5 Eur periodinių išmokų nuo 2015-09-22 ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 25-46).

2015-09-15 specialisto išvadoje Nr. G 2214/15 (01) nurodyta, kad A. M. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs pakauškaulio kairės pysės linijiniu lūžiu pereinančiu į kaukolės pamato užpakalinę daubą kairėje, galvos smegenų sumušimo židiniais dešinėje kaktinėje ir smilkininėje skiltyse bei kairiajame smegenėlių pusrutulyje, trauminiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu ir kietuoju dangalais virš dešiniosios kaktinės ir smilkininės skilčių, oro susikaupimu kaukolės ertmėje, kairės ausies išorinės klausomosios landos užpakalinės sienelės žaizda. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2015-05-07. Nustatytas vienas galvos sužalojimas. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 ir 6.6.2 punktus. Labiausiai tikėtina, kad nustatytas galvos sužalojimas padarytas griūnant bei kaire pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių/daiktą. Savigynos pėdsakų nenustatyta. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 59-65).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. T. kaltę taip pat patvirtina: tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 8); OVS išklotinė dėl pranešimo apie įvykį (t. 1, b. l. 12-13); 2015-06-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (t. 1, b. l.85-89); 2015-07-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 122-129); A. M. darbo sutarties kopija (t. 1, b. l. 28); medicininė pažyma ir apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 53-55); darbų apmokėjimo kvitai (t. 1, b. l. 190-191); kvitai, patvirtinantys išlaidas vaistams, slaugai, degalams, maistui (t. 2, b. l. 3-23); A. M. Sodros pažymos (t. 1, b. l. 196-199); medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (t. 2, b. l. 36).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. T. kaltė dėl to, kad jis 2015 m. gegužės 7 d., apie 21.15 val., prie parduotuvės „IKI“, esančios Džiaugsmo g. 28A, Vilniuje, kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo A. M., tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. M. į veidą, dėl to nukentėjusysis griuvo ir atsitrenkė galva į šaligatvį bei patyrė galvos sumušimą, pasireiškusį pakauškaulio kairės pusės linijiniu lūžiu, pereinančiu į kaukolės pamato užpakalinę daubą kairėje, galvos sumušimo židiniais dešinėje kaktinėje ir smilkininėje skiltyse bei kairiajame smegenėlių pusrutulyje, trauminiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu ir kietuoju dangalais virš dešiniosios kaktinės ir smilkininės skilčių, oro susikaupimu kaukolės ertmėje, kairės ausies išorinės klausomosios landos užpakalinės sienelės žaizda, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą, pilnai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d.

Tiriant įvykio aplinkybes teisiamajame posėdyje nepaneigti kaltinamojo E. T. ir liudytojų V. L. bei T. K. parodymai, kad konfliktinę situaciją sukėlė pats nukentėjusysis A. M., ėmęs kibti prie nepilnamečio T. K., kodėl šis į jį žiūri. Nukentėjusiajam A. M. užsimojus prieš T. K., įsikišo kaltinamasis E. T. ir atsistojo tarp jų, siekdamas apginti nepilnametį T. K., o nukentėjusiajam užsimojus smogti, kaltinamasis pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam A. M. į veidą, dėl šio vienintelio smūgio nukentėjusysis krito ir į šaligatvį sunkiai susižalojo galvą. Teisiamajame posėdyje liudytojas T. K. parodė, o kaltinamasis E. T. patvirtino, kad jis lankė bokso treniruotes, todėl kaltinamasis E. T. privalėjo suprasti savo suduodamo smūgio jėgą bei galimas pasekmes, kurios yra sunkios nukentėjusiajam. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo E. T. nukentėjusiajam A. M. suduoto smūgio ir nukentėjusiojo sveikatai atsiradusių sunkių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. T. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (LR BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 p.). Kaltinamasis E. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 137-138), į psichiatrinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 142), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 143). Kaltinamajam E. T. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 116-119, 179). Jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių sunkių nusikaltimų, padarytų dėl provokuojančio nukentėjusiojo asmens elgesio, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus (LR BK 50, 75 str.), nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl patirtos 8158,75 Eur turtinės žalos, periodinių išmokų ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (LR BPK 115 str. 1 d.). LR CK 6.283 str. nustatyta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatyme nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 str.), tačiau kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės didį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (LR CK 6.282 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam tyčiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas degalinių kvitais už kurą, tačiau iš teismui pateiktų kvitų (t. 2, b. l. 4-13) nematyti, nei kas, nei kokiu tikslu naudojo pagal šiuos kvitus įgytus degalus, be to, dalyje šių kvitų dubliuojamas kuro užpylimas kelis kartus per dieną bei Lietuvos vietovėse, nesusijusiose nei su nukentėjusiojo gydymu, nei su reabilitacija, todėl teismas nesiremia šiais kvitais, o išlaidas degalams, kai šeimos nariai lankė ir slaugė nukentėjusįjį gydymo įstaigose, apskaičiuoja pagal nukentėjusiojo gydymo įstaigose būtą laiką ir atstumą nuo namų iki gydymo įstaigų, bei kelionę į Druskininkų „Eglės“ sanatoriją ir iš jos. Nukentėjusysis ligoninėse buvo gydomas nuo 2015-05-07 iki 2015-07-27, t. y. 82 dienas, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki RVUL - 16,7 km. (t. 2, b. l. 40), iki VUL Santariškių klinikos reabilitacijos centro – 20,4 km. (t. 2, b. l. 39), t. y. vidurkis dienai 37,1 km., vertinant, kad lengvojo automobilio kuro sąnaudos 100 km. yra apie 9 l., o kuro kaina apie - 1,30 Eur, todėl kuro išlaidos nukentėjusiojo lankymui ligoninėse yra 355,93 Eur (1,3x9:100x37,1x82), išlaidos kelionei į Druskininkų sanatoriją „Eglė“ (t. 2, b. l. 41) yra 32,53 Eur (1,3x9:100x139x2), viso išlaidos kurui – 388,46 Eur. Parkingo išlaidos (t. 2, b. l. 14-16) pagrįstos nuo 2015-05-07 iki 2015-07-27 , t. y. 12,70 Eur sumai. Išlaidos maistui (t. 2, b. l. 18-19) pagrįstos 48,11 Eur sumai. Gydymo, vaistų ir slaugos priemonių išlaidos (t. 2, b. l. 20-23) pagrįstos 447,77 Eur sumai, viso šios rūšies išlaidų yra nustatyta 897,04 Eur sumai. Atsižvelgiant tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, ši suma mažintina 50% ir priteistina 448,52 Eur.

Ieškinys dalyje dėl negautų pajamų pagrįstas dėl negaunamų pajamų per mėnesį pagal verslo liudijimą - 500 Eur (1500+2000:6, t. 1, b. l. 190-191), dėl negauto atlyginimo pagal darbo sutartį su MB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28), kur ruošėsi dirbti tik vasaros laikotarpiu, pagrįstas 591,52 Eur (162,50-9%x4). Nukentėjusysis nuo 2015-09-24 iki 2015-12-31 gavo 85,23 Eur netekto darbingumo pensiją, nuo 2016-01-01 ši pensija yra 88,09 Eur (t. 1, b. l. 199). Iš liudytojos A. V. ir Sodros pažymų matyti, kad po traumos nukentėjusysis tęsė darbą pagal verslo liudijimą bei nuo 2016-02-15 iki 2016-02-24 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2016-02-29 iki 2016-03-21 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir turėjo ne mažiau 320,8 Eur pajamų (t. 2. b. l. 42-44). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, negautų pajamų suma nuo 2015-05-07 iki 2015-09-24 yra 3091 Eur (500x5+591), nuo 2015-09-24 iki 2015-12-31 yra 1244,31 Eur (500x3-(85,23x3)), viso per šį laikotarpį negautų pajamų – 4335,31 Eur, o laikotarpiu nuo 2016-01-01 negautų pajamų suma yra apie 252 Eur per mėnesį (500-88-(320,8:2)). Atsižvelgiant tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, šios sumos mažintinos 50% ir priteistina 2167,65 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2015-09-24 iki 2015-12-31, o nuo 2016-01-01 priteistina po 126 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas tuo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, sveikatos ir gyvenimo kokybės pablogėjimą, fizinius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl netekto darbingumo, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į patirtų sužalojimų pasekmes nukentėjusiajam, žalą padariusio asmens kaltę ir asmenybę, tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, į kaltinamojo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiajam A. M. priteistinas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str.,

nusprendė:

E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Taikyti LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 ir 7 p., 69 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus:

bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti; nuosprendžiui įsiteisėjus per 34 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. M. 2616,17 Eur turtinę žalą bei nuo 2016-01-01 mokėti po 126 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąsias priemones iki bausmės vykdymo pradžios palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą šias kardomąsias priemones panaikinti.

Priteisti iš E. T. A. M. naudai:

3000 (tris tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2616,17 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiolika eurų 17 euro centų) turtinės žalos atlyginimą; nuo 2016-01-01 po 126 (vieną šimtą dvidešimt šešis) Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Alberta Baltušytė