- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-935-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00162-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Danutė Giačaitė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutė Giačaitės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dariaus Kantaravičiaus,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. P. nuteistas: 1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi, ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, paskirta 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, jis nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskirta bausme, skirta 7 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 20 d., pabaiga – 2021 m. kovo 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 4 mėnesiai ir 25 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, stebimas asmens teigiamas pokytis į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo M. P. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, teismas nevertino tų aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų galima jam taikyti lygtinį paleidimą, skundžiama nutartis paremta tik abstrakčiomis frazėmis, joje nepagrįstai teigiama, kad Komisijos nutarime nebuvo įvertinta jo asmenybės charakteristika, bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistojo įsitikinimu, yra nustatytos visos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą. Jo elgesys pataisos namuose yra nepriekaištingas, jis dirba, mokosi, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja reabilitacijos programose. Apylinkės teismas neįvertino, kad jam jau nuo 2018 m. lapkričio 14 d. suteikta teisė be sargybos ar palydos vykti trumpalaikėms išvykoms į namus.
4.2. Nuteistasis nesutinka su teismo argumentais dėl jam skirtų nuobaudų. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad dalis nuobaudų buvo skirtos ne pataisos namuose, o tardymo izoliatoriuje. Be to, šiuo metu visos jos jau nebegalioja, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo skatintas 5 kartus. Prašo atsižvelgti į glaudžius socialinius ryšius, kad jis turi sugyventinę, kuri laukiasi jų vaikelio, nuteistasis kiek gali rūpinasi ja, pas ją yra deklaruotas, išėjęs į laisvę turės kur gyventi, taip pat turės kur dirbti. Jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo bei neatsakingo elgesio. Skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu dėl galimybės sumažinti nustatytus dinaminius nusikalstamos rizikos balus, teigia, kad po paskutinio jo svarstymo riziką sumažino dar 5 balais ir daugiau jau sumažinti nebegali, nes taip išaiškino būrio viršininkė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. P. skundas atmestinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. P. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.
9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju M. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 44 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Nustatyta, kad statiniai kriminogeniniai svertiniai veiksniai sudaro 25 balus, o kiti 21 yra dinaminiai – kintamieji, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Skunde nuteistasis deklaratyviai tvirtina, kad dinaminių taškų daugiau, nei buvo sumažinta, sumažinti neturi galimybės, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina faktinius duomenis, t.y. pataisos namų administracijos pateiktą medžiagą, pagal kurią aiškiai matyti, jog iš nuteistajam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos rezultato, kuris šiuo metu sudaro 44 balus, statiniai, t. y. nekintami iš jų yra 25 balai. Apylinkės teismas pagrįstai vertino šiuos pateiktus duomenis, kuriais abejoti nebuvo pagrindo, juolab, kad Komisija teikė nuteistąjį M. P. dėl lygtinio paleidimo taikymo.
10. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, yra 5 kartus skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Svarstymo metu M. P. galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką 20 (dvidešimt) kartų pažeidė įkalinimo įstaigose nustatytą vidaus tvarką, už ką trylika kartų baustas drausmine tvarka. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jau nuo bausmės atlikimo pradžios M. P. pradėjo pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles ir tai darė sistemingai, ilgą laiką. Tik vėliau, praėjus beveik penkeriems metams nuo bausmės atlikimo pradžios, nuteistasis buvo paskatintas. Taigi, nors vėliau nuteistasis buvo tik skatintas, tačiau visų nustatytų vidaus tvarkos pažeidimų ir paskatinimų santykis ir jų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli, kas pagrįstai teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.
11. Kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas kartu su kitomis aplinkybėms įvertino ir tai, kad M. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo ne kartą teistas, taip pat jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau toliau darė nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiškas, kas sudarė teismui pagrindą manyti, jog toks nuteistojo elgesys neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Taigi, iš skundžiamos nutarties akivaizdu, jog teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti M. P. lygtinį paleidimą, apie jo padarytus nusikaltimus pasisakė vertinant jo asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, kas akivaizdžiai patvirtina, kad tai nebuvo esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, jie vertinti kitų aplinkybių visumoje, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
12. Kolegija laiko, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, pasisakydama tik apie teigiamas aplinkybes, o apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis M. P. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Remiantis išdėstytu, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. P. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.